Norint būti pastebėtiems, reikia išsiskirti…

Spalio 10 dieną kurorto sanatorinio gydymo, sveikatingumo įstaigų ir apgyvendinimo įmonių atstovai, verslininkai buvo pakviesti į Merės verslo pusryčius, kurių metu buvo aptarta situacija turizmo rinkoje: apžvelgtos vietinio ir atvykstamojo turizmo tendencijos ir kryptys, identifikuotos pagrindinės šio sektoriaus problemos, įvertintos Birštono galimybės. Susitikime su verslo atstovais dalyvavo Savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, vicemeras Vytas Kederys, Administracijos direktorė Jovita Tirvienė, Birštono TIC direktorė Rūta Kapačinskaitė, Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas, kiti agentūros darbuotojai.

Birštonas yra tarp turistų lankomiausių miestų Lietuvoje, ir sezoniškumas jame neegzistuoja. Kurortą dėl patogios infrastruktūros dažniausiai savaitgaliui mielai renkasi lietuviai su šeimomis, šį unikalų gamtos kampelį atranda ir daugiau užsienio turistų. Birštonas idealiai tinka ir ramiam poilsiui, sanatoriniam gydymui, ir aktyvioms pramogoms, kultūrinėms patirtims. Tad kur slypi kurorto žinomumo ir sėkmės paslaptis?
Į šį klausimą pabandė atsakyti merė Nijolė Dirginčienė. Jos teigimu, kurorto sėkmės laikotarpis prasidėjo nuo 2007 metų, kuomet kurortą pasiekė europinės lėšos, buvo privatizuota nemažai apleistų pastatų, investuota į miesto aplinkos tvarkymą. Merės teigimu, šiandien atvykti į Birštoną yra prestižas, tačiau kol kurortas tapo patrauklus ir investuotojams, ir turistams, teko nueiti ilgą kelią. Visgi, anot jos, ambicinga strategija pasiteisino, ir kurorte prasidėjo naujų sveikatingumo objektų statybos proveržis, buvo sukurta aktyvaus laisvalaikio ir sporto infrastruktūra, atnaujinti kai kurie senieji pastatai.
Pasak merės, neretai ji sulaukia pastabų, esą kurorte daugiausia dėmesio skiriama turistų pritraukimui, o vietinių gyventojų poreikiai tarsi atsiduria antrame plane. Merė paneigė šią nuomonę, remdamasi Vytauto Didžiojo universiteto vykdyta apklausa, joje net 85 proc. birštoniečių pareiškė besantys patenkinti viešosiomis paslaugomis kurorte. N.Dirginčienė pabrėžė, kad viskas, kas sukurta Birštone – parkai, sporto aikštynai, dviračių ir pasivaikščiojimo takai, Kneipo sodas, Birutės vila, inhaliacijoms ir gėrimui naudojamas mineralinis vanduo – vietiniams gyventojams yra prieinami nemokamai. Nemažai galimybių vietiniams gyventojams suteikia ir „Birštoniečio kortelė“. Merė kvietė verslo atstovus pasiūlyti daugiau paslaugų ir nuolaidų kortelės turėtojams.
N.Dirginčienė patikino, jog, kuriant 2020 – 2030 metų Birštono kurorto strategiją, nebus nukrypta nuo pagrindinės kurorto veiklos – sanatorinio gydymo ir sveikatingumo krypties. Bus siekiama pritraukti didesnes pajamas turinčių gyventojų, nes nuo to priklauso ir mokesčių surinkimas į savivaldybės biudžetą. Į jį patenka ir poilsiautojų paliekama kurortinė rinkliava, kurios surinkimas nemažėja.
Savivaldybės vadovė džiaugėsi, kad kurortas tapo išskirtinių kultūrinių renginių miestu, jame atsiranda vis daugiau unikalių traukos objektų, tokių kaip naujasis apžvalgos bokštas. Tai suteikia konkurencinio pranašumo, pritraukiant turistus ir siekiant tapti tarptautiniu karališkuoju kurortu.
Savivaldybė deda pastangas užmegzti naujus ryšius su kitų šalių miestais, pasak merės, dar šį rudenį bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su vienu Kroatijos miestu, gautas pasiūlymas ir iš potencialių partnerių Japonijoje.
Merė pristatė būsimus savivaldybės bei verslo projektus, kuriuos įgyvendinus kurorte atsiras daugiau sveikatingumo objektų, verslo biurų, kempingas, dar vienas baseinas, bus sutvarkytas Vytauto parkas, Žvėrinčiaus miške atnaujinti dviračių takai, kurorto gatvėse apribotas automobilių eismas ir kt. Dar spalio mėnesį Savivaldybės taryboje bus svarstomas klausimas dėl slidinėjimo kalno ir įrangos išnuomojimo. N.Dirginčienė tikisi, kad kalnas bus pritaikytas vasaros pramogoms, ir čia atsiras ilgesnė nei Anykščiuose nusileidimo rogutėmis trasa.
Pristačiusi ateities planus, merė padėkojo kurorto verslo įmonių atstovams už tai, kad prisideda prie gero Birštono vardo, rūpindamiesi savo įvaizdžiu ir miesto svečiams teikdami kokybiškas paslaugas.
Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė galėjo pasidžiaugti Birštone augančiais turistų srautais, praėjusiais metais jame lankėsi turistai net iš 45 šalių. Kurortą labiausiai pamėgę vokiečiai, latviai, rusai, baltarusiai, izraeliečiai, estai, ukrainiečiai, Jungtinės Karalystės piliečiai. Visgi Birštono kurortas pagal turistų sudėtį yra lietuviškiausias, lietuviai kurorte ilgiausiai praleidžia 2,5 paros. Nuo 12,7 iki 10,28 parų sutrumpėjo ir rekordininkų vokiečių buvimo kurorte laikas. R. Kapačinskaitės teigimu, ieškoma įvairių „nišų“, kad į kurortą atvyktų kuo daugiau žmonių, jie paviešėtų ilgiau. Birštonas pristatomas kaip saugus miestas, tinkamas šeimų, potyriminėms ir kūrybinėms atostogoms, verslo susitikimams, konferencijoms ir gastronominiam turizmui. Atsižvelgiant į turistų poreikius, daugiau dėmesio bus skiriama komunikacijai, e.rinkodarai, mobiliųjų programėlių diegimui ir kt.
Vienu metu kurorto sanatorijos, apgyvendinimo įstaigos nakvynei gali priimti iki 2900 svečių. Jau kelerius metus Birštono TIC savo iniciatyva iš šių įstaigų renka statistinius duomenis apie turistų srautus kurorte, tačiau, pasak R.Kapačinskaitės, jie labiau atskleidžia tendencijas, o ne tikrąjį atvykstančiųjų skaičių. Viena iš priežasčių – ne visi viešbučiai, privatūs apartamentai ar butus išnuomojantys asmenys pateikia duomenis.
Anot Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovo Daliaus Morkvėno, situacija pasikeistų, jei Lietuvoje būtų sukurta vieninga svečių registravimo bei duomenų perdavimo sistema, veikianti realiu laiku, leidžianti apskaičiuoti lankytojų, besirenkančių atskirus turizmo objektus, skaičių. Jo paskaičiavimais, nesurenkama duomenų apie 30 proc. atvykstančių turistų, kurie apsistoja privačiame sektoriuje, kaimo turizmo sodybose ir kitur.
Anot D.Morkvėno, statistinio „šešėlio“ neliktų, jei apgyvendinimo paslaugas su verslo liudijimu teikiančioms įmonėms ar privatiems asmenims būtų nustatyta viena galima verslo rūšis (vietoj keturių pasirenkamų), verslo liudijimas būtų nustatomas atskirai kiekvienam nuomos objektui, taip pat būtų sugriežtinta atsakomybė ir kontrolė.
D.Morkvėnas taip pat aptarė problemas, kurios stabdo turizmo plėtrą Lietuvoje. Viena iš jų – valstybė ir savivaldybės per mažai investuoja į šį sektorių, nes jis nėra įtrauktas į Vyriausybės programą tarp valstybės prioritetinių vystymosi krypčių. Taigi turizmo augimas priklauso ir nuo valstybių požiūrio, ir nuo jo rinkodarai skiriamų lėšų, ir nuo susisiekimo oro linijomis galimybių. Anot D.Morkvėno, Baltijos regione Lietuva šiuo atžvilgiu yra autsaiderė, užsienio turistai atostogoms mieliau renkasi Latviją ir Estiją. D.Morkvėnas kalbėjo apie nemažą turizmo potencialą Lietuvoje: daugėja lankytinų objektų, apgyvendinimo įstaigų, vis daugiau kelionių organizatorių renkasi kryptį į Lietuvą, tad per 2 – 3 metus turistų skaičių tikimasi išauginti iki 3 mln.
Todėl agentūros „Keliauk Lietuvoje“ svarbiausi tikslai – suvesti suinteresuotas šalis ir padėti joms tobulinti turizmo produktus, kad jie kuo labiau atitiktų klientų poreikius, taip pat skatinti turizmo paslaugų eksportą. Diskusijos dalyvių teigimu, turizmo sektoriaus plėtrai reikia uždegti „žalią šviesą“, nes jis, kaip viena iš ūkio šakų, gali prisidėti prie šalies bendrojo vidaus produkto bei gyventojų pajamų didėjimo, regionų ekonominės ir socialinės raidos problemų sprendimo. Birštono verslo atstovai pritarė merės N.Dirginčienės ir D.Morkvėno išsakytoms mintims, jog savivaldos, verslo, turizmo asociacijų atstovams reikia suvienyti jėgas ir kartu daryti spaudimą valstybės politikos formuotojams. „Eglės“ sanatorijos vadovo Artūro Saldos teigimu, Birštoną itin pamėgę Izraelio turistai, šios šalies kelionių operatoriai jų skaičius galėtų padvigubinti, tačiau jų atvykimą apsunkina neišspręstos susisiekimo oro linijomis problemos.
Diskusijų metu konstatuota, kad Birštone dar yra kur pasistengti. Norėtųsi glaudesnio smulkių verslo įmonių, sanatorijų bendradarbiavimo, reklamuojant vieniems kitų apgyvendinimo, maitinimo ir kitas paslaugas. Kurorte galėtų atsirasti daugiau informacinių stendų, laukiama naujų, originalių verslo idėjų. Pasak R. Kapačinskaitės, norint būti pastebėtiems, reikia išsiskirti…
Konkrečios turizmo rinkodaros priemonės Birštone po susitikimo buvo aptartos darbinėje sesijoje su agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atstovais.
Dalė Lazauskienė