Prienų miškininkai šiandien

Nuo 2000-ųjų Miškininko diena kasmet švenčiama trečiąjį rugsėjo šeštadienį. Prienų miškininkai šią šventę pažymėdavo įvairiai. Dažnai organizuodavo pažintines ekskursijas po įvairias kaimynines šalis.

Valstybinės miškų urėdijos Prienų padalinio darbuotojai, minint Miškininko dieną.

Prienų miškų urėdija 2009 metais iškilmingai atšventė 90 metų jubiliejų. Ta proga išleistas informatyvus bukletas ir lankstinukas, kuris buvo įteiktas kiekvienam minėjimo dalyviui. Į minėjimą buvo pakviesti ir visi buvę specialistai – senjorai. 2005 m. urėdijos lėšomis išleista solidi knyga „Prienų krašto miškai ir žmonės“, kurią parengė Miškų instituto darbuotojas Rimvydas Gabrilevičius. 2009 m. Prienų miškininkai savo profesinę šventę sutiko viltingai. Tuometis miškų urėdas Robertas Judickas sakė: „Daug nervų sugadinęs, lyg Damoklo kardas ilgai gąsdinęs reformų baubas atslūgo – ministrą G. Kazlauską pavyko įtikinti, kad miškų žinyboje jokių reformų nereikia.“

Buvę Prienų miškų urėdijos darbuotojai prie aukščiausio Lietuvos medžio – 46 m aukščio Degsnės maumedžio.

Šiais metais urėdija galėjo švęsti 100 metų veiklos jubiliejų.
2013 metais Lietuvos miškininkai džiaugėsi gera žinia, kurią pagarsino JAV Jeilio universitetas, kad Lietuva yra geriausiai miškus tvarkanti valstybė. Šis įvertinimas įrodė, kad Lietuvos valstybinių miškų sistema funkcionuoja puikiai, o žalieji šalies ištekliai – miškų plotai ir medienos tūriai – nuolat didėja, nes medienos kertama gerokai mažiau negu priauga, iškirsti miškai laiku atsodinami ir prižiūrimi, gerėja medynų amžiaus struktūra, jų stabilumas ir produktyvumas.
Miškininkai dėl amerikiečių mokslininkų įvertinimo vėl lengviau atsiduso. Tačiau kybojęs Damoklo kardas Lietuvos miškininkams kirto 2018 metais.
Anot Prezidentės Dalios Grybauskaitės, buldozerinė miškų reforma, kurią ir Konstitucinis teismas pripažino antikonstitucine, miškininkams buvo nelauktas. Nepateikus jokių konkrečių kaltinimų, atleisti visi urėdai, kartu pasitraukė ir daugelis urėdijos darbuotojų.
– – –

Prienų padalinio, buvusios urėdijos, administracinis pastatas.

Apie po reformų įvykusius pasikeitimus kalbamės su Valstybinės miškų urėdijos Prienų padalinio vyriausiuoju miškininku Tadu Zubavičiumi.
„Iš buvusios VĮ Prienų miškų urėdijos 2018 m. pradžioje dėl reformos toliau dirbti nesutiko 6 darbuotojai, dar apie 15-ka išėjo anksčiau. Šalims susitarus, pora darbuotojų išėjo 2018 m. pabaigoje jiems nesutikus pratęsti darbo sutarties. Atsirado tokios naujos pareigos: 9 medienos meistrai, gamtotvarkos, darbų saugos, duomenų valdymo, logistikos, miško auginimo specialistai, gamybos organizavimo vyr. specialistas ir kt.“, – vardina T. Zubavičius.
Iš buvusių 42 urėdijų liko 26 padaliniai, priklausantys Valstybinei miškų urėdijai. Kai kurios urėdijos liko atskirais padaliniais, kitos buvo sujungtos. Teko girdėti, kad Prienų urėdiją buvo planuojama prijungti prie Alytaus, kaip turinčios gilesnes šaknis. (Ten buvo ir pirmoji miškininkų mokykla.) Padaryta atvirkščiai. Kodėl?

Galingiausias Lietuvos ąžuolas (46 m aukščio, 6,7 m apimties, 45 m3 tūrio).

„Dėl padalinio centro Aplinkos ministerija buvo nustačiusi 8 kriterijus: miško plotas, įstatinis kapitalas, vidutiniai atstumai iki girininkijų ir kiti. Prienai buvo pranašesni, todėl centras atsirado čia. Šiuo metu Prienų padalinys administruoja 36,7 tūkst. ha valstybinių miškų. 2009 m. Prienų urėdijoje buvo aštuonios girininkijos: Balbieriškio, Birštono, Išlaužo, Meškapievio, Naujosios Ūtos, Prienų, Šilavoto ir Verknės. Balbieriškio girininkija panaikinta prieš reformą – 2015 m. birželio mėn. Dauguma Balbieriškio miškų prijungta prie Naujosios Ūtos, gabalėlį priglaudė Šilavotas. Girininkijų sąrašas pasipildė penkiomis Alytaus girininkijomis: Dūšnonių, Dzirmiškių, Kalesnykų, Punios ir Sudvajų. Prienų globon pateko ir Alytaus medelynas. Medelyno būklė yra gera. Vienintelė bėda, kad jis yra Alytaus miesto viduryje, todėl ateityje jis bus perkeltas į gretimų padalinių medelynus“, – aiškina vyriausiasis miškininkas.
Ne vieno buvusio girininko svajota (tarp jų buvau ir aš), kad girininkijai nereikėtų rūpintis miško ruoša ir medienos išvežimu. Nuo šių metų pradžios miškininkystė ir miško ruoša atskirti. Kaip sekasi miško ruošos meistrams, kokie rūpesčiai gula ant girininkų pečių?
„Dauguma medienos meistrų yra jauni ir energingi specialistai. Žinoma, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu jiems padeda ir girininkijų darbuotojai. Girininkijose, atskyrus medienos ruošą, liko tie patys darbai, kaip ir anksčiau. Tai – biržių paruošimas kirtimams, miško atkūrimo darbai, miško apsauga, kvartalinių linijų ir ribinių linijų valymas, gamtotvarkos rekreacinių objektų, kelių ir melioracijos įrenginių priežiūra bei daugelis

Šiemet perdažytas Birštono girininkijos priešgaisrinis bokštas.

kitų smulkesnių darbų. Įmonės, taip pat ir Prienų padalinio perspektyvas matau labai geras, tik nemažai klausimų dar turi būti išdiskutuota ir palaipsniui bendra tvarka atsistoti į savo vėžes“, – tvirtina T. Zubavičius.
Vyriausiojo miškininko nuomonei pritaria ir Birštono girininkas Nerijus Jaruševičius bei jo pavaduotojas Virginijus Kazlauskas.
– – –
2003 m. pavasarį, kai Lietuva dar tik ruošėsi tapti Europos Sąjungos nare, Prienų miškų urėdija pakvietė kraštiečius į Alksniakiemio eiguvą sodinti Europos mišką. Šiame 4,2 ha plote veši gražus jaunuolynas.
2008 m. pavasarį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 20-mečio proga gausus talkininkų būrys, sukviestas urėdijos, Žvėrinčiaus miške, netoli nugriuvusio istorinio ąžuolo, pasodino 20 ąžuoliukų, o šalia paminklo ąžuolo kelmo Birštono gimnazistai įkurdino „Kartų ąžuolą“. Visi ąžuoliukai stiebiasi aukštyn, o vešliausiai žaliuoja „Kartų ąžuolas“, turintis daugiausia erdvės.
Didelę paramą Kazlauskams Prienų urėdija suteikė, atstatant profesoriaus tėviškę, įruošiant paminklinį „Saulės ratą“.
Lietuvos 100-mečio garbei Matiešionių kaime, Kazlauskų žemėje, šalia valstybinio miško, urėdijos dovanotus ąžuolo sodinukus kartu su miškininkais sodino Prienų, Birštono, Matiešionių krašto bendruomenių žmonės. Originalioje sodintojų Garbės knygoje – per šimtą parašų. Dabar čia gražus jaunuolynas, bet ąžuoliukai pasodinti per tankiai, ir šį

Apykaklinė pušis Žvėrinčiaus miške.

ąžuolyną būtinai reikės tvarkyti. Urėdijos padaryta graži rodyklė į neseniai surastą Matiešionių piliakalnį.
Jei ne urėdija, nebūtų pažymėta ir įprasminta Birštono ir Prienų žmonių stovėjimo vieta Baltijos kelyje.
Urėdija dovanojo medieną laiptams į Kunigo šaltinį ir prie jo padarė gražią rodyklę.
Prireiktų daug vietos laikraštyje norint išvardinti prasmingus, bet neprivalomus darbus, kuriuos atliko Prienų miškų urėdija.
Džiugu, kad tradicijos tęsiamos. Šiemet atnaujintas Velniabliūdžio pažintinis takas. Tikėkime, kad gerais darbais ateityje garsės ir Valstybinės miškų urėdijos Prienų padalinys.
Savo profesinę šventę Lietuvos miškininkai švęs rugsėjo 21-ąją Kėdainiuose. Į erdvią sporto areną važiuos ir 50 Prienų padalinio žmonių. Tikėtina, kad ten bus pažymėtas ir 1919 m. įkurtų 20-ties urėdijų jubiliejus.
Teresė Murauskaitė