Kelionė į save

Kiekvieną iš mūsų lydi nepakeičiama bendrakeleivė – praeitis. Kiekvieną pasitinka viliokė nepažįstamoji – ateitis. Tačiau tikrą gyvenimo skonį, tikrą gyvenimo vėjų gaivą gali pajusti tik sugebėdamas džiaugtis šia diena.


Prienų Justino Marcinkevičiaus Veiverių bibliotekoje vyko pedagogės, dailininkės keramikės Violetos Ubarevičės tapybos darbų parodos „Kelionė“ pristatymas. Bibliotekininkės Oksanos pakviesta menininkė mielai sutiko vėl, nors trumpam, sugrįžti į Veiverius ir praskaidrinti rudenines darganas veiveriškių širdyse. Darbų autorės laukė gausus būrys bendraminčių, vaikystės draugių, buvusių mokinių, kolegų, Antano Kučingio meno mokyklos keramikos specialybės jaunųjų menininkų, o Veiverių Antano Kučingio mokytojos metodininkės Agnės Sipavičienės fleita atliekamo muzikinio kūrinio užburiantys garsai susirinkusius meno mylėtojus pakvietė į nuostabią kelionę po dailininkės Violetos kūrybos pasaulį, įtraukė į menininkės įtaigų pasakojimą apie nelengvą jos, kaip kūrėjos, kelią.
„Kiek save atsimenu, piešiau visur, kur galėjau: ant žemės, laikraščių, knygų, sienų, nors tai buvo draudžiama“, – savo prisiminimais dalinosi autorė. Nuo pat vaikystės Viole-ta nieko kito nenorėjo, tik tapti dailininke. Pabaigusi aštuonias klases, tėvams nieko nesakiusi, nuvažiavo stoti mokytis į Kauno Stepono Žuko dailės technikumą, bet, nežinodama datų, pavėlavo – stojamieji jau buvo pasibaigę. Po ilgų bandymų pavyko įstoti į Kauno dailės instituto keramikos specialybę. „Tai nebuvo mano išsvajotoji meno sritis, bet ilgainiui patiko, ir tuos metus prisimenu kaip gražiausius savo gyvenime“, – sako kūrėja.
Dar studijuodama VDU dailės pedagogiką menininkė gavo pasiū-lymą dirbti Veiverių A. Kučingio meno mokykloje, turėti savo keramikos klasę ir mokyti vaikus keramikos, piešimo ir tapybos. Vaikai, paaugliai ir suaugusieji noriai rinkosi šiuos mokslus. Šioje mokykloje Violeta dirbo 15 metų. Pedagoginio darbo patirtis – 30 metų. Darbas pareikalavo daug įdirbio, nebuvo programų, pačiai teko galvoti užduotis, jas išbandyti ir tik tuomet vesti užsiėmimus. Laiko sau ir kūrybai nelikdavo. „Namuose augo du vaikai, vienas po kito susirgo tėvai, vyras išvyko į užsienį uždarbiauti. Nelengva buvo vienai. Kūrybinį alkį patenkindavo darbas su mokiniais, vienas kitas individualus užsakymas“, – sako Violeta.
Šiuo metu menininkė gyvena viename iš gražiausių Lietuvos kampelių – Kulautuvoje. Pagaliau turi daug laisvo laiko sau, savo pomėgiui tapyti ir kurti. „Supratau, kad tinkamai atsiverti kūrybai galima tik su Dievo malone, tyloje, susikaupus“, – atvirauja pašnekovė ir kreipiasi į parodos lankytojus, – „Jūsų vertinimai, už kuriuos būsiu labai dėkinga, gali atsakyti į klausimą – ar nepavėlavau?“
Veiverių bibliotekoje paroda bus eksponuojama visą spalio mėnesį. Bibliotekininkės dėkoja visiems, prisidėjusiems prie renginio organizavimo, o ypač – nuolatinei skaitytojai ir rėmėjai Linutei Pažėrienei.
Ramunė Celiešienė
Veiverių bibliotekos bibliotekininkė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *