Tęsiame temą

Praėjusiame „Gyvenimo“ laikraščio numeryje pasidalinome „Valstiečių laikraščio“ straipsniu, kuriame rašoma apie Veiverių seniūnijoje gyvenančių ir be kelio už geležinkelio paliktą Eitučių situaciją. Apie tai šeštadienį buvo parodytas siužetas ir LRT HD kanale. Tačiau, kaip redakcijai savo laiške rašo Mindaugas Eitutis, po laidos jų šeimai kilo dar daugiau neaiškumų ir nerimo.

Klaidas reikia taisyti!

„Siužetas mane nuvylė, nes viskas buvo sudėliota taip, kad būtų naudinga valdininkams. Eilinį kartą pamačiau, koks požiūris į eilinį žmogų vyrauja mūsų valdininkų viršūnėse. Negana to, kad nenori pripažinti savo klaidos, mūsų atveju, bet eilinį kartą tai įrodinėja vis naujomis priemonėmis. Laidos metu vėl pamačiau naują žemėtvarkinį planą, kuriame nematyti nei laisvos valstybinės, nei esamų sklypų. Susidaro įvaizdis, kad kiekvienas NŽT darbuotojas turi savo planus. Dar prieš rašant prašymą suformuoti kelią, savivaldybės Urbanistikos skyrius nurodė tą pačią vietą keliui formuoti, kuria mes anksčiau važinėjome ir kurioje prašome jį suformuoti. Iškyla dar vienas klausimas… Kodėl tuomet Urbanistikos skyrius nežinojo apie teisinius ginčus dėl šioje vietoje esančių sklypų? Ir, galu gale, kuo taip ypatingas tas žemės ruoželis, kad dėl jo vyksta tokios peštynės? Manęs klausia, ar kreipiausi į savivaldybę dėl sąmatos kelio įrengimui. Bet kaip aš galiu prašyti sąmatos neegzistuojančiam keliui? Ir ar neturėtų žemėtvarka bendradarbiauti su savivaldybe? Juk vieni juos pažymi (arba ištrina, kaip mūsų atveju), o kiti įrengia ir prižiūri. Ir nejaugi žemėtvarkininkai mano, kad 2 km kelio per dirbamus laukus, kur rudenį ir pavasarį zuja technika, nutiesti yra lengviau ir pigiau, nei apie 800 m? Man tai nesuprantama. Mūsų valstybės galvos nesupranta, kodėl jauni žmonės emigruoja su šeimomis. Būtent dėl tokio valdininkų nesiskaitymo, nenoro žmoniškai ir logiškai spręsti iškilusias problemas, dėl nenoro pripažinti savo klaidas. Juk klysti žmogiška… Tiesiog reikia suprasti, kad padaryta klaidų ir jas pripažinus ištaisyti.“

Kas atlygins nuostolius?

Mėgstu žiūrėti laidas apie gamtą, kaimą. Šeštadienį per Lietuvos televiziją žiūrėjau ir laidą „Gimtoji žemė“. Negaliu susilaikyti jos nepakomentavusi, nes toje vietoje yra ir mano 0,98 ha žemės sklypas. Kiek pamenu, nuo kolūkio laikų ten kelias tikrai buvo, o šiuo metu jis yra užartas. Šioje laidoje kalbėjęs Prienų rajono savivaldybės tarybos narys gerb. Vaidotas Kupstas pasakė, kad nekilnojamasis turtas tampa kilnojamu. Taip nutiko ir man. 2014 m. Dalius Variakojis atliko mano sklypo permatavimus. Mano sklypas ribojosi visą laiką su Budžiulių sklypu. Pastaruoju metu ūkininkas. P. Jaloveckas aiškina, kad tarp mano ir Budžiulių sklypo atsirado valstybinės žemės ir apie 15 arų mano žemės sklypo susiarė.
Laidoje gerb. Ruslanas Golubovas pažymėjo, kad jokios valstybinės žemės ten nėra. Atrodytų, tarsi mano žemės sklypas turėtų kojas: tai į šoną pasitraukia, tai vėl grįžta į savo vietą. Tik viena aišku, kad ūkininkui P. Jaloveckui buvo duotas leidimas naudotis tariamai valstybine žeme. P. Jalovecką Veiveriuose žinom visi…
Gerb. Ruslanas Golubovas labai gyrė NŽT darbą, tačiau iš šalies esu girdėjusi daug nusiskundimų šios tarnybos darbu, bet gal ir natūralu, kad valdininkai patys save pagiria ir taip dirba toliau. Dar prieš rinkimus girdėjom daug gražių pažadų, bet valdininkai juos greit pamiršo. Kas apgins paprasto žmogaus teises, kur dingo visi tarnautojai..?
Kas nori ir toliau sėkmingai savavaliauja: iš ko nori – žemę atima, kam nori – atiduoda. Tik neaišku, kas atlygins mūsų patirtus nuostolius.
Ramutė Tamošiūnienė

Rubrikoje Nuomonė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *