Lapkričio mėnesio priminimai

Sveikatai…
Rudenį, prasidėjus šaltiems ir lietingiems orams, gana daug žmonių skundžiasi sąnarių skausmais. Atvėsęs oras itin nepalankus sergantiems reumatinėmis sąnarių ligomis, nes šios dažniausiai tokiu metu paūmėja: pradeda varginti skausmai, sąnariai tarsi sustingsta, galūnės aptirpusios, patinusios.
Reumatinės ligos, kurių yra per šimtą, pažeidžia sąnarius, raisčius, raumenis, sausgysles, kremzles, stuburą. Viena dažniausių – artrozė, kai sąnaryje nusėda druskos, formuojasi ataugos. Nuo jos dažniausiai nukenčia didžiausią krūvį pakeliantys klubo ir kelio sąnariai. Ligos priežastys gali būti įgimti sąnarių defektai, antsvoris, didelis sąnarių apkrovimas darbe ar sportuojant, senatvinis sąnarių paviršiaus nusidėvėjimas.
Taigi, jeigu pajuntate artrozės simptomus – rytinį sąnarių sustingimą, skausmą, vėliau pabrinkimus ir deformacijas, savaime suprantama, reikia kreiptis į gydytoją. Tačiau tausojant sąnarius galima ligos progresą gerokai sulėtinti, išvengti skausmų. Gydant artrozę teigiamai veiks šilumos procedūros, fizioterapija, masažas, ortopedinė avalynė, gydomoji mankšta. Mažinkite krūvį sąnariams.
Liaudies medicinos receptas: 20g susmulkintų lakišių užplikyti stikline vandens ir leisti pastovėti apie 40 minučių. Antpilu trinkite skaudamus sąnarius Antpilą naudokite ir kompresams.
Reumatas – infekcinė alerginė liga. Ligos simptomai – sąnarių tinimas, aukšta temperatūra, širdies veiklos pokyčiai, prakaitavimas. Rekomenduojami lankstumo, raumenis stiprinantys ir ištvermės pratimai. Šiluma malšina skausmą, atpalaiduoja raumenis, padidina kraujo priplūdimą, raumenų ir sąnarių lankstumą. Labai svarbu mažinti antsvorį.
Liaudies medicinos receptas: beržų pumpurus užpilti degtine arba spiritu, leisti nusistovėti, gautu antpilu trinti skaudamas vietas.
Jeigu jau vargina sunki lėtinė liga – reumatoidinis artritas, labai svarbu užkirsti kelią jos progresavimui. Kartu su daktaro paskirtu gydymu darykite ir gydomąją mankštą, plaukiokite, atsisakykite gyvulinės kilmės riebalų, mėsos.
Liaudies medicinos receptas: 40 g džiovintų kaštonų žiedų užpilkite 1 l spirito, nusistovėjusiu antpilu trinkite nesveikus sąnarius.
Nuolat tausokime savo sąnarius: nors kelias minutes rytais juos mankštinkime, nes jie privalo judėti. Nejudinami stingsta, raumenys silpnėja. Sveika mityba padės išvengti antsvorio, o taip palengvinsime sąnariams krūvį. Nenešiokime siaurų, aukštais kulnais batų. Geriausias yra 5 cm kulniukas. Nepersišaldykime – kojos visuomet turi būti šiltai apautos. Nuo pirmų rudens darganų būtina mūvėti ir pirštines.
Netingėkime palepinti sąnarius šildomaisiais kompresais, trynimais, natūraliais tepalais.

Sodui…
Šiltai ir patogiai apsirengę dar rasime darbų ir sode, ypač, jei kažko nepadarėme per praėjusius rudens mėnesius. Didelį rūpestį kelia nukritę lapai – norint, kad pavasarį gražiai sode ir kieme sudygtų ir sužaliuotų žolė, būtina juos sugrėbti. Beje, lapų grėbimą galima paversti lengvu ir naudingu darbu, o surinkti lapai neprivalo tapti tik nereikalingomis šiukšlėmis. Juos galima panaudoti kaip kompostą ar mulčą.
Svarbu pasirinkti tinkamą įrankį lapams grėbti, taip pat svarbu ir plotas, koks jis, svarbu, ar tai sodas su aukšta žole, ar veja.
Jei grėbsite žolėje esančius lapus, verta rinktis rinkinį iš koto ir keičiamų grėblio galvų. Vejai grėbti tinkamiausias standartinis platus grėblys su trumpais ir lanksčiais virbais. Tačiau jis netiks sodui, kuriame žolė aukšta. Siauresnėms vietoms geriau rinktis mažą lapų grėbliuką.
Jei jūsų sodo plotai dideli, verta į pagalbą pasitelkti galingesnį prietaisą, lapų siurblį. Jis supučia lapus į vieną krūvą.
Paverskite lapų grėbimą sportu, nauda sveikatai. Grėbkite mažais lopinėliais, neužsigriebkite didelio ploto vienu ypu. Keiskite rankų judesius: kurį laiką grėbkite mažesniais grybšniais, vėliau bandykite užgriebti lapus kuo toliau. Kaitaliokite rankų padėtį laikydami grėblio kotą – taip darbas nepabos, padirbės visi raumenys, nepavargsite.
Venkite sukinėti neatsargiai torsą, nes galite pasitempti nugarą. Nelaukite, kol nukris visi lapai – storą sluoksnį sunkiau grėbti.
Nuo keliukų, kieme, ar ten, kur nėra žolės, grėblį pakeiskite šluota ar lauko darbams skirtu šepečiu – darbą atliksite daug lengviau.
Lapai gali pasitarnauti sode ir darže. Pirmiausia, juos galima kompostuoti. Parinkite ir aptverkite tam skirtą vietą, lapus pridenkite ir pavasarį turėsite puikiausios natūralios trąšos visų tipų dirvai. Tinkamiausia trąša lapai tampa per kelerius metus, todėl juos reikia laikas nuo laiko permaišyti, palaistyti.
Metus išlaikytus lapus galima naudoti kaip mulčą, kuris apsaugo nesumedėjusius augalus nuo šalčių. Mulčą galima dėti ir į duobes kaip trąšą, sodinant medžius ir krūmus. Beje, būtina įsitikinti, jog mulčiavimui naudojami lapai nėra ligoti ir taip neužkrėsite augalų.
Prisiminkite, kad lapų nereikia grėbti nuo dirvos – šaltuoju sezonu jie natūraliai suirs, o daugumą jų po dirva įtrauks sliekai. Dirva pasitręš natūraliai.
Neblogai kelias krūveles lapų palikti sodo kampuose – tai taps prieglobsčiu ežiams, kitiems mažiems gyvunėliams.

Palangei…
Žalumynai kambaryje? O kodėl gi ne… Visą žiemą namuose galima užsiauginti žalių prieskoninių augalų, juos rudenį perkėlus į patalpą. Be to, ne tik gėlės, o ir žalumynai, susodinti į dailius indus, puošia namų aplinką.
Lapkotinius salierus, petražoles, porus, gumbinius svogūnus, bazilikus, mairūnus, pirmamečius vaistinių šalavijų, paprastųjų raudonėlių, dašių, čiobrelių, citrininių katžolių, juozažolių kerelius, špinatus, krapus, (pastaruosius du reikia kartkartėmis pasėti iš naujo) ir kitus galima auginti vazonuose, loveliuose, dėžutėsė ant palangės ar kitoje šviesioje erdvioje patalpoje – verandoje, laiptinėje ar namų oranžerijoje.
Žalumynuose gausu chlorofilo, kuris svarbus mūsų imuninei sistemai stiprinti. Šie prieskoniniai ir aromatingi augalai gerina medžiagų apykaitą, suaktyvina virškinimą.
Prieskoninėmis žolelėmis paskaninus gaminamus patiekalus, padidinamas jų maistingumas, jie papildomi vitaminais, kurių žiemą trūksta vaisiuose ir daržovėse. Pakanka suvalgyti apie 30 g žalių petražolių lapelių, kad suaugusio žmogaus organizmas būtų aprūpintas vitaminu C visai dienai.

Daržui…
Rudenį galime sėti morkas, burokėlius, krapus, petražoles, ridikėlius, salotas, špinatus, svogūnus, porus. Tokioms daržovėms parenkama derlinga, nepiktžolėta, neužmirkstanti dirva. Labiausiai tinka humusingo priesmėlio dirva. Geriausi priešsėliai – agurkai, ankstyvosios bulvės, pomidorai, žirniai.
Dirva giliai perkasama. Į 10 kv.m išberiama 300 g kompleksinių trąšų su didesniu kalio ir fosforo kiekiu. Lysves darykime nuolydžio kryptimi. Prieš pradedant šalti reikia padaryti 1-2 cm gylio griovelius. Atstumai tarp griovelių priklauso nuo sėjamų daržovių.
Daržovės sėjamos, kai pradeda nuolat šalti – lapkričio pabaigoje ar net gruodžio pradžioje ant sušalusios žemės. Pasėjus per anksti, esant dar šiltam orui (3 -5 OC), sėklos gali sudygti, o orams atšalus pasėliai žus.
Pavasarį tokias lysves uždengus polietileno plėvele daržovių derlių galima gauti keliomis savaitėmis anksčiau.
Daržoves būtina sugrupuoti pagal oro temperatūros poreikius augimo pradžioje. Anksčiausiai plėvelę reikės nuimti nuo šakniavaisių( burokėlių, morkų, petražolių ir kt.).Greta reikėtų susėti svogūnines, o greta salotų – špinatus ir krapus.
Prieš žiemą galima sėti ropinius svogūnus laiškams ir ropelėms. Jie sėjami 20 – 15 cm tarpueiliais, užpilami 1 -1,5 cm žemių sluoksniu. Taip pat sėjami ir porai.
Pasėtas daržoves naudinga mulčiuoti komposto arba kraikinių nerūgščių durpių 2-3 cm sluoksniu.
Prasidėjus ramiajam sezonui verta panaršyti po savo bibliotekėlę, peržiūrėti užrašus, senus žurnalus, o vertingus ir reikalingus patarimus išsikirpti, susigrupuoti, susidėti į vokus. Gal verta užsisakyti vieną ar kitą leidinį sodininkui ar gėlininkui. Pavasariui ir kitam sezonui pats laikas ruoštis jau dabar.


Padėkos diena

Dar vaikystėje, atsimenu, gavome iš giminių Amerikoje laišką su labai gražiu spalvotu atviruku. Angliškai nesupratome, bet laiške buvo paaiškinta, kad amerikonai švenčia Padėkos dieną, kad visa šeima tądien susirenka draugėn, valgo kalakutą, džiaugiasi ir dėkoja vieni kitiems už prabėgusius metus, už derlių. Stebėjomės, menu, kodėl jie tą daro ne per Šventas Kalėdas… Dabar jau ir pas mus vienur kitur gali išgirsti švenčiant šią užjūrio šventę. Dar kiti tapatina ją su šv.Martyno tradicijomis. Kaip ten bebūtų, kiekvienas šeimos ir artimųjų susitikimas, bendra vakarienė, padėka – nuostabiausios akimirkos šioje skubos kupinoje kasdienybėje. Skubos, kurios nejausti negalėjai ir tik ką praėjusiomis Visų Šventųjų, Vėlinių dienomis. Laisvos, nedarbo dienos, atrodo, turėjo suteikti galimybę ramiai aplankyti vietas, kuriose ilsisi artimieji. Gal tiesiog trūksta apsisprendimo,susiplanavimo, kur ir kada važiuoti. Gal vienais metais galima lankyti vienas vietas, kitais metais kitas. Paprasčiausiai tartis su giminėmis, pasidalinti šia pareiga, o daugiau mintimis ir ramiai maldoje pabūti su išėjusiais Anapilin. Ta pačia proga aplankyti taip pat gimines, vaikystės draugus, pažįstamus. Vis rečiau besusitinku kapinaitėse giminių ar pažįstamų – randi tik ženklą, stiklinį šviestuvėlį, didesnį ar mažesnį, pagal sudegusį vašką gali spėti, prieš kiek laiko čia kažkas buvo užsukę, aišku, trumpam. Nieko nepadarysi, taip gyvename. O kai tik galime, mėginame stabdyti tą savo pasiutpolkės ritmą. Ir kartais pasiseka. Ilgėja vakarai, o ir baigėsi sodų, daržų darbai, daugiau laiko galime ramiai praleisti namuose. Nepatinka man, aišku, kaip ir daugeliui, tas laikrodžių sukinėjimas – norėtųsi vakarais išeiti pasivaikščioti, o jau tamsu, nejauku. Bet tuomet imu knygą, įsijungiu televizorių, arba tiesiog mąstau…Taip greitai prabėgo metai, vėl pradėsim laukti švenčių, susitikimų. Rašysim laiškus, ruošim dovanėles, kepsim pyragus. Ir dėkosim – Likimui, Dievui, Gamtai… Už viską – už vaikus, anūkus, už kiekvieną prabėgusią dieną, už sveikatą. Už gyvenimą ir jo nepakartojamą grožį …
Augustina


Kiekvienas šaukštas – šiluma!

Žirnių sriuba su šonkauliais
Reikės: 500 g rūkytų kiaulienos ar jautienos šonkaulių, 100 g rūkytos šoninės, 500 g žirnių, 2 – 3 česnako skiltelių, 5 – 6 bulvių, 1 morkos, 1 svogūno, 2 šaukštų garstyčių, 1 šaukštelio tarkuoto imbiero, druskos, smulkintų žalumynų.
Žirnius nuplaukite ir išbrinkinkite. Rūkytus šonkaulius užpilkite 3 l šalto vandens ir virkite 1 – 1,5 val., kol mėsa lengvai atsiskirs nuo kaulų. Tuomet išimkite iš sultinio ir palikite stovėti šiltai. Į nuovirą suberkite žirnius ir virkite apie pusvalandį. Šoninę supjaustykite kubeliais. Susmulkinkite morką, svogūną ir pakepinkite kartu su šonine. Sudėkite į sultinį ir viską pavirkite apie 10 min., sudėkite šonkaulius, sriubą paskaninkite smulkiai pjaustytu ar trintu česnaku, garstyčiomis, tarkuotu imbieru, druska, smulkintais žalumynais. Puodą su sriuba uždenkite, nukelkite nuo ugnies ir palikite 15 – 20 min. pastovėti.

Pupelių ir mėsos troškinys
Reikės: 800 – 1000 g jautienos šonkaulių, po 1 stiklinę šviesių ir tamsių pupelių, 1 aitriosios paprikos ankštelės, 1 raudonos paprikos, 2 morkų, 5 džiovintų pomidorų aliejuje, 1 šaukštelio džiovintų čiobrelių, 2 šaukštų pomidorų tyrės, 1 šaukštelio druskos, lauro lapelio.
Užvirinkite 1 – 1,5 l vandens, pasūdykite, dėkite mėsą, lauro lapelį ir virkite apie pusvalandį. Nuolat graibykite putas. Suberkite išbrinkintas pupeles ir viską pavirkite dar apie valandą. Mėsą išgriebkite ir nuimkite nuo kaulų. Džiovintus pomidorus susmulkinkite ir kartu su griežinėliais pjaustytomis morkomis, susmulkinta paprika bei mėsos gabaliukais sudėkite į sultinį. Viską troškinkite dar apie 20 min., kol daržovės suminkštės. Į troškinį įmaišykite smulkiai supjaustytą aitriąją papriką be sėklų, pomidorų tyrę, paskaninkite džiovintais čiobreliais.

Arbata su likeriu
Reikės: 3 – 4 žaliosios arbatos pakelių, 750 ml vandens, 1 cinamono lazdelės, 80 ml kriaušių likerio, 4 – 5 gvazdikėlių, kelių kardamono ankštelių, cukraus pagal skonį.
Į verdantį vandenį sudėkite arbatos maišelius ir suberkite prieskonius. Palaikykite 5 min., nukoškite, tada dar kartą užkaitinkite ir pasaldinkite. Į nedidelius puodelius pilkite šiek tiek likerio, ant viršaus – arbatos. Šildantį gėrimą skanaukite iš karto.

Atsiminkite, kad šildantys prieskoniai ne tik pagardina maistą, sušildo kūną, bet ir gydo, pagerina savijautą. Šilumos karaliais yra laikomi anyžiai, bazilikai, krienai, aitriosios paprikos, česnakai, karis, cinamonas, muskatų riešutai, imbierai, kmynai, kardamonai, kalendros, krapai, laurų lapai, mairūnai, mandarinų ir apelsinų žievelės ir kt.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *