„Mėlynos purienos“ – nuo meilės lyrikos iki politikos…

Liudvikas Narcizas Rasimas daugeliui žmonių pažįstamas kaip teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, valstybės ir politikos veikėjas. Ne visiems žinomas L.N.Rasimo talentas kurti, tačiau kaip autorius jis jau spėjo suburti ir savo gerbėjų ratą. Šiais metais rašytojas išleido knygą „Mėlynos purienos“, kuri praėjusį penktadienį buvo pristatyta Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje.


Alytuje gimęs, tačiau Prienų „Žiburio“ gimnazijoje mokęsis autorius pasakojo, jog meilė eiliuotam žodžiui gimė dar mokykloje. Pasak jo, prieniškiai, o ypač žiburiečiai, žino, kad „Žiburio“ gimnazijoje poezija buvo mylima: mokiniai turėjo gerus mokytojus, mokėjo daug eilėraščių mintinai. Galbūt gražus sutapimas, o galbūt simbolinė dovana mūsų kraštui yra tai, jog pirmasis knygos eilėraštis „Atostogos“ parašytas būtent Prienuose, o jo kontekstas atgaivina brangius mokyklos prisiminimus.
Dar knygos pristatymo pradžioje mintimis apie „Mėlynos purienos“ dalinosi renginio vedėja Dalia Bredelienė, kuri sakė: „Kai ją skaičiau, verčiau lapą po lapo. Čia ne tik tekstai, piešiniai, natos… Mane užvaldė įspūdis, kad skaitau seniai pradėtą rašyti, o gal ir dabar teberašomą dienoraštį.“ Todėl autorius skaitytojams mielai papasakojo eilėraščių, dainų ir paveikslų atsiradimo istorijas. Visos jos skirtingos ir, kaip liaudyje sakoma, „gimę iš gyvenimo“. Knygoje teptuko, natų ar visagalio žodžio pavidalu perteikta gyvenimiška patirtis, jausmai, gamtos peizažai.
Šalia meilės lyrikos galima aptikti ir politinių to meto aktualijų. Ėilėse atsispindi kiekvienam lietuviui krūtinę spaudęs laisvės troškimas, atskleidžiamas eilėraščiuose „Sąjūdis“, „1990 metų kovas“. Kaip pats autorius teigė, čia perteiktas jo kiek kitoks požiūris į laisvę. Tiesa, interpretacijos klodus paliko pačiam skaitytojui. Šios temos autoriui artimos ne tik kaip lietuviui, gyvenusiam tuo laikotarpiu, ar kūrėjui, bet ir kaip teisininkui, politiniam veikėjui. Pats L.N. Rasimas pasakojo, jog daug kam atrodė, kad parašas kovo 11-ąją labai daug ką lėmė, tačiau iš tiesų taip nebuvo, nes Lietuva Nepriklausomybės link ėjo labai ilgą laiką. Jau tada signataras sakė: „Niekur mes iš Tarybų Sąjungos išeiti neturime, tai Tarybų Sąjunga turi išeiti iš mūsų, nes ne mes atėjome, o jie“.
Renginio metu rašytojas skaitytojams ne tik papasakojo apie gyvenimiškus kūrybos šaltinius, bet ir dalinosi savo kūrybos vaisiais – kiekvienas atėjęs susitikti su autoriumi, gavo dovanų po „Mėlynos purienos“ knygelę. Posmų jausmus autorius perteikė, skaitydamas bei dainuodamas savo eiles. Jo kūrybos dainas taip pat atliko dainuojamosios poezijos atlikėja Lijana Sarnickienė.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *