Tarp prieniečių bitininkystės verslo krypčių – ir Kanada

UAB „Wilara“ – viena iš pagrindinių bitininkystės reikmenų įmonių Lietuvoje, turinti didžiausią Baltijos šalyse prekių bitininkams parduotuvę ir gausiausią pasiūlą – nuolat papildo savo kontaktų užsienyje sąrašą. Įmonės direktorius Gediminas Olsevičius rugsėjo 8–12 dienomis dalyvavo 46–ajame pasauliniame bičių produktų ir bitininkystės inventoriaus gamintojų kongrese APIMONDIA Monrealyje (Kanada), kur kartu su vadybininku Artūru Kyšiumi ir jiems vertėjavusia dukra Giedre Olsevičiūte pristatė teminį stendą, skirtą bičių duonelės išgavimo technologijai. Tai septintoji pasaulinė bitininkystės paroda, kurios prieniškiai nepraleido, ir trečioji, kurioje dalyvavo su savo novatoriškais gaminiais.

G.Olsevičius su bičiuliais parodoje.

Amerikos žemyne pristatė novatoriškas technologijas
UAB „Wilara“ vadovas Gediminas Olsevičius šiemet Kanadoje lankėsi jau du kartus. Kovo mėnesį Toronte vykusioje regioninėje apiterapijos (apiterapija – tai gydymo ir profilaktikos metodai, kuriuose naudojami bičių produktai, – aut. pastaba) konferencijoje perskaitęs du pranešimus – apie bičių duonelės ir žiedadulkių išgavimo būdus ir terapinį šių bičių produktų poveikį – Gediminas sulaukė nemažo dalyvių susidomėjimo ir klausimų. Keli bitininkystės srities entuziastai, klausęsi paskaitų, jį atpažino ir nudžiugino komplimentais po pusės metų, rudenį susitikus pasauliniame kongrese Monrealyje.
– Lietuva pasaulyje yra bičių duonelės išgavimo pradininkė ir lyderė, jos atskyrimo nuo vaško technologija mūsų šalyje sukurta maždaug prieš 50 metų. Tuo tarpu Kanadoje, JAV šis produktas bitininkams nors ir pažįstamas, jo paruošimo technologija nežinoma, todėl tūkstančiai tonų šio vertingo produkto tiesiog išmetama lauk. Todėl susidomėjimas mūsų įmonėje sukurta kompaktiška duonelės kūlimo mašina, kitaip vadinama „spragilu“, pasaulinėse parodose, ypač kituose žemynuose, neslūgsta. Prieš šešerius metus šis įmonės „Wilara“ gaminys APIMONDIA pasauliniame kongrese Kijeve buvo įvertintas aukso medaliu. Tai padėjo išauginti šių „spragilų“ pardavimus į Austriją, Čekiją, Vokietiją, Portugaliją, kitas šalis, toliausiai jie yra nukeliavę į Australiją, N.Zelandiją, Čilę, Urugvajų. Monrealyje prie mūsų stendo priėjo urugvajietis, pirmąjį „spragilą“ įsigijęs Kijeve, jis papasakojo ir apie savo bičiulius, pasekusius jo pavyzdžiu ir įsigijusius lietuvišką įrangą. Tai rodo, kad Prienuose sukurti gaminiai vertinami visame pasaulyje, – pasakojo G.Olsevičius. – Todėl ir šių metų parodoje bičių duonelės išgavimo technologija ir įranga buvo pagrindinė mūsų stendo tema, parodos dalyviams buvome paruošę ir vaizdinės, ir padalomosios medžiagos, vaišinome bičių duonele.

Ant Monrealio kongresų centro stogo auginamos įvairios kultūros.

Pasak verslininko, būtent tokiuose susibūrimuose užmezgami ir sustiprinami ryšiai su prekiautojais bitininkystės įranga ir potencialiais klientais iš viso pasaulio, pasidalinama šios srities naujovėmis ir patirtimi.
– APIMONDIA kongrese pasijauti patekęs į pasaulio bitininkų elito klubą, kurio privalumai – pažintys, informacijos sklaida, statusas. Nors pažintys nėra savitikslis dalykas, bet atidaro verslui naudingas duris. Juokauju, kad man reikėjo nuvykti į Kanadą tam, jog susėsčiau prie vieno stalo ir rimtai pasikalbėčiau apie darbinius reikalus su Švedijos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos ir kitų Europos šalių gamintojais ir prekybininkais, rasti naujų bendradarbiavimo krypčių, nors prieš tai su jais bendrauta ne viename renginyje,“ – juokiasi Gediminas.
Sugrįžus iš parodos verslininko laukia namų darbai: susirašinėjimas su partneriais, užsakymų tvirtinimas, juk įmonė savo parduotuvėje Prienuose prekiauja pustrečio tūkstančio pavadinimų gaminiais. Vieni jų, kaip mediniai aviliai, platformos jų pervežimui, bičių duonelės kūlimo įranga, džiovyklos, kaskadiniai koštuvai, atakiavimo staklės, vonios, vaškinės žvakės, jų formos ir kiti, gaminami Prienuose, kitos prekės parsisiunčiamos iš įvairių pasaulio šalių, taip pat ir iš JAV.

Pramoninės bitininkystės lopšys nenustebino
Kanada turi senas bitininkavimo tradicijas, todėl nuvykęs į šią šalį G.Olsevičius pasinaudojo suteikta proga pasižvalgyti po vietos bitynus. Vis dėlto patyrusiam bitininkui nei vietinių bitininkystės technologijos, nei bitininkavimo kultūra įspūdžio nepadarė.
– Kiek teko matyti, vietiniai nekreipia dėmesio į darbinę aplinką – teritorijos nešienautos, medaus išgavimo įranga technologiškai ir moraliai pasenusi, skirtingai nei Lietuvoje, kur pastaraisiais metais su ES investicinių fondų parama įvyko didelis kokybinis šuolis – bitynai atnaujinami, technologijos „perginkluojamos“, siekiant našesnio bitininkavimo, – pasakojo pašnekovas.
Jis apsilankė viename šeimos ūkyje, kuriame laikoma 400 bičių šeimų, toks bitynas Kanados mastais yra mažas. Jame dirba penkiese – šeimos nariai ir samdomi darbuotojai. Jame dalis medaus perdirbama, gaminami įvairūs jo mišiniai su arbatžolėmis, vaisiais, džemai, kremai, midus. Taip pat vykdomos edukacijos bitininkams, moksleiviams, visiems, besidomintiems bičių produktais, tokiu būdu ūkio produkcija reklamuojama ir parduodama.

UAB „Wilara“ stendas pasaulinėje parodoje Kanadoje.

Kitame bityne, kurio veikla Gediminas domėjosi, laikoma 14 tūkst. šeimų.
– Lietuvoje tūkstantis bičių šeimų būtų milžiniškas bitynas, o Kanados mastais – penki tūkstančiai bičių šeimų – vidutinio dydžio ūkis. Šioje šalyje vyrauja kitokios tradicijos: bitininkai pragyvena ne iš medaus, o iš sutarčių su fermeriais, kurie „samdo“ bites, kad jos apdulkintų didžiuliuose masyvuose auginamas žemės ūkio kultūras. Todėl aviliai augalų žydėjimo metu vežiojami po ūkius, ir bitės dirba, bandydamos ištaisyti beatodairinės žemės ūkio industrializacijos ir cheminių medžiagų naudojimo purškimui bei tręšimui pasekmes, – pastebėjo G.Olsevičius.

Miesto daržai ir bitynai
– Kaip atsvara žemės ūkio industrializacijai paskutiniu metu visame pasaulyje, taip pat ir Kanadoje, išpopuliarėjo didmiesčiuose ant stogų įrengiami daržai ir bitynai. „Apimondia“ kongresas vyko Monrealyje, didžiausiame pasaulyje kongresų centre, ant kurio stogo įrengtas maždaug 20 arų dydžio eksperimentinis daržas su bitynu. Čia testuojamos daržui įrengti naudojamos medžiagos, laistymo, priežiūros būdai, vertinama, kokios daržovės geriausiai auga ant pastatų stogų. Auginama viskas: vaistažolės, agurkai, kopūstai, pomidorai, vynuogės. Visos atliekos kompostuojamos ir grįžta į dirvą. Siekiama sukurti uždaro ciklo technologiją, kad iš miesto nereikėtų išvežti bioatliekų, ir pats miestas bent iš dalies apsirūpintų žemės ūkio produktais.
Teko lankytis ir miesto centre įsikūrusioje bendruomenėje, kuri, panašiai, kaip mūsų maltiečiai, išvežioja maistą neįgaliems žmonėms. Prieš keletą metų jiems kilo mintis dalį produktų užsiauginti patiems. Buvo labai netikėta gatvėje vietoje žalių vejų ir gėlynų matyti augančias daržoves, kukurūzus, grikius. Šį bendruomenės sumanymą aktyviai palaikė miesto valdžia, ir dabar atskirose gatvėse žemės rėžiai tarp gatvės ir šaligatvio puikuojasi žemės ūkio kultūromis. Visas šis sumanymas turi ir akivaizdžią didelę edukacinę reikšmę: miesto vaikai, o ir suaugusieji, turi galimybę stebėti, kaip rausta pomidorai ar žydi grikiai, – įspūdžius pasakojo G.Olsevičius.

Pridėtinė vertė – patirtis ir žinios
Nors vadovavimas Prienuose įsteigtiems medienos bei metalo gaminių cechams, parduotuvei, rūpinimasis elektronine prekyba su visu pasauliu, iš verslininko apima labai daug laiko, jis bitininkystės amato neatsisako, ir džiaugiasi šią nederlingą vasarą medunešio metu iš 20 bičių šeimų surinkęs per toną medaus.
– Pirmiausia, bitininkaudamas kaupiu patirtį, praktiškai išbandau ir patikrinu mūsų įmonėje jau 25-erius metus gaminamus avilius, todėl ir kitiems galiu profesionaliai patarti. Kitas, ne mažiau dominantis dalykas – apiterapija, bičių produktų naudojimas gydymo tikslams, – teigia G.Olsevičius, šia tema šiemet skaitęs paskaitą regioninėje apiterapijos konferencijoje Toronte.
Į šią konferenciją iš JAV ir Kanados susirinko apie 150 dalyvių – bitininkų, medikų, mokslininkų. G.Olsevičiui teko garbė būti vienu iš keturių pranešėjų, kalbėti tarp mokslų daktarų iš Vokietijos, Brazilijos, Turkijos. Vieno iš jo pranešimų tema – bičių duonelės terapinis poveikis. Gediminas dėkingas savo dukrai Giedrei, studijuojančiai Anglijoje, kuri labai tiksliai ir įtaigiai jo pranešimą vertė į anglų kalbą. Po pranešimo klausytojai ėjo vienas po kito ir dėkodami jam plojo per petį.

„Vieta poilsiui“.

Savo pranešime G.Olsevičius rėmėsi Antano Gendrolio knygoje „Žiedadulkės ir bičių duonelė. Kaip ilgai ir sveikai gyventi“ pateikta informacija apie žiedadulkes ir bičių duonelę bei jose esančias žmogaus organizmui reikalingas medžiagas, fizines, biologines ir farmakologines savybes, supažindino publiką su Lietuvoje atliktais tyrimais, žiedadulkių ir bičių duonelės vartojimo būdais apiterapijoje, gydant kai kurias ligas.
Lietuvoje apiterapija dar neturi oficialaus statuso, o kai kuriose šalyse atskiros procedūros oficialiai įteisintos, gydymo technologijos sertifikuotos. G.Olsevičiaus teigimu, Vokietijoje populiarus gydymas avilio oru, gaminamos sertifikuotos kaukės, aprašyta technologija, todėl šį apiterapijos būdą gali oficialiai taikyti ne tik bitynai, bet ir sanatorijos ar kitos gydymo įstaigos.
Anot G.Olsevičiaus, vėstant orams, kimbant peršalimo virusams, bičių duonelė yra tas produktas, kuris tinka stiprinti organizmo atsparumą ligoms, žinoma, jei nesate alergiškas. Prityręs bitininkas pataria imuniteto stiprinimui bičių duonelę vartoti taip: suaugusiems vyrams – po valgomąjį šaukštą, moterims – po desertinį šaukštą, vaikams – po arbatinį šaukštelį po pusryčių kasdien. Po savaitės ar dviejų vartojimo reikia daryti pertrauką. Jei duonelė vis dar kvepės, jos norėsis skanauti, kursą galima ir pakartoti.
– Bičių duonelė – labai koncentruotas baltyminis produktas, turi visų žmogui reikalingų vitaminų ir mikroelementų, amino rūgščių, todėl jos vartojimas padeda subalansuoti mitybą. Teigiamai veikia žarnyno mikroflorą, tinka po antibiotikų vartojimo, – G.Olsevičius tvirtina ir pats įsitikinęs imunitetui naudingomis bičių duonelės savybėmis.
Dalė Lazauskienė
Nuotraukos iš UAB „Wilara“ archyvo