Tarpkultūrinė komunikacija – kas tai?

Tarpkultūrinė komunikacija (angl. Cross-cultural communication) – tai mokslo sritis, kuri analizuoja, kaip pasikeitimo informacijos proceso metu vienos kultūros atstovas siunčia pranešimus kitos kultūros atstovams. Pranešimas, paruoštas vienoje kultūroje, turi būti suprastas kitoje. Tačiau netgi išnykus tam tikriems komunikacijos barjerams pranešimas gali būti nesuprastas priėmėjų arba pastarieji gali likti nesuprasti. Idealaus tarpkultūrinės komunikacijos proceso metu siunčiamo pranešimo reikšmė atitinka gaunamo pranešimo reikšmę. Viena pagrindinių tarpkultūrinės komunikacijos problemų yra kultūriniai rėmai, kurie apsunkina pranešimo siuntėjo ir gavėjo susikalbėjimą. Kuo didesnis skirtumas tarp kultūrų, tuo didesnė yra tikimybė, kad tarpkultūrinė komunikacija bus nesėkminga. Pasauliui tampant multikultūriniu, gebėjimas sėkmingai komunikuoti su žmonėmis, atstovaujančiais kitoms kultūroms, yra labai svarbus, jei norima pasiekti savo tikslų bet kokiame darbe.

Kultūra yra įsitikinimų, vertybių, elgesio ir bendrų dalykų sistema, kuria visuomenės nariai naudojasi bendraudami tarpusavyje ir su savo aplinka, perduodama iš kartos į kartą per socializacijos procesus. Kultūra yra įgytos žinios, naudojamos aiškinant socialinę patirtį ir visuomenės elgesį. Kiekvienos socialinės grupės, organizacijos ar visuomenės nariai dalijasi tos grupės, organizacijos ar visuomenės kultūra. Per kultūrą yra įgyjamos vertybės ir požiūriai, kurie formuoja kiekvieno individo tapatybę ir kolektyvinę elgseną. Elgsena įgyjama per išsilavinimą ir patirtį, yra perduodama iš vienos kartos į kitą. Tuo pačiu kultūra keičiasi – tada, kai žmonės prisitaiko naujose aplinkose arba kai gyvenimo ar technologinės sąlygos keičiasi. Norint sėkmingai plėtoti tarptautinį verslą, būtina suprasti kitų šalių kultūrą ir išmokti prie jos prisitaikyti.
Tam tikra prasme kiekvienas asmuo yra orientuotas į savo tėvynę, o tarptautinio verslo sėkmė slypi gebėjime praplėsti savo perspektyvas priimant sprendimus, kurie nesiremia klaidingomis išvadomis. Ką reiškia tarpkultūrinė komunikacija ir kodėl tarp skirtingų kultūrų gali kilti komunikacijos problemų. Reikia suvokti, su kokiomis kultūromis teks komunikuoti, t.y. dalintis informacija, žiniomis, įgūdžiais ir/ar jausmais. Edgar Schein savo knygoje „Organizacinė kultūra ir lyderystė“ sako, kad kultūros turi tris lygius. Pirmasis – išorinis, labiau pastebimas, t.y. kaip kiekviena kultūra elgiasi, naudojasi daiktais (tos kultūros istorija, papročiai, tradicijos, didvyriai, simboliai). Antrajame lygyje atsiranda tos kultūros vertybės ir įsitikinimai, o dar giliau – trečiajame – glūdi kiekvienos kultūros pagrindinės prielaidos. Daug kas pagal tą modelį lygina kultūrą su ledkalniu, kai matoma tik viršūnė, o svarbiausia matoma ne visiems. Todėl susidūrus dviems kultūroms, gali kilti problemų, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog skirtingos elgesio normos neturėtų trukdyti, nes vertybės bei įsitikinimai arba pagrindinės prielaidos yra visiškai skirtingos.
Kai žmonės turi komunikuoti su kitos kultūros atstovais, nesusipratimų būna dažnai. Išgirdę sąvoką „tarpkultūrinės komunikacijos“, manome, kad tai – menas komunikuoti su žmonėmis iš tolimų šalių, kurių kalba ir papročiai labai skiriasi nuo mūsų. Bet su tokiais žmonėmis gali tekti labai mažai bendrauti per visą gyvenimą, o kompetencija reiškia gebėjimą atlikti tam tikrą konkretų darbą, apima patirtį, įgūdžius ir žinias. Kompetencija yra nuolat taikomi įgūdžiai, o ne vienkartiniai elgesio standartai. Todėl kitos kultūros žmonėmis reikia laikyti ne tik tolimųjų kraštų gyventojus, bet ir tuos, kurie gyvena šalia, bet dėl tam tikrų priežasčių (profesinių, šeiminių, edukacinių) turi kitokias vertybes, nuostatas ir pagrindines prielaidas.
Kultūrinės nuostatos arba sampratos vertinamos kitaip: galime perimti (pamėgdžioti) kai kurių kitų tautų atstovų papročius ir/ar elgseną, nepažeisdami esminių savo įsitikinimų, tačiau mūsų požiūris liks iš tos kultūrinės aplinkos, kurią laikome sava. Kitaip sakant, trumpam galima pakeisti savo „aprangą“, adaptuojant išorinį elgesį prie kitos aplinkos, tačiau nekeisti tapatybės. Kultūriniai sunkumai atsiranda ne dėl to, kad nemokame pasisveikinti, juokauti ar valgyti kaip kitos kultūros atstovai, o dėl to, kad kartais tų žmonių elgesys atspindi tam tikrą tapatybę, kuri mums yra svetima. Mūsų visuomenė (ta, kurioje augome ir kuri formavo mūsų, kaip tam tikros kultūros atstovų, identitetą) mums įdiegė tam tikras nuostatas, vertybes, sampratas ir būdus matyti bei suprasti pasaulį, kurie mus savaip nuteikia, apriboja ir paženklina.
Kai komunikacija vyksta be žodžių, veikia vadinamoji neverbalinė komunikacija – veido išraiškos, balso tonas, laikysena. Tai taip pat kultūros reiškiniai, kurie gali trikdyti arba palankiai nuteikti pašnekovus. Antropologai teigia, kad pirmykščiai žmonės, kol išvystė kalbą, tikriausiai naudojo kūno išraiškas bendraudami taip, kaip dabar gyvūnai bendrauja. Atsiradus kalbai, kaip aiškesnei bendravimo išraiškai, gestai tapo ne tokie būtini. Nors kalba gali būti nepaprastai išraiškinga, sudėtinga, subtili bei lanksti, kai kurie žmonės, norėdami išreikšti (ypač labai susijaudinę), ką iš tiesų turi galvoje, vis dar kliaunasi kūno kalba. Tarp tokių yra italai, Pietų amerikiečiai, dauguma romanų tautų, taip pat afrikiečiai ir Vidurinių Rytų gyventojai. Be to, dažnai skirtingų kultūrų atstovai bendrauja ne savo gimtąja kalba, ne visada randa pakankamai svetimos kalbos žodžių, todėl, naudojantis kūno kalba, komunikacija tampa efektyvesnė. Visiems žmonėms, kuriems tenka ilgiau keisti kultūrinę aplinką, tenka daugiau arba mažiau patirti kultūrinį šoką ir jo pasekmes. Tačiau kultūrinis šokas turi ir teigiamą aspektą: jis padeda atskleisti žmoguje slypinčias galimybes, ugdo smalsumą, valią, atvirumą kitoms vertybėms, gebėjimą perimti naujas sampratas, suvokti nacionalinių vertybių bei elgesio kultūrines šaknis.
Angelė Sabaliauskaitė
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Meno vadybos
I kurso magistrantė

Rubrikoje Pasaulis iš arti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *