Ar skalsi ministro duona?

Interviu su LR Seimo nariu, žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu

Prienų-Birštono vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys, žemės ūkio ministras Andrius Palionis pastaruoju metu atsidūręs viešojo susidomėjimo centre, ir yra vienas iš dažniausiai žiniasklaidoje cituojamų politikų. Ir, ko gero, nė vienas jo pirmtakas, žemės ūkio ministras, nėra atsidūręs tokioje situacijoje, kai lėšomis pagrįstų sprendimų reikia visiems, čia ir dabar, nelaukiant kitų metų biudžeto ar naujojo finansinio laikotarpio.
Tarp daugybės aktualijų – iki galo neišspręsti visi su Žemės ūkio ministerijos perkėlimu į Kauną susiję klausimai, paties A.Palionio teigimu, yra mažiausias rūpestis, palyginti su susiklosčiusia situacija kaimynystėje, kur visos pastarojo meto pastangos nukreiptos padėti Alytaus krašto ūkininkams, nukentėjusiems nuo gaisro padarinių. Todėl žemės ūkio ministras pokalbį pradėjo gera žinia, parsivežta iš Alytaus, kur lankėsi darbo reikalais, bendravo su išeities laukiančiais vietos žemdirbiais.

– Ministre, ar galite teigti, kad situacija, susijusi su gaisro Alytuje padarinių likvidavimu, nuostolių ūkininkams kompensavimu, jau suvaldyta – galimai užkrėsta teritorija apibrėžta, rastas patirtų nuostolių kompensavimo mechanizmas, užtikrinta, kad į parduotuves nepatektų galimai nesaugūs produktai ir kt.?
– Negaliu teigti, kad užteršta teritorija jau šimtu procentų identifikuota. Bet gali būti, kad jos plotas sumažės. Šiandien (lapkričio 7 d. – red.) sužinojome pirmuosius rezultatus, kurie buvo gauti, prieš dvi savaites paėmus pieno, šulinių vandens, daržovių, želmenų ir kt. mėginius platesnėje teritorijoje, Alytaus, Prienų rajonų bei Birštono savivaldybių kaimuose. Laboratoriniais tyrimais pieno mėginiuose taršos dioksinais ar sunkiaisiais metalais nenustatyta, todėl panaikinti apribojimai tiekti žaliavinį pieną rinkai ir naudoti jį asmeninėms reikmėms Likiškėlių, Zaidų, Jurgiškių, Laburdiškių, Radžiūnų ir Talokių kaimuose.
Asmeniškai man buvo labai smagu išgirsti, kad ir prie Balbieriškio, Nemajūnų, Jiezno seniūnijos Verbyliškių imtuose pieno mėginiuose nerasta dioksino. Tai teikia vilčių, kad neužkrėstas ir dirvožemis. Jeigu pirmieji kaimų, esančių piečiau nuo Alytaus, rezultatai būtų sukėlę nerimo, tyrimų zona būtų išplėsta. Kaip žinia, toliau – Išlaužas su tvenkiniais, o žuvys ypač linkusios kaupti dioksiną…
Alytaus rajone pasirinktinai tirtas šachtinių šulinių vanduo, dauguma dzūkų šulinius užsandarinę, todėl tyrimai geri. Palyginimui paimti mėginiai ir iš dviejų atvirų šulinių.
Visgi dar neturime visų didelės apimties tyrimų rezultatų, taip pat dirvožemio, kurių mėginius paėmė atskiros tarnybos, nes dalis jų išsiųsta į laboratoriją Vokietijoje. Vienų atsakymus gausime lapkričio 15 d., kitų – mėnesio pabaigoje.
– Ar jau aiškėja, koks patirtų nuostolių mastas?
– Siekiant turėti pilną informaciją, gaisro paveiktoje teritorijoje mėginiai bus imami ir pakartotinai. Nuo tikslaus užterštos teritorijos identifikavimo priklausys ir bendras žalos atlyginimas. Prognozes rengiame. Lėšų kompensacijoms bus skirta iš valstybės rezervo, turėsime jų numatyti ir kitų metų biudžete.
Ilgalaikėje stebėsenoje turėsime įvertinti ir pasėlius, pirmiausia – 330 ha rapso užterštoje teritorijoje, juk tai aliejinis augalas, kuriame dioksinas kaupiasi. Tikėtina, kad prie to sugrįšime pavasarį. Dabar svarbiausia užtikrinti žmonėms tas pajamas, kurių jie neteko. Preliminariai užterštos teritorijos ūkiuose už neparduotą pieną susidaro 2200 – 2800 eurų nuostolis per parą. Jeigu reikės sunaikinti rapsą – tai papildomai kainuos dar 130 tūkst. eurų. Kol negauti tyrimų atsakymai, negalime įvertinti žalos už gyvulius.
Kadangi šią vasarą buvo sausra, ūkininkai pasiruošė nepakankamai pašarų. Jie stengėsi galvijus kuo ilgiau ganyti lauke. Uždarius juos į tvartus, ūkininkai kelia klausimą, ką daryti su atolu. Priėmėme sprendimą žolę šienauti ir sukti į rulonus, jei, vėliau atlikus tyrimus, paaiškės, kad pašaras užterštas, jį sunaikinsim. Dabar ūkininkams rekomenduota galvijus šerti žiemai pasiruoštais pašarais, gruodžio – sausio mėnesiams jų turėtų pakakti.
Turime kovoti su pasekmėmis. Žiūrėsim, kas pigiau – šerti, melžti ir utilizuoti pieną, ar skersti ir utilizuoti gyvulius, kompensuoti ūkininkams pajamų negavimą ir po kiek laiko atvežti naujų gyvulių, pašarų.
– Rūpi, kaip gaisro Alytuje padariniai atsilieps šio regiono žemės ūkiui ilguoju laikotarpiu. Ar svarstomi blogiausi scenarijai, ko reikėtų imtis, jei ūkininkai gaisro paveiktoje teritorijoje negalėtų grįžti prie ūkinės veiklos? Kokia kita ekonominė veikla jiems galėtų užtikrinti pragyvenimo šaltinį?

– Ar persiorientuoti į kitą ekonominę veiklą, spręsti turi pats žmogus, ne ministerija. Žemės ūkio regiono ateities prognozės nėra pesimistinės. Teritorija nebus prarasta, kaip atominės elektrinės avarijos atveju, ūkininkauti tikrai bus galima, tik dar neaišku, kiek turės praeiti laiko – pusmetis, metai. Viskas priklausys nuo to, per kiek laiko dioksinai išsisklaido, ar lietus juos išplauna iš dirvožemio. Mokslininkų teigimu, jau po pirmosios savaitės jo koncentracija krenta perpus. Viename ūkyje, kuriame dioksino kiekis piene normą viršijo 8 kartus, antrasis tyrimas tai patvirtino.
Todėl sprendimas paprastas – jei ūkiai negalės funkcionuoti, bus kompensuojamos prarastos pajamos, kas užtikrins pragyvenimą.
Noriu nuraminti ūkininkus, pateikusius paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Kontroliuojančios tarnybos sankcijų netaikys tiems, kurie ne dėl savo kaltės, o dėl ekstremalios situacijos metu susiklosčiusių aplinkybių nesugebės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
– Žemės ūkio sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus, žemdirbiai kelia reikalavimus ir grasina streikais. Jiems rūpestis dėl žemės ūkio perspektyvų ir savo išlikimo yra pirmaeilis klausimas. O kokie yra ministerijos prioritetai?
– Nėra nesvarbių klausimų. Svarbiausia yra surasti lėšų šių metų įsipareigojimams ir numatyti jų kitiems metams. Problemos susikaupė ne per vienerius metus. Susidėjo tai, kad treji pastarieji metai buvo nepalankūs ūkiams, pradžioje – lietingi, po to – sausringi. Taigi turime dar už 2018 m. sausrą nekompensuotų pinigų, iš viso per 8 mln. eurų. Lyg ir pavyko rasti sutarimą su Ministru Pirmininku, tad trečiadienį Vyriausybės posėdyje turėtų būti pritarta lėšų skyrimui iš Valstybės rezervo.
Kiti iššūkiai – šių metų pavasario šalnos, kurių metu kai kuriuose soduose pražuvo iki 80-ties procentų derliaus. Preliminari patirtų nuostolių suma yra, bet kompensacijos sodininkams bus paskirtos tik kitų metų gegužę. Šiais metais obuolių derlius yra mažas, todėl, suprasdama situaciją, kad sodininkai gali likti be pajamų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jiems leido be apribojimų prekiauti užderėjusiais nestandartiniais, prastesnės kokybės obuoliais.
Nederlingų žemių žemėlapis sudarytas, dėl to kovojau ir pats būdamas Seimo nariu. Į mane buvo kreipęsi Stakliškių krašto ūkininkai.
Problema kita – dėl finansavimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“. Šiems metams ministerijos asignavimai buvo sumažinti per 20 mln. eurų, su ta sąlyga, kad jie bus atstatyti ir finansuoti 2020 m. Juos atstatė, bet lėšomis nekompensavo. Todėl šiemet ministerija, mokėdama išmokas už nederlingas žemes, 100 proc. naudojo europines lėšas, kitais metais šioms reikmėms turėsim naudoti vien biudžeto lėšas, reikės atstatyti ir daugiamilijoninę europinių pinigų sumą.
– 2020 metų valstybės biudžeto svarstymas jau persikėlė į Seimą. Kokia ministerijos pozicija dėl planuojamo žemdirbių apmokestinimo, lengvatų mažinimo?
– Dėl kai kurių pasiūlymų šiuo metu vyksta diskusijos Seimo komitetuose, todėl negalėčiau teigti, kad mokesčiai bus didinami taip, kaip patvirtinta Vyriausybėje. Kaimo reikalų komitete nepritarta šildymui naudojamo gazolio lengvatos panaikinimui ir palaikytas ŽŪM pasiūlymas žemės ūkio veikloje naudojamo dyzelino akcizo tarifą didinti nuo 56 iki 60 Eur/1000 l. Finansų ministerijos projekte numatyta tarifą didinti iki 81 Eur, o Prezidentūra siūlo jį didinti 2,6 karto – iki 146 Eur/1 000 l, taip pat peržiūrėti gazolio normas. Šis komitetas pasisakė ir prieš žemės ūkio paskirties žemės vertei taikomo koeficiento didinimą nuo 0,35 iki 0,5.
Ministerija Vyriausybėje argumentuotai pasisakė prieš „Sodros“ įmokų lubų didinimą nuo nuo 43 iki 60-ties vidutinio darbo užmokesčio ūkininkams, tai reikštų, kad „Sodrai“ ir PSDF ūkininkas per metus turėtų sumokėti daugiau 4977 eurais. Negalime sulyginti dviejų dalykų – darbuotojo, gaunančio darbo užmokestį ir naudojančio jį savo reikmėms, ir individualia veikla užsiimančių ūkininkų, kurie iš gautų pajamų dalį lėšų skiria verslo modernizavimui, apyvartos didinimui, žemės įsigijimui. Seime kai kurie komitetai nepritarė įmokų didinimui, šią savaitę šis klausimas bus svarstomas pagrindiniame Socialinių reikalų ir darbo komitete.
– Visgi kitų metų biudžetą reikės surinkti, taip pat ir žemės ūkiui skirtą dalį?
– Pagal Seimui pateiktą 2020 metų valstybės biudžeto projektą, žemės ūkio sričiai numatyta skirti 978,4 mln. Eur arba 0,6 proc. mažiau nei 2019 metais. Po svarstymo Kaimo reikalų komitete jis tapo didesnis, bet viskas priklausys nuo sutarimo komitetuose ir balsavimo Seime.
Ministerija yra pasiūliusi šaltinių, iš kurių kitais metais galima gauti papildomų lėšų. Vienas iš jų – ūkinių miškų, o jų yra apie 100 tūkst. ha, pardavimas aukcionuose. Įvertinome, kad šis procesas galėtų trukti šešerius metus, kasmet surinktume vidutiniškai po 50 mln. eurų.
– Paskelbta, kad Žemės ūkio rūmų taryba, nepritardama mokesčių žemdirbiams didinimui, nusprendė sudaryti komitetą protesto akcijoms ir Vilniuje, ir Briuselyje rengti. Kaip Jūs vertinate tokias žemdirbių organizacijų pasirinktas priemones?
– Kaip minėjau, dėl nepalankių ūkininkavimui gamtinių sąlygų žemės ūkyje problemos kasmet kaupėsi. Protesto akcijos – vienas iš būdų atkreipti dėmesį į žemės sektoriaus padėtį. Todėl žemdirbių solidarumo akcijos padidina mano, kaip ministro, derybines galias, derantis dėl žemės ūkio gerovės, lėšų naujoje finansinėje perspektyvoje. Sakyčiau, kad žemdirbių organizacijos, bendradarbiaudamos su savo socialiniais partneriais, taip pat ir iš kitų ES šalių, nuveikia didelį darbą ir randa užtarimą prieš savo Vyriausybes.
– Žemdirbius vienijančios organizacijos galėtų būti ir solidaresnės, neretai tarp jų pritrūksta sutarimo…
– Šioje vietoje galima pritaikyti patarlę – kur du pešasi, trečias laimi. Matau ir kitą šių organizacijų trūkumą – jos įtraukia tik apie 5 proc. žemdirbių, dauguma jų laukia, kad kažkas už juos padarytų visą darbą. Svarstome ūkininkus vienijančių organizacijų apmokestinimo tvarkos pakeitimus, tuo norisi paskatinti žmones, kad jie aktyviau burtųsi į visuomenines organizacijas. Paramos principas paprastas – deklaruojant pasėlius kiekvienas ūkininkas galėtų paskirti po 1 eurą už hektarą nuo išmokų norimai asociacijai ar kelioms paremti. Taip būtų pastiprintos tos organizacijos, kurios kovoja už ūkininkų teises ir vietą po saule. Ši sistema pradėtų veikti kartu su kitų metų deklaravimu. Jeigu žmonės neapsispręs dėl paramos, pinigai sugrįš į ES fondus.
O tas žmonių neaktyvumas atsispindi ir kooperacijoje, kuri Lietuvoje nėra populiari. Jos reglamentavime yra trūkumų, todėl artimiausiu metu ministerijoje bus sudaryta darbo grupė spręsti kai kurioms problemoms, teks atnaujinti šiuo metu galiojantį Kooperacijos įstatymą.
– Ar Jums tapus žemės ūkio ministru, iš Prienų rajono ir Birštono savivaldybių ūkininkų sulaukiate daugiau skundų bei pagalbos prašymų?
– Nuo spalio vidurio Nacionalinė mokėjimo agentūra ūkininkams pradėjo mokėti tiesioginių išmokų avansinę dalį. Tiesioginių išmokų avansas pasieks per 99 proc. pareiškėjų.Tačiau kai kurie krašto ūkininkai skundėsi, kad nuo spalio 16 d. pasikeitė jų statusas, ir avansai nemokami. Paaiškėjo sisteminės klaidos, kai kur kontroliuojančios institucijos nebuvo pateikusios informacijos.
Taip pat rajono gyventojams aktualūs ir žemės atgavimo klausimai.
– Dėkoju už pokalbį.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Žemės ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *