Lietus žygeivių neišgąsdino

Jiezno seniūnijos ir Lietuvos šaulių sąjungos Kauno Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės Prienų 206-osios kuopos suorganizuoto vienuoliktojo patriotinio pėsčiųjų žygio, skirto Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui ir Dainavos bei Tauro apygardų Lietuvos partizanų atminimui, dalyvių neišgąsdino nei apniukęs rytas, nei prapliupęs lietus. Startavę prie didžiojo Gojaus ąžuolo, aplankę Lietuvos partizanų žeminę, susitikę su svetinga Vyšniūnų bendruomene, Aukštadvario regioninio parko kultūrologe Rita Balsevičiūte ir įveikę 24 km jie finišavo prie Aukštadvario bendruomenės namų.

Suvažiavo iš visos Lietuvos
Į šaulių organizuojamą žygį žmonės rinkosi iš visos Lietuvos. Dauguma vilkėjo karišką uniformą, nemažai buvo civilių. Atvyko būriais, šeimomis, po vieną, su keturkojais augintiniais… Ir amžius įvairus: nuo vaikų iki senjorų. Bene vyriausias – prieniškis Juozas Kasputis, kuriam jau 75-eri, o štai jiezniškės Laimutė bei Lina Šiupšinskienės – nuolatinės Jiezno seniūnijos seniūno A. Bartusevičiaus organizuojamų žygių dalyvės. Būrelis moterų iš Alytaus save įvardino profesionaliomis žygeivėmis, nes įvairiuose žygiuose dalyvauja kiekvieną savaitgalį.

Kvietė stiprybės semtis iš ąžuolo
Starto vieta prie Gojaus ąžuolo Pakrovų kaime neatsitiktinė. Šis gražuolis jau penkiolika metų įvardijamas kaip stambiausias Lietuvos medis. Manoma, kad jam per 400 metų! Žygeivius sveikino, stiprybės iš ąžuolo semtis kvietė LŠS Kauno Vytauto Didžiojo II rinktinės vado pavaduotojas Vydas Verbilis, Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaistys, LŠS Kauno 202 kuopos vadas Julius Proškus, žygio iniciatorius Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, Stakliškių seniūnė Nijolė Ivanovienė, Verknės girininkijos girininkas Aurimas Bartuška ir kt. Sugiedoję Tautinę giesmę žygeiviai, vedini šaulio Kęstučio Ruko, keliuku išvingiavo į Gojaus miško tankmę. Įdomus sutapimas – tą dieną Pociūnuose vyko Kęstučio tėčio – žymaus sklandytojo Antano Ruko – taurės varžybų uždarymas. Jis tikrai didžiuotųsi savo sūnumi!

Aplankė partizanų žeminę
Nukeliavę 2,5 km žygeiviai užsuko į partizanų žeminę. Anksčiau šią vietą žymėjo tik kryžius. Pavasarį bunkeris atstatytas ir įteisintas kaip lankytinas kultūros paveldo objektas. Prie jo daugiausia darbavosi girininkas A.Bartuška, eigulys Mindaugas Miklušis, Pikelionių kaimo gyventojas Pranas Žigas, įteisinti padėjo Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas A.Skaistys. Jo nuomone, bunkeriai turėtų stovėti ten, kur ir buvo, o ne miesto aikštėse… Prisiminimais apie žiaurius pokario metus, žuvusius partizanus dalinosi J. Proškus. Jis sakė, kad šalia žeminės turėtų iškilti ir naujas kryžius, granitinė stela su žuvusių partizanų pavardėmis. Jaunieji šauliai prie kryžiaus padėjo gėles, uždegė žvakeles. Nuaidėjus trims salvės šūviams žygeiviai patraukė Vyšniūnų link…

Kur slėpėsi Adolfas Ramanauskas-Vanagas…
Nuėjus 6 km, pasirodė ir Vyšniūnų gyvenvietė. Sovietmečiu ji buvo viena iš gražiausių, o Vyšniūnų kolūkis – vienas stipriausių Lietuvoje. Šiandien vaizdelis nykus, dauguma pastatų apgriuvę, palikti likimo valiai, bet jau matyt ir atgimimo ženklų. Žygeivius sutiko svetinga Vyšniūnų bendruomenė, pakvietusi pasivaišinti gardžia sriuba, arbata. Bendruomenės vadovė Dalia Vertinskienė, J.Proškus papasakojo apie partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą. Jis 1949 m. slapstėsi Vyšniūnų mokykloje įrengtame bunkeryje, netoliese buvo užkasęs ir dokumentus…
Siurprizas – Didžiojo kunigaikščio Vytenio bataliono karių daina.

Karalių vieškeliu – į Aukštadvarį
Atsisveikinusi su Vyšniūnais, beveik kilometrą besidriekianti žygeivių virtinė pasuko Aukštadvario link. Liko dar 15 km su trumpu poilsiu Jarmališkių kaime, kur turėjo susitikti su Aukštadvario regioninio parko kultūrologe Rita Balsevičiūte. Lietumi prakiuręs dangus žygeivius vertė spartinti žingsnį, tad net nejuto, kai pasiekė Jarmališkes ir, praėję 2 km, stabtelėjo prie kapinaičių. Atsivijusi Rita trumpai papasakojo apie Aukštadvario regioninio parko žymesnes vietas, karališkąjį vieškelį, kuriuo žygiavo Didysis Lietuvos Kunigaikštis Vytautas, o dabar žygiuoja jie, stebuklingus šaltinius, piliakalnius ir kt.
– Daug ir žurnalistų keliavo, labai gražiai aprašė šį vieškelį. Jei pamatysite Vladislavo Sirokomlės knygą „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“, būtinai paskaitykite, – ragino kultūrologė.

Į Aukštadvarį – su daina
Beliko tik 6 km, ir finišas. Įsukus į asfaltuotą kelią, žygeiviai susirikiavo į koloną ir, lydimi policijos, su daina patraukė į Aukštadvarį. Finišas – prie miestelio bendruomenės namų. Šiltas priėmimas, vaišės, tradicinė LŠS Prienų 206-osios kuopos šaulių virta košė, sveikinimai, dalyvių apdovanojimas ir namo.
A. Bartusevičius sakė, kad išdalino beveik 500 dalyvių pažymėjimų! Žygeivių tikėjosi sulaukti bent 300…
Onutė Valkauskienė

Rubrikoje „Neliks duonos su druska - liks Tėvynė“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *