Bičiulystės akordai Ukmergėje…

Nuplasnojo skaisčia saule ir šiluma apdovanota vasara. Auksinis ruduo nuklojo žemę įvairiaspalviais lapais. Birštono „Bočiai“ ankstų sekmadienio rytą išvyko į Ukmergę ne šiaip pasižmonėti, bet pakviesti Ukmergės senjorų dalyvauti renginyje „Vis LIETUVOS nepamirštu“, skirtame Lietuvos valstybės Prezidento Antano Smetonos metams paminėti.
Didelę ir gražią šventę suorganizavo Ukmergės „Bočiai“. Į ją pakvietė bičiulius iš Skuodo, Druskininkų, Birštono ir Kėdainių. Birštoniečius šeimininkai pasitiko Prezidento Antano Smetonos dvare, vaizdingo Lėno ežero pakrantėje. Dvaro parko medžiai jau be lapų, todėl iš tolo pamatėme puikius dviejų aukštų rūmus. Dar turėjome galimybę pasidžiaugti žaliuojančiomis vejomis ir rudeninėmis gėlėmis. Apie dvaro kilmę mums papasakojo Ukmergės bočių narė Danutė Gelūnienė. Ji savo žiniomis pranoko ir profesionalią dvaro gidę. Matėme, kur buvo prezidento vaikystės sodyba. Čia atkurti tik namo pamatai ir šulinys su svirtimi. Šiais metais prie prezidento Antano Smetonos pastatytos mokyklos jam atidengtas paminklas. Danutė pasakojo: „Šiemet minėjome dvi labai svarbias datas: balandžio 4 d. sukako 100 metų, kai Lietuvos Respublikos pirmuoju prezidentu buvo išrinktas Vasario 16-osios Akto signataras Antanas Smetona, o rugpjūčio 10 d. vyko iškilmės, skirtos 145-osioms jo gimimo metinėms. Ne tik paminklas, bet ir ąžuolų alėja mena šioje žemėje įmintas prezidento pėdas“. Paminklo atidengimo šventėje dalyvavęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paminėjo, kad Antanas Smetona – žymiausias ir iškiliausias Ukmergės žemės sūnus, kurį gerbia ir žino visa Lietuva. Restauruotuose dvaro rūmuose susipažinome su kai kuriais išlikusiais baldais, buities rakandais, buvusia technika ir video medžiagoje stebėjome jo bendravimą su kariškiais, matėme jį susikaupusį darbo kabinete, medžioklėje, klausėmės amžininkų prisiminimų. Šventės organizatoriai neleido ilgai užsibūti dvare. Mūsų laukė šeimininkai ir atvykę svečiai Ukmergės kultūros centre.
Ukmergės bočiai išradingai vertė prezidento Antano Smetonos gyvenimo puslapius. Gimtinei – Užulėnio kaimui skyrė dainą „Tėviškėlė“. Prezidento švietėjiškas darbas, dėmesys lietuvių kalbos grožiui atsispindėjo eilėraštyje „Gimtoji kalba“. Šeimininkų ansamblis „Lyra“ ir dainininkas Valmantas Naraškevičius susirinkusius pasveikino dainomis: „Vis Lietuvos neužmiršiu“ ir „Lietuvos vardas“. Šventės vedėja Janina labai gražiai pristatė visus svečius, susiedama su vietove, iš kur mes atvykome. Ji parinko Kazio Binkio žodžius apie Birštoną: „Paklausykit Brundzos arba Šliūpo, kur yra sveikiausia žmogui vieta“. Jie atsakys, pagauti ūpo: Birštonas pirmasai ant svieto!“
Birštoniečių šventinį koncertą, palydėdama poetiniu žodžiu, pristatė Aldona Milda Valatkienė. Choras „Sidabrinė gija“, vadovaujamas Toliamos Ragienės, šventės dalyvius pradžiugino dainomis „Kol dar esu aš čia“, „Mano kraštas“. Onutės Gratulevičienės ir Toliamos Ragienės duetas nustebino ir pakerėjo žiūrovus profesionalumu, nuoširdumu, lyriškumu. Jos atliko dainas: „Reikia tikėt viltim gera“ ir „Tėvų namai“. Visus giliai sujaudino ir pakėlė iš vietų daina „Paimkim Lietuvą visi ant rankų“. Aplodismentų banga palydėjo Birštono bočius, nueinančius nuo scenos. Juos pakeitė Druskininkų bočiai, nuspalvindami koncertą dainomis: „Už Raseinių ant Dubysos“, „Apie Druskininkus“, „Metų laikai“ ir „Aš be tavęs“. Šmaikštaudama atsiminimais apie Smetonos laikus dalijosi druskininkietė Zita Jančiauskienė. Pasipuošę retro stiliumi į sceną lipo skuodiškiai, dovanodami romansus apie meilę, drąsą, ilgesį ir gyvenimo džiaugsmą. Patys artimiausi Ukmergės kaimynai Kėdainių bočiai koncertą paįvairino trankia kapelos muzika ir pakvietė visus bendrai dainai „Ąžuolai žaliuos“. Susiliejo balsai, salė aidėjo nuo skambios dainos, rankos susikibusios kilo aukštyn. Nuoširdi draugystė sušildė jausmus, apkabinome vieni kitus.
Po koncerto renginio organizatorė, „Bočių Viltis“ klubo pirmininkė Valerija Naraškevičienė pakvietė visus prie šventinio stalo. Ilgai netilo bendros dainos, lyg vijūnėlis sukosi bendras draugystės ratas. Pamiršę skausmus ir vargus, įsigiję naujų bičiulių laimingai grįžome į namus.

…ir rudens talkos kapinėse

Antradienis. Išaušo nuostabi diena. Tarsi vasaros. Birštono „Bočiai“ keturiais automobiliais, vairuojamais Vytauto Lišausko, Algio Vyšniausko, Vytauto Gudelevičiaus ir Julijos Barutienės, riedėjome šefuojamų Gudakalnio kapinių link. Pasiilgome jų per vasarą.
Radome storą, bet lengvą senų lapų paklotą. Nugrėbėme lapus, nurinkome sudegusias žvakeles, nuo saulės nublukusias plastmasines gėles. Laikas ir vėl paženklino ne vieną kapavietę, supuvo ir nugriuvo tvorelės, nusviro paminklai, subujojo papartynas. Retai čia lankomasi. Artimųjų mažėja. Uždegėme žvakeles ir, vadovaujami Onutės Kurapkienės, pasimeldėme.
Nusilenkę čia besiilsintiems, pasukome į Nemajūnų kapines. Mūsų tikslas – aplankyti mums brangius žmones. Uždegėme žvakeles ir meldėmės už a.a. LR Seimo narį Juozą Palionį, Stanislovą Moravskį – gydytoją, rašytoją, krašto šviesuolį, Elijošių Nonevičių – mokslininką, veterinarą, Adomą Bartoševičių – bajorą, Birštono kurorto steigėją, bei jo palikuonis, Juozą Šleikų – muziejininką, istoriką, Birštono „Bočių“ bendrijos narius Rimą Jadvygą Sobieski, Antaną Seilių. Taip pat pasidalinom skausmu su Aldona Milda Valatkiene prie jos artimųjų – sūnaus Audriaus, vyro Pranciškaus ir motinėlės Anelės kapų… Iš Nemajūnų keliavome į Panemunio kapines, kur žmonių laidojimo vietą mena tik pušų gojynėlis.
Surinkome žabus ir uždegėme žvakeles tiems, kurių jau nieks neprisimena ir kartais iškyla klausimas: ką mes lankome? Atrodo, čia nieko nėra, bet istorija byloja, kad čia XVIII a. kapinės. Malda ir žvakių šviesa pagerbėme seniai seniai išėjusiuosius Anapilin.
Gyvenimas tęsiasi, mes darome gerus darbus. Šį kartą talkoje dalyvavo: Aldona Milda Valatkienė, Birutė Vaišnorienė, Irena Šuliauskienė, Marija Novožilova, Onutė Kurapkienė, Monika Žiūkienė, Elena Ozamblauskienė, Marytė Radzevičienė, Lina Danilovienė, Monika Babonienė, Genovaitė Valatkienė, Janina Giknienė, Eugenija Lynykienė, Kristina Talandienė ir Bronė Raudonikienė. Laiminga bendrija, turinti tokių nepavargstančių darbštuolių, kuriems ir daina, ir darbas lygiaverčiai. Netruks ateiti lapkričio 1-oji ir Vėlinės. Visi lankysime savo artimuosius, nepamiršime ir bendražygių. Sušvis kapai tarsi miestai. Jau eilę metų mes drauge su darželio „Vyturėlis“ vaikučiais žygiuojame į senąsias miesto kapines. Vadovaujami dizainerės Vilmos Krasauskienės, vaikučiai pina vainikėlius, puošia kapus gėlytėmis, o bočiai uždega žvakeles ant kiekvieno nelankomo kauburėlio. Taip vaikus ir senelius suvienija bendra gerų darbų programa.
Julija Barutienė
Birštono „Bočių“
bendrijos pirmininkė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *