Apie akordeono muziką ir rugsėjo spalvas

Ko gero, dažnas galėtume pasakyti, jog artimiausias ir mieliausias yra senasis Birštonas. Ir be gražiosios kurorto svetainės salės turbūt jau nebemokėtume gyventi, nebeapsieitume be jos – čia nuolat skamba tiek geros muzikos arba: čia skamba vien gera muzika! O ir rudenėjančio Vytauto parko vaizdas – už puikiausią dailininko paveikslą įstabesnis. Netiesa, kad nuolat tai regėdamas, apsipranti ir tarsi nebematai, nesidžiaugi. Džiaugiesi, argi galėtum nesidžiaugti – ryškiausiomis rudens spalvomis besidažantį rugsėjį įspūdingai palydėjo 5-asis Birštono akordeono muzikos festivalis, kurio sumanytojas ir organizatorius Algimantas Jazbutis – šio muzikos instrumento virtuozas, pelnęs ne vieną apdovanojimą ne tik mūsų šalyje, bet ir toli už jos ribų – deda daug pastangų ir širdies šilumos, kad kuo daugiau klausytojų pažintų ir pamiltų akordeoną. Todėl Birštonas sulaukia puikių atlikėjų, nes, kaip sako Zigmas Vileikis, gyvenimas per trumpas, kad leistume sau klausytis prastos muzikos.
Vokalistė Rasa Serra ir Trio dovanojo romantiškos muzikos popietę, kurioje skambėjo ne tik populiarios akordeono melodijos, bet ir prancūziškos bei lietuviškos retro dainos apie meilę, jūrą ir ką tik nužydėjusią vasarą.
Abejingų nepaliko ir charizmatiškasis Tado Motiečiaus (akordeonas) bei Dovilės Kazonaitės (sopranas) duetas, įtaigiai atlikęs ir lietuvių autorių kūrinius, ir pasaulyje plačiai skambančią muziką. Kiek talentingų ir gražių žmonių turi Lietuva!
Į įspūdingą ir nepamirštamą kelionę po prancūzų akordeono virtuozo Richardo Galliano pasaulį pakvietė žinomi Lietuvos džiazo muzikantai Nerijus Bakula, Martin Majorov, Eugenijus Kanevičius, Augustas Baronas. Daugybės tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas, akordeonininkas Nerijus Bakula, nuolat pasirodantis su žinomais šalies bei užsienio atlikėjais, prisipažino, jog prieš koncertą muzikantai pasivaikščiojo Nemuno krantine, ir buvo pakerėti jos grožio bei spalvų, todėl svetingoje ir jaukioje kurhauzo salėje jie groja nusiteikę romantiškai.
Romo Morkūno rankose akordeonas skambėjo tarsi orkestras, o baigiantis festivaliui, ansamblis „Nostalgija“ (akordeonininkas Gintaras Mameniškis ir smuikininkė Viktorija Mameniškienė) ne tik nukėlė į Paryžių, bet ir žadino būsimų susitikimų ilgesį bei džiaugsmą, kad gyvendami nuostabiausios gamtos prieglobstyje, turime pavydėtinas sąlygas (tik išnaudokime jas!) susitikti su aukščiausio lygio atlikėjais ir klausytis geriausios muzikos.
Koncertui pasibaigus gausiais aplodismentais žiūrovai dėkojo ne vien muzikantams, bet ir šio renginio sumanytojui. Tegul netyla Jūsų, Algimantai, akordeonas – šiemet pasigedome jo, ir tegul apgailestauja tie, kurie paskutinį rugsėjo savaitgalį praleido progą įsitikinti, jog šis muzikos instrumentas puikiai skamba ir vienas, ir ansamblyje – su smuiku, gitara ar mušamaisiais. O kaip subtiliai jis pritaria žmogaus balsui! Metai netruks apsisukti, tikėkimės, kad suliepsnojęs rugsėjis pakvies į naujus skambančius susitikimus jau šeštajame Birštono akordeono muzikos festivalyje.
Genovaitė

Rubrikoje Kultūros kryžkelė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *