„…svarbu, kad dar širdy ne sutema“

Bendraklasiams
Nors mum jau po septyniasdešimt su kaupu
Širdy dar tebežydi jaunystės gėlės.
Smagu ir vėl bendraut, pabūt kartu.
Juk nesvarbu, kiek metų jau praėjo.
Ak ta jaunystė!.. Prisiminimais grįžta,
Prabėgusių dienų aidais.
Ir tegul nieks kitaip sakyt nedrįsta –
Jauni ir gražūs buvome kadais.
Dabar tik gražūs. Na, tai kas?
Užtat veide žavus raukšlelių nėrinys.
Ir tegul juo nesistebi kažkas.
Nes tai brandos ir patyrimo derinys.
Džiaugiuos matydama jus, bendraklasiai,
Kiekvieną jūsų noras susitikt atlydi
Nuotraukos didelės, nuotraukos mažos.
Lai skamba jose prisiminimų stygos.
Ona Valerija Juozaitytė-Grybauskienė

Nors diena ir buvo darganota, bet mūsų širdyse švietė saulė. Juk į mokyklą sugrįžome po 55 metų.
Improvizuotą dienyną atvertė l.e. seniūnės pareigas Nijolė Kažemėkaitė-Valatkienė. Ji pasveikino atvykusius klasiokus ir juos atlydėjusius eilėmis. Netrukus prasidėjo integruotos pamokos. Budinti Aldona Kamarauskaitė-Vobolienė supažindino ir sutikrino, kas atvyko, kas neatvyko.
Mūsų klasė buvo didelė – 35 mokiniai. Mus mokė 25 mokytojai. Susirinkome 15 buvusių abiturientų. Dėl svarbių priežasčių neatvyko šešiolika, keturi išėję Anapilin. Ten iškeliavę ir 23 mokytojai, tarp jų – ir mūsų auklėtoja D.Dvilinskaitė-Laukienė.
Tylos minute pagerbėm išėjusiuosius Amžinybėn ir tęsėme pamokas. Literatūros pamoką vedė Onutė Valerija Juozaitytė-Grybauskienė, mūsų poetė perskaitė savo kūrybos eilėraštį bendraklasiams.
Džiaugėmės, kalbėjome apie šeimas, vaikus, anūkus, proanūkius. Mes – jau senjorai. Bet ar žmogus jaučia metų naštą? Ne! Mes visi energingi, laimingi, daug pasiekę. Tarp klasiokų – profesorius, habilituotas daktaras, universiteto dėstytoja, gydytojas, inžinieriai, poetė ir daugiau rašančiųjų eiles, mokytojai, medicinos sesuo, kirpėja-modeliuotoja, 35 metus išdirbęs gaisrinės vadovas, prekybininkai-verslininkai. Džiaugiamės visų darbais, pasiekimais, laimėjimais.
Aldona Kamarauskaitė-Vobolienė išdalino anketas – reikėjo atsakyti į duotus klausimus. Prisiminėme ir „Žiburio“ gimnazijos istoriją. Juk dauguma į I klasę dar ėjome į senąją Pelikso Martišiaus įkurtą gimnaziją ant dabartinio „Žiburio“ kalnelio.
Kad „mokiniai per daug neužsisėdėtų“, A. Kamarauskaitė-Vobolienė, propaguojanti sveiką gyvenimo būdą, vedė kūno kultūros ir mankštos pamoką. Pasirodo, esame dar labai judrūs. Dauguma moterų ir, be abejo, vyrų vairuoja automobilius, važinėja dviračiais. Auginame gėles, vaistines arbatžoles, daržoves, puoselėjame sodus. Tai natūralu, nes mes, besimokydami mokykloje, įgijome ir sodininko – daržininko specialybės kvalifikacinius pažymėjimus. Lankėmės P. Martišiaus įkurtame sode, mokėmės sodinti medelius, juos skiepyti, auginti daržoves.
Dauguma moterų yra puikios šeimininkės, tad pasidalinome ir savo specialiais pyragų kepimo, marinavimo, žuvies farširavimo ir kitais receptais.
Yra lankančiųjų III amžiaus universitetą, dalyvaujančių sveikuolių klubo veikloje. Mūsų profesorius su žmona iki dabar šoka pramoginius šokius, daugelis dainuoja ar domisi įvairiomis kitomis veiklomis.
Vartant albumus su vaikystės, jaunystės, buvusių susitikimų, asmeninių kelionių nuotraukomis laikas prabėgo nepastebimai. Analizavome atsakymus į anketos klausimus, dalinomės kelionių įspūdžiais, dainavome, tai tikrai neturėjome kada nuobodžiauti. Daugelio vaikai, anūkai dirba ir gyvena svečiose šalyse. Juos reikia aplankyti – galbūt padėti. Tie, kuriems sveikata leidžia, dar dirba. Nors ne vienas jau turime sveikatos problemų, nesiskundėme, kad sunku. Sveikata – pagal metus, svarbu, kad dar širdy ne sutema.
Dienyną užvertėme sutarę, kad susitikimus organizuosime jau dažniau. Juk taip smagu pabendrauti. Atrodo, kad visi spinduliavome ta šviesa ir šiluma.
Su pagarba –
Nijolė Kažemėkaitė – Valatkienė

Stebuklingas receptas kiekvienai dienai
Imame DIENĄ ir gerai nuvalome pavydą, neapykantą, nusivylimą, godumą, užsispyrimą, egoizmą, abejingumą ir visas kitas nereikalingas priemaišas.
Į švariai nuvalytą DIENĄ su kaupu iš akies negailėdami pridedame optimizmo, pilną saują džiaugsmo, šaukštelį entuziazmo, keletą grūdelių kantrybės, po žiupsnelį pakantumo ir mandagumo ir viską švelniai išmaišome.
Gautą mišinį gausiai užliejame MEILE. Paruoštą patiekalą būtinai papuošiame spalvingais gerumo ir dėmesio žiedlapiais. Patiekiame kasdien su šiltų žodžių ir šypsenų garnyru.
Valgyti iki soties! Gero apetito!!!
Su nuoširdžiausiais palinkėjimais
Ona Valerija Juozaitytė – Grybauskienė

Rubrikoje Bendruomenės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *