„Esame didelė šeima – ačiū Jums…“

Rudeniui bepuošiant auksu nuostabų gamtos kampelį visai greta Nemuno, į trečiąją, tradicine tapusią Rudenėlio šventę rinkosi Birštono savivaldybės Škėvonių bendruomenės žmonės, vedini šaunios pirmininkės Rimutės Draskinienės.

Vasara nenusinešė šios bendruomenės jausmų, darbų ir mokėjimo pasidžiaugti vieniems kitais. Į saulę besistiebiančių jurginų žiedų puokštės, rudens gėrybių kraitės puošė šią šventę. Bendruomenės narius ir svečius pasveikinusi pirmininkė Rima pasidžiaugė, kad visi jie drauge su Matiešionių, Siponių, Nemajūnų, Birštono vienkiemio, Birštono miesto bendruomenėmis yra didelė, graži šeima. Ji tarė nuoširdų ačiū Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei, vicemerui Vytui Kederiui, Administracijos direktoriaus pavaduotojui, bendruomenės nariui Valentinui Vincui Revuckui ir jo šeimai, kurie užsuko pagerbti ir pasidžiaugti aktyvia škėvoniškių bendruomene. Svečiai atvyko su simbolinėmis dovanėlėmis, linkėjo gerų idėjų bei darbų visiems drauge, pasidžiaugė jaunos, prieš gerus dvejus metus susikūrusios bendruomenės aktyvumu, dalyvaujant Birštono miesto renginiuose, dėmesiu savo krašto žmonėms bei puoselėjama bendryste. R.Draskinienė dėkojo seniūnui Jonui Kederiui, seniūnaičiui Vitui Drūliai, visiems bendruomenės nariams ir pakvietė aktyviai dalyvauti šventėje, pasidžiaugti rudeniu.
Tuo, kad į aktyvią Škėvonių bendruomenę įsijungė daug žmonių, džiaugėsi minėtų bendruomenių pirmininkės, seniūnaitė. Jų teigimu, škėvoniškiai laukiami ir Siponyse, Matiešionyse, Nemajūnuose ir Birštone. Buvo aptarti bendri projektai bei išvykos.

O tuo metu, kai vyko oficialioji dalis, jau kūrenosi laužas, prie kurio sukosi draugų jurginų karaliene vadinama Žydruolė Pivarauskienė su kitais nariais – vieni skuto bulves, ruošė daržoves, kaitė didžiulį katilą, kuriame virė Škėvonių bendruomenės rudens gėrybių troškinys. Į jį pridėta ne tik prieskonių, bet ir susirinkusiųjų geros nuotaikos bei meilės.
Iškilęs vėjas iš bendruomenės narių sodų prinešė ir pribarstė į pievą gražuolių antaninių obuolių. Oi skubėjo vaikučiai dalyvauti rungtyje ir juos rinkti. Į žaidimų „aikštelę“ aktyviai išbėgo ir vyresnieji. Rungčių nugalėtojų laukė pirmininkė, paruošusi prizų ir siurprizų. O tokioje bendrystės šventėje nugalėjo, žinoma, draugystė. Ji buvo juntama škėvoniškiams bendraujant prie bendro vaišių stalo, ir tęsis kiekvieną dieną – nes, tai, kas žmones sujungia, visuomet išlieka.

Palma Pugačiauskaitė