Atmintis…

Pašnekesiai

Tikriausiai pritarsite, jei pasakysiu, kad žinia apie naujo kardinolo iš Lietuvos paskyrimą sujaudino daugelį mūsų iki širdies gelmių – vėl grįžo prisiminimai apie Popiežiaus Pranciškaus vizitą mūsų krašte, apie jo jaudinantį apsilankymą Vilniuje, KGB kalėjimo kankinimų kamerose. Gerai pamenu, išėjęs iš tos žiaurumus menančios vietos Popiežius tikrai buvo sukrėstas, šypsena dingusi nuo veido, neužtruko bendraudamas su aikštėje susirinkusiais, tik mostelėjo švelniai ranka ir, lyg nenorėdamas išeiti iš savo susikaupimo būsenos, greitai sėdo į automobilį. Tarsi to momento tąsa buvo ta akimirka, kai, įteikęs kardinolo regalijas ir palaiminęs, jis apkabino arkivyskupą emeritą, dabar jau Romos katalikų kardinolą, Sigitą Tamkevičių ir jo susijaudinimas viso pasaulio akivaizdoje negalėjo likti nepastebėtas. Popiežiaus jautrumas, mūsų tautos istorijos, jos kančios suvokimas, atjauta ir malda – tai svarbus palaikymas ir patikinimas, kad viskas, dėl ko mūsų tautos buvo aukotasi, kentėta, nenuėjo veltui, o svarbiausia, kad toji Atmintis buvo, yra ir liktų gyva. Tą Šventasis Tėvas ne kartą pabrėžė mums kalbėdamas čia, Lietuvoje.
ATMINTIS… visaip čia mums su ja būna. Kartais dėl šventos ramybės kažką patogiau nustumti užmarštin, išsižadėti, o kartais prisiminimai kankina ir vargina, neduoda ramiai gyventi. Kažkaip turime išmokti su jais susitvarkyti, atskirti, kas brangintina ir vertintina, o nuo ko reikėtų tiesiog nusipurtyti. Artėja ir mūsų jau Anapilin išėjusių artimųjų atminimo laikas, Vėlinės. Belaukdami šio susitikimo mintimis lankykime juos, prisiminkime jų gyvenimus, darbus, mūsų bendravimo akimirkas. Vakarais pasimelskime už jų sielas. Pasimelskime ir už tuos, kurių nepažinojome, o ir kapeliai gal kažkur toli Sibiro platybėse.
Neskubėkime teisti, abejoti ar piktintis tuo, ko gerai nežinome ir negalime žinoti, nes daug ką nusinešė laikas. Žvakelė, kuklus gėlės žiedas, malda tebus nuoširdi atmintis išėjusiems, o mums teprimins šio gyvenimo trapumą.
Ramaus rudeninio laiko,
Jūsų Augustina

Spalio mėnesio priminimai

Sveikatai…
Amžinai žaliuojančios pušys, eglės ar kadagiai – dažnas mūsų sodybų medis. O ką jau bekalbėti apie Lietuvos miškus, kuriuose ir rudenį, ir pavasarį ieškome sveikatos, grožio ir ramybės. Anot mokslininkų, spygliuočiai sveikatą padeda stiprinti visus metus. Įvairiausių preparatų galima iš jų pasigaminti, tik suprantama iš tų, kurie auga švariose vietose, ne prie kelio ar kokių gamyklų.
Pušų preparatai suteiks atsparumo, padės susikaupti, tinka kaprizingiems, nekantriems vaikams, pašalina raumenų įtampą po fizinio krūvio.
Jeigu naudosite pušų eterinį aliejų pirtyje ar vonioje, jis puikiai išvalys poras, dezinfekuos odą, pagerins mikrocirkuliaciją, stimuliuos kraujo apykaitą, sušildys sąnarius.
Gydymui naudojama ir jauni pušų ūgliai, ir pumpurai, ir spygliai ar žiedadulkės. Jeigu pavasarį prisirinkote ūglių, dabar jie puikiai pagelbės susirgus bronchitu ar kitomis kvėpavimo ligomis. Ūglių nuoviras tinka inhaliacijoms, kai skauda gerklę. Paieškokite šio gėrio vaistinėse.
Imunitetą stiprina ir pušų spyglių gėrimas: 4 stiklinės švarių, sutrintų spyglių užpilti 3 stiklinėmis vandens, įlašinti šiek tiek citrinos sulčių ir laikyti 2–3 dienas tamsoje. Nusunkti ir gerti po pusę stiklinės du kartus per dieną. Atsiminkite, kad nuskinti spygliai veiksmingiausi yra apie keturias valandas.
Pušų pumpurų arbata (jos tikrai rasite vaistinėsė) lengvina atsikosėjimą, gelbsti sergant chronišku bronchitu, plaučių ligomis. Šita arbata profilaktiškai tinka vaikams – saugo nuo peršalimų ir virusinių ligų, gerina imuninę sistemą, gydo nuo karščiavimo.
Pušų pumpurų arbata: 2 šaukštus pumpurų reikia užpilti 1 litru vandens, virti 10 minučių uždengus. Atvėsintą po pusvalandžio galima gerti.
Pasidomėkite ir rasite daugybę ir pušų, ir kitų spygliuočių naudą teikiančių patarimų literatūroje, pasitarkite su gydytoju. Ir būkite sveiki!

Sodui…
Pirmosios ir gana stiprios šalnos privertė sukrusti – rudens darbai sode nelaukia. O jų vis dar apstu.
Jeigu vasarą pastebėjote sode rauples ar kitų ligų užkratą, tai antrąją spalio pusę dar galite visus vaismedžius nupurkšti 5 proc. karbamido tirpalu. Prieš purškimą nuskinkite visus vaisius, pašalinkite visas mumijas, sugrėbkite lapus ir juos sunaikinkite. Paskui gausiai nupurkškite tirpalu vaismedžio šakas, kamienus, pomedžius.
Jeigu žiemą planuojate skiepyti vaismedžius, poskiepius pasidėkite į drėgnus ir vėsius rūsius.
Jei mugėse susigundėte ir prisipirkote vaismedžių (čia pasiūla būna didesnė), atsiminkite, kad kaulavaisinių vaismedžių rudenį geriau nesodinti. Jie dažniausiai pašąla ar visiškai nušala, todėl geriau prikaskite ir palikite ankstyvam pavasariui.
Prikasti labiausiai tinka užuovėja pietinėje ar rytinėje pusėje, dar reikia apmulčiuoti durpėmis, apdengti eglišakėmis. Galima laikyti ir vėsiame rūsyje. Jei prieš šalčius trūko drėgmės, visus sodo augalus būtina gausiai palaistyti, kad geriau žiemotų.
Nuo šalčių vaismedžių ir vaiskrūmių šaknis apsaugos mulčas. Patartina mulčiuoti tais metais pavasarį ir rudenį sodintus arba ir prieš kokius dvejus metus sodintus medelius ir krūmus. Sodinukų šaknis reikia mulčiuoti 10–15 cm storio durpių sluoksniu, pjuvenomis, perpuvusiu mėšlu, smulkinta medžio žieve.
Jei neturite kuo mulčiuoti, palaistytą plotą apipilkite sausa žeme. Augalai mulčiuojami lygiai su duobe, o seniau pasodinti – plačiau nei augalo vainikas. Šį rudenį pasodintus mulčiuokite vėliau, galima ir pradėjus šalti.
Pjuvenos, medžio drožlės, žievės yra kiek blogesnis mulčas. Irdamos medienos atliekos kiek parūgština dirvą, todėl jos labiau tinka sunkesnėms ir nerūgščioms dirvoms.
Kol dar dirva neįšalusi, patikrinkite, ar gerai laikosi kuolai prie vaismedžių. Paisykite šio patarimo, antraip stiprūs vėjai gali pridaryti daug žalos. Kaldami naujus kuolus, kelis kartus juos impregnuokite, kad nesupūtų.
Spalio pabaigoje ar kiek vėliau pats laikas aprišti vaismedžius. Žemaūgius medelius apvyniokime nuo žemės iki viršūnių, pusiau žemaūgius – tik kamienus. Tam tiks neplyštantis popierius, senos užuolaidos, medžiagos skiautės, maišinė medžiaga, eglišakės, meldų ir šiaudų pynės. Jei sodas didelis, apriškite nors jaunesnius medelius.
Jei turite sode vynmedžių, prisiminkite, kad jie genimi rudenį, nukritus lapams. Dauguma veislių genimos trumpai – derėti skirti ūgliai trumpinami paliekant 5 – 8 pumpurus. Nereikalingi ūgliai kerpami prie pat senos medienos. Dalį ūglių galima palikti genėti pavasariui, bus lengviau sumažinti šalčio padarytus nuostolius.
Darbų sode išties daugoka, dar bus ką veikti ir lapkričio mėnesį…

Gėlynui…
Šiemet daug kam vėlokai pražydo jurginai. Galėjo atsitikti taip, kad net nespėjus pasidžiaugti žiedais juos pakando pirmosios šalnos. Reikia skubėti iškasti jų gumbus. Kai kurie gėlininkai skundžiasi, kad neturi tinkamų patalpų jurginams išlaikyti. Drėgnose ir šiltose patalpose jurginų gumbų tikrai nerekomenduojama laikyti. Svarbiausia, gumbus rūpestingai išdžiovinti, sudėti į uždarą tarą su ventiliacijai skirtomis angomis: į maišus ar dėžes, pribertas sausų durpių, spygliuočių medžių drožlių arba pjuvenų, perlito, smėlio, akmens vatos ar kitos sausos medžiagos.
Į dėžes ar maišus gumbai dedami sluoksniuojant su substratu (paskutinis sluoksnis substrato). Šiuo atveju būtina jurginų gumbus beicuoti!
Šiltose patalpose jurginai kartais per anksti pradeda leisti ūglius. Juos iš karto reikėtų nulaužti, kad nesekintų gumbo. Iki sodinimo jis gali išdžiūti.
Ir vėl tenka priminti – pats laikas sodinti svogūnines gėles. Akys slysta ir prekybos centruose nuo spalvingų tulpių, narcizų, krokų pakuočių. Akcija? Taigi čiupkite naują nematytą veislę – dar suspėsite ją įkurdinti savo gėlyne.
Anksti pasodintos tulpės suserga virusinėmis ligomis, ypač žiedų dryžlige. Sodinkime, kai dirva atvėsta iki 5 laipsnių, antroje spalio pusėje. Svogūnėlius sodinkime 10 cm gyliu, jei dirva sunki – 8 cm. Tarp eilių palikime 20 cm atstumą, eilėse tarp augalų – 10 cm. Jeigu sodinsite grupelėmis, tuomet po 12 cm vienas nuo kito. Sodinkite tik sveikus, ligų nepažeistus svogūnėlius.
Reikia tikėtis, kad visas kambarines gėles laiku sunešėte į patalpas iki šalnų? Pasirūpinkite jomis, kad prisitaikytų prie temperatūros permainų.

Daržui…
Kaip nesinorėtų vėstančiais orais mojuoti kastuvu, bet nuėmus derlių daržą sukasti būtina – pavasarį tuo pasidžiaugsite. Ypač tą plotą, kuriame rudenį nieko nesodinsite, giliai perkaskite ir palikite stambiais grumstais per žiemą. Kasti bus lengviau, jei kastuvą besite ne vertikaliai, o šiek tiek įstrižai. Į sukastą iš rudens dirvą giliau prasiskverbs krituliai ir šaltis. Sušalęs lietaus ar sniego vanduo suardo, sutrupina didelius žemės gabalus, ji tampa puri.
Daugelis augalų nepakenčia šviežiu mėšlu patręštos dirvos. Todėl mėšlą krėskime tik ten, kur kitais metais planuojame auginti šią organinę trąšą mėgstančius augalus. Jei norime dirvą rudenį tręšti mineralinėmis trąšomis, pakaks fosforo ir kalio.
Iki stipresnių šalčių dar būtinai reikėtų perkasti visas komposto krūvas. Šį darbą galima atlikti ir žiemą, tačiau sušalusią žemę kasti kur kas sunkiau.
Skubame nukasti burokėlius, morkas, salierus, geltekles, pastarnokus. Tiesa, dalį pastarnokų ir gelteklių galima palikti lysvėje, juos apmulčiuoti žiemai durpėmis. Pavasarį išsikasę valgysime kaip šviežius.
Šakniavaisines daržoves tuojau pat kaupuokime ir neškime į rūsį, nes apvytusios greitai pradeda pūti. Dėžėse sluoksniuokime su smėliu arba vidutinio drėgnumo durpėmis.
Nenaudokime durpių arba smėlio, kuriame šakniavaisius laikėme pernai! Vėliausiai imkime porus, kirskime kopūstus.
Šiltų rudens dienų ir gero darbo!

SKANAUS!

Porų pyragas

Tešlai: 200 g rupių kvietinių miltų, 50 g avižinių dribsnių, 100 g sviesto, šauktelis kepimo miltelių, 4 -5 šaukštai vandens. Įdarui: 340 g porų stiebų, 3 kiaušiniai, 250 g pieno, 150 g tarkuoto fermentinio sūrio, druskos, pipirų.
Rupius kvietinius miltus sumaišyti su avižiniais dribsniais ir kepimo milteliais. Sudėti šaltą, nedideliais kubeliais pjaustytą sviestą ir trinti tarp pirštų tol, kol susidarys trupiniai. Tada supilti šaltą vandenį ir išminkyti vientisą tešlą. Ja iškloti kepimo popieriumi ištiestą kepimo indą ir dėti pusvalandžiui į šaldytuvą.
Tuo metu porus išvirti pasūdytame vandenyje, nuvarvinti. Virtus porų stiebus supjaustyti griežinėliais ir sudėti ant tešlos. Kiaušinius ir pieną išplakti, pagardinti druska ir pipirais, įmaišyti 110 g tarkuoto sūrio. Ant porų užpilti plakinį, o viršų apibarstyti likusiu tarkuotu sūriu. Kepti 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30–40 min.

Keptos bulvės su česnakais
Reikės: 6 bulvių, saujos šviežių mėtų, skiltelės česnako, svogūno, aliejaus, druskos ir pipirų, 150 g rūkytos šoninės.
Orkaitę įkaitinti iki 180 laipsnių. Bulves nuskusti ir supjaustyti stambiomis riekelėmis, jas sudėti į kepimo indą su 3 šaukštais aliejaus ir kepti orkaitėje apie 20 min. Bulvėms apskrudus, sudėti ant jų pjaustytą šoninę ir smulkintus svogūnus bei česnakus. Berti mėtas, pabarstyti druska ir kepti dar 10–15 min. Patiekti su kefyru, rūgpieniu ar grietine.