Pristatyta monografija „Dr. doc. Vladas (Ladas) Natkevičius (1893–1945)“

Spalio 9 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko Joanos Vigos Čiplytės dokumentinės monografijos „Dr. doc. Vladas (Ladas) Natkevičius (1893–1945)“ pristatymas. Dokumentinė monografija skirta dr. Vlado (Lado) Natkevičiaus 125-osioms gimimo metinėms pažymėti (2018). Pristatyme dalyvavo knygos autorė Joana Viga Čiplytė – panevėžietė istorikė, įvairių Lietuvos dienraščių bendradarbė, poezijos, miniatiūrų rinkinių, monografijų autorė. Jos mintys apie knygos turinį, dr. doc. Vlado Natkevičiaus asmenybę bei nuopelnus Lietuvai:
DIPLOMATAS, DR. VLADAS (LADAS) NATKEVIČIUS (1893–1945)
Dokumentinė monografija skirta diplomato 125-osioms gimimo metinėms pažymėti (2018). Tai – pirmoji tokio turinio knyga apie dr. V. Natkevičiaus gyvenimą, diplomatinį darbą, visuomeninę veiklą ir kūrybą. Knyga dviejų dalių, sudaryta remiantis gausia archyvine medžiaga bei spauda. Pirmojoje dalyje – biografija, antrojoje – autoriaus straipsniai, politiniai pranešimai ir kt. Dominuoja šios pagrindinės temos: savanorių raitelių šimtinės „Geležinis Vilkas“ steigimas, Paryžiaus universitete apgintos disertacijos Lenkijos okupuoto Vilniaus klausimu analizė, Suvalkų sutarties sulaužymas, diplomato pareigos Lietuvos pasiuntinybėje Paryžiuje ir nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro pareigos Maskvoje sunkiausiais Lietuvai 1939–1940-aisias metais. Generolas Stasys Raštikis rašo, kad dr. Vladas Natkevičius pasižymėjo kaip „aktingas“ derybininkas su Kremliaus pareigūnais. Darbas vyko sunkiomis ir nenormaliomis sąlygomis. Tai buvo ne diplomatinis, bet žiaurus, vienašališkas nurodymų vykdymo reikalavimas. Lietuvos delegacija, tarp jų ir dr. V. Natkevičius, vieningai vykdė tai, ką Lietuvos Vyriausybė buvo įsakiusi. Nėra jokio pagrindo dabar kaltinti vieną ar kitą tos delegacijos narį dėl Lietuvos nepriklausomybės praradimo.
Sovietams okupavus Lietuvą, dr. V. Natkevičius su šeima pasitraukė į Vakarus. Gyveno Austrijoje, tačiau netikėtai susirgęs, 1945 m. gegužės 25 d. mirė – jam buvo 52 m. Palaidotas Austrijos Tirolio žemės Šrunso kapinaitėse. Atmintis gyva.

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *