„Viskas yra išsprendžiama čia ir dabar…“

Kokių rūpesčių ir naujovių atnešė nauji mokslo metai? – įpusėjus rugsėjui, į šiuos ir kitus „Gyvenimo“ klausimus atsako Prienų r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas

– Šiuo metu didžiausias dėmesys – klasių komplektavimui, mokinių registravimui į duomenų bazes, sutikrinimui, ar visi mokiniai atkeliavo į mokyklas, ar visi komplektai užsipildė taip, kaip buvome planavę iki mokslo metų pradžios. Tai susiję su mokyklų finansavimu iš valstybės biudžeto, taip pat savivaldybės biudžeto lėšų skyrimu nepilniems komplektams. Kitas svarbus klausimas – ar visose ugdymo įstaigose užtenka pedagogų, ar įvyko visi konkursai laisvoms mokytojų / auklėtojų ar kitų specialistų darbo vietoms užimti ir ar mokyklos galės tinkamai organizuoti kokybišką ugdymo procesą. O toliau – mokytojų darbo krūvių skirstymas, mokytojų etatinio darbo apmokėjimo antrojo etapo diegimas. Dar vienas svarbus klausimas – mokinių pavėžėjimo į mokyklas organizavimas, „geltonųjų“ autobusų maršrutų ir grafikų parengimas ir kt.
Nuo rugsėjo 1 d. įsigalioja patobulintas mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelis. Ar tam numatyta pakankamai lėšų?
– Įvedant etatinio darbo apmokėjimą, buvo numatyta skirti papildomai lėšų mokytojų atlyginimams, nes kitaip šio modelio įdiegti nebūtų įmanoma. Tačiau švietimo finansavimas nebuvo padidintas iš esmės. Tad, be abejo, pinigų švietimui nepakanka, labiausiai trūksta lėšų pagalbai mokiniams finansuoti bei valdymui organizuoti. O lėšų kiekis mokytojų atlyginimams priklauso nuo mokinių skaičiaus mokyklose. Dauguma mūsų savivaldybės mokyklų yra nedidelės, joms lėšų nepakanka, tačiau pagal mokyklų finansavimo modelį yra numatyta lėšų dalis savivaldybei, kurią pastaroji gali perskirstyti mokykloms. Taip ir bus padaryta.
Pats etatinio apmokėjimo modelis buvo sudėliotas taip, kad mokytojams būtų teisingai atlyginta ne tik už vedamas pamokas, darbų taisymą, pasirengimą pamokoms, bet už visus atliekamus darbus, už kuriuos anksčiau nebuvo atlyginama: metodinę veiklą, darbus mokyklos bendruomenės labui, įvairius organizacinius darbus ir t. t. Tad ši apmokėjimo sistema tikrai objektyvesnė ir socialiai teisingesnė.
Ar mokytojas turės visą etatą, priklauso ne tik nuo mokinių skaičiaus, mokytojo pareigų, bet ir nuo mokyklų vadovų sprendimų, susitarimų bendruomenėse. Ar dėl to nekyla problemų?
– Etatiniam apmokėjimui, mokytojų krūviams didžiausią įtaką turi būtent mokinių skaičius (klasių komplektų, taigi ir dalyko pamokų skaičius; nes didesniąją etato dalį sudaro būtent kontaktinių valandų skaičius). Mažose mokyklose, o tokių mūsų savivaldybėje dauguma, tik nedidelė dalis mokytojų gali turėti pilną etatą. Daugeliui tenka dirbti keliose mokyklose. O tai nėra gerai nei patiems mokytojams, nes reikia dirbti keliose darbovietėse, persiorientuoti ir prisitaikyti prie skirtingų organizacijų kultūrų, nei mokykloms, nes mokytojas mokykloje būna ne kiekvieną dieną ir negali savęs atiduoti tiek, kiek mokyklai reikėtų. Būtent tai ir yra didžiausios problemos. 

Norėčiau pasidžiaugti, kad mūsų mokyklose dominuoja susitarimų kultūra, t. y. mokyklų vadovai bei mokytojai geba kalbėtis ir susitarti tarpusavyje, todėl didelių problemų nekyla.
Mokyklose neišvengiama vadovų ir mokytojų kaita, pirmiausia dėl pensinio amžiaus, trūksta įvairių specialistų. Kokia situacija rajono ugdymo įstaigose?
– Kol kas labai didelio pedagogų trūkumo nejaučiame. Į atsilaisvinusias vietas pavyksta rasti kitus pedagogus, ir šiuos mokslo metus visos mokyklos pradėjo turėdamos praktiškai visus reikiamus specialistus. Tačiau netolimoje perspektyvoje tikrai pradės trūkti ypač gamtos mokslų – fizikos, chemijos – pedagogų. O didžiausias rūpestis šiuo metu – ikimokyklinio ugdymo (darželio auklėtojų) pedagogų trūkumas. Steigiame naujas grupes ir surasti naujų darbuotojų tikrai labai sudėtinga.
Šiuo metu skelbiamuose konkursuose įstaigų vadovų pareigoms užimti pretendentų yra. Tiesa, jiems dar reikia sėkmingai įveikti kompetencijų vertinimą, kad galėtų dalyvauti konkurse. Tačiau aš tikiuosi, kad jiems pasiseks…
Akivaizdu, kad kvalifikuotų mokytojų trūkumas tampa nemažu iššūkiu, nes mokytojo profesija jaunimui nėra prestižinė.
– Realybė tokia, jog kelintus metus į mūsų mokyklas neateina nei vienas pradedantis pedagogas.
Turbūt kiekviena savivaldybė suinteresuota susigrąžinti baigusius studijas buvusius savo mokinius. Tačiau kiekvienas žmogus renkasi pats. Tenka tiesiog konstatuoti, jog didžioji dauguma studijuoti išvykstančių abiturientų po studijų renkasi daugiau karjeros galimybių žadančius didmiesčius ar netgi užsienio šalis… Savivaldybė nebe pirmus metus įgyvendina Studijų rėmimo programą, iš kurios lėšų skiria vienkartinę paramą geriausiems mūsų savivaldybės mokyklas baigusiems studentams. Netrukus ir vėl kviesime studentus teikti paraiškas šiai paramai gauti. Tačiau specialios „susigrąžinimo“ programos nesame parengę. Aš asmeniškai nelabai tikiu tokių programų veiksmingumu.
Mokytojai nori dirbti ir užsidirbti. Kokių jie turi galimybių įgyti papildomą specializaciją ir taip užsitikrinti pilną darbo krūvį?
– Kas tikrai nori turėti darbą, persikvalifikuoti ir dėstyti po kelis dalykus – galimybių tikrai yra. Aukštosios mokyklos suinteresuotos turėti studentų, organizuoja įvairias perkvalifikavimo studijas. Ugdymo plėtotės centras (dabar jau reorganizuotas į Nacionalinę švietimo agentūrą) įgyvendina mokytojų perkvalifikavimo projektą ir kt. Pagalbą norintiems gali suteikti ir mūsų Švietimo pagalbos tarnyba. Žinoma, tam reikia laiko, kitų resursų, tačiau labiausiai – paties žmogaus noro.
Mokytojams keliami itin aukšti reikalavimai – kad jie būtų kūrybiški, novatoriški, vadovautųsi šiuolaikiniais metodais. Todėl jiems patiems reikia atsinaujinti, pamokose naudoti naujausius vadovėlius, mokymo metodus ir priemones.
– Svarbiausia yra pedagogo noras būti moderniu mokytoju, nuolatos tobulėti ir augti, o galimybių visuomet yra. Juo labiau, kad Švietimo įstatyme yra numatyta, kad mokytojas penkias dienas per metus ne tik gali, bet ir privalo kelti savo kvalifikaciją, o mokyklų vadovai privalo sudaryti tam sąlygas, valstybė apmoka. Prienuose Švietimo pagalbos tarnyba rūpinasi mokytojų kvalifikacijos kėlimu, pagal mokytojų poreikius užsako kvalifikacinius seminarus, kviečia lektorius ir kt. Mokyklų biudžetuose numatytos lėšos naujų vadovėlių įsigijimui, mokyklų kompiuterizavimui, modernių ugdymo priemonių įsigijimui. Pagal galimybes ir savivaldybė iš savo biudžeto skiria lėšų ugdymo priemonėms, kompiuteriams pirkti.
Naujų mokslo metų atidaryme pasidžiaugėte, kad rajone mokinių nesumažėjo. Visgi nuo rugsėjo kai kuriose mokyklose, ypač kaimiškų vietovių, veiks jungtinės ir nepilnos klasės, į kai kurias atėjo vos po 4–6 mokinius, o dviejose rajono mokyklose nesusirinko devintokų. Ar tai – ne rimtas signalas, kad laikas peržiūrėti ugdymo įstaigų tinklą?
– Jungtinių klasių savo mokyklose turime ne pirmus metus. Pagal šį rodiklį tarp šalies savivaldybių užimame tikrai ne aukščiausią vietą. Nenoriu pasakyti, kad situacija yra gera ir mus džiuginanti. Tačiau už šios statistikos yra mūsų vaikai. Ir mes privalome jais rūpintis. Taip, kai kurie komplektai bus nepilni, ir savivaldybė turės prisidėti finansiškai. Dabar galiojančiame Mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane vienas iš tinklo kriterijų – kad veiktų bent po vieną ugdymo įstaigą kiekvienoje seniūnijoje. Ir tas kriterijus yra įgyvendinamas.
Artimiausiu metu pradėsime rengti Mokyklų tinklo pertvarkos planą 2020–2024 metams. Analizuosime situaciją ir numatysime naują mokyklų tinklo perspektyvą bei jos įgyvendinimui reikalingus sprendimus, kuriuos priims savivaldybės Taryba. Kokia bus numatyta perspektyva ir kokie sprendimai bus priimti – dabar negalėčiau atsakyti.
Gali atsitikti taip, kad vis daugiau užsienyje dirbančių ir gyvenančių emigrantų su šeimomis, pasikeitus sąlygoms, sugrįš į Lietuvą, taip pat ir į Prienus. Kaip rajono ugdymo įstaigos ruošiasi priimti šių šeimų vaikus ir padėti jiems adaptuotis?
– Galiu atsakyti labai trumpai: emigrantai pavieniui jau grįžta, jų vaikus priimame į mokyklas, o pastarosios pagal situaciją, vaikų amžių, buvusį ugdymąsi užsienyje ir dabartinius jų gebėjimus organizuoja tokių mokinių ugdymą, parengdami individualius ugdymo planus, skirdami papildomas valandas kai kuriems dalykams ir t. t. Viskas yra išsprendžiama „čia ir dabar“, ir kol kas su neišsprendžiamomis problemomis dar nė viena mokykla nesusidūrė. O vietų vaikų priėmimui į mokyklas tikrai turime.
Priešmokyklinio ugdymo grupių mieste nepadaugėjo, nors kai kurie tėveliai tikėjosi, kad ši grupė bus sugrąžinta į „Saulutės“ darželį, kuris greitai įsikurs naujame pastate. Ar tokio amžiaus vaikų grupių poreikis mieste bei rajone yra patenkintas?
– Priešmokyklinio ugdymo grupių mieste (taip pat ir visame rajone) turime tiek, kiek jų reikia pagal vaikų skaičių. Vėl steigti priešmokyklinio ugdymo grupę l/d „Saulutė“ nebuvo nei būtinybės, nei poreikio, daug prasmingiau tas vietas skirti ikimokyklinukams ir visiškai patenkinti poreikį. Darželiui persikeliant į naujas patalpas bus atidarytos dar dvi grupės – viena pačių mažiausių (nuo 1-ių iki 2-jų metų) ir viena vyresniųjų, t. y. dar 30 naujų vietų.
Beje, praėjusiais metais priešmokyklinio ugdymo grupes perkėlę iš darželių į mokyklas, galėjome į darželius priimti daugiau ikimokyklinukų. O priešmokyklinukams mokyklose buvo sudarytos tikrai ne prastesnės sąlygos ugdymuisi, šiandien ir vaikučių tėveliai tuo džiaugiasi, nes jų vaikai galėjo lengviau adaptuotis prie mokyklų sąlygų.
Prienų meno mokykla jau įsikūrė naujose patalpose Kauno gatvėje. Ar galite patikinti, jog dviem skirtingų profilių įstaigoms susikėlus „po vienu stogu“, nekils trinties nei dėl patalpų, nei dėl darbo režimo ir kt.? Kaip ketinama panaudoti ištuštėjusį Meno mokyklos pastatą?
– Taip, Meno mokyklos bendruomenė tikrai turėjo daug nerimo ir abejonių, tačiau įsikrausčiusi į naujas patalpas džiaugiasi ir sako, jog visai nenorėtų grįžti atgal – čia ir erdvės pakanka, ir šviesos daugiau, ir patalpos naujos, modernios, pritaikytos tokio tipo mokyklai.
Pastatas yra sudarytas iš keturių korpusų, kurie tik sujungti tarpusavyje praėjimais. Fiziškai tai yra keturi pastatai. Savivaldybės Tarybos sprendimu šios patalpos padalintos dviems savarankiškoms biudžetinėms įstaigoms: Meno mokyklai skirtas vienas korpusas, l/d „Saulutė“ – trys korpusai. Tad kodėl turėtų kilti kažkokių problemų dėl dalijimosi? Šios įstaigos kartu naudosis tik sale, ji įrengta taip, kad tiktų abiems įstaigoms. O savo poreikius abi įstaigos tikrai susiderins. Belieka tik palinkėti visiems daug pozityvo ir gebėjimo pasidžiaugti tuo, ką turime ir ką bendromis jėgomis sukuriame naujo.
O buvęs Meno mokyklos pastatas bus atnaujinamas įgyvendinant Bendruomenės namų įrengimo projektą. Tomis patalpomis galės naudotis ir „Revuonos“ pagrindinės mokyklos Specialiojo ugdymo skyriaus ugdytiniai. Šiuo metu rengiamas pastato renovacijos projektas, netrukus turėtų prasidėti ir darbai.
Rajono savivaldybėje veikia trys meno ir muzikos mokyklos, kurios vis dar neturi nuolatinių vadovų. Kaip bus sprendžiama ši situacija?
– Džiaugiamės ir didžiuojamės turėdami tris meno/muzikos mokyklas savo rajone (o skaičiuojant ir Jiezno muzikos mokyklos filialą Stakliškėse – keturias) ir taip ne tik patenkindami meninio ugdymo poreikį, bet ir skatindami kultūrinį savo savivaldybės mokinių ugdymą. Tokį neformaliojo švietimo mokyklų tinklą lemia ir geografinė rajono padėtis, mokyklos išsidėsčiusios skirtingose rajono dalyse; taip sudaromos palankios sąlygos daugumai savivaldybės mokinių lankyti meninio švietimo programas.
Taip jau sutapo, kad šios mokyklos esamuoju metu turi tik laikinuosius vadovus. Labai gaila, kad konkursai Prienų meno mokyklos vadovo pareigoms užimti dėl kandidatų stokos neįvyko. Dabar konkursas paskelbtas dar kartą. Tikimės, jog trečias kartas nemeluos, ir ši mokykla turės naują vadovą. Tuomet galėsime žengti kitus žingsnius, nes surasti vienu metu tris vadovus, kai nepavyksta rasti vieno, turbūt nėra realu.
Nuo 2020 m. Respublikoje numatyta skirti 10,3 mln. eurų švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui didinti. Ar savivaldybė galės pasinaudoti tuo ir rajone įsteigti naujų etatų (pvz., psichologų kt.)? Koks šios srities specialistų poreikis rajono mokyklose?
– Galvodami apie mūsų vaikų ugdymą visada laikėmės pozicijos, kad jiems privalome suteikti visą būtiną pagalbą. Todėl steigėme tiek pagalbos mokiniui specialistų (psichologų, logopedų, specialiųjų, socialinių pedagogų) etatų, kiek jų reikėjo mūsų mokiniams. Šiuo metu statistiškai Lietuvoje esame tarp trečdalio savivaldybių, kuriose yra daugiausia pagalbos mokiniui specialistų. Suprantama, tai yra nemaža finansinė našta savivaldybei, nes tai yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, todėl lėšų tenka skirti iš savivaldybės biudžeto. Tačiau pagalba skirta mokiniams ir tai yra labai svarbu. Negalėčiau pasakyti, jog mums labai trūksta pagalbos specialistų etatų. Pavyzdžiui, logopedų, specialiųjų pedagogų etatų turime pakankamai, o psichologų etatus turi didžioji dalis mūsų mokyklų. Tos mokyklos, kuriose psichologų nėra, gauna nuolatinę Švietimo pagalbos tarnybos psichologų pagalbą. Problema yra pačių pagalbos specialistų trūkumas. Kai kurių etatų neįsteigėme tik todėl, jog nepavyko surasti specialisto. O ir esami specialistai, ypač psichologai, dirba daugiau nei vienu etatu ir ne vienoje mokykloje, jų galimybės jau išnaudotos. Ir tai ne vien mūsų savivaldybės problema. Skiriami pinigai etatams steigti, bet pačių pagalbos specialistų dėl to nepadaugėja, deja.
Pastaruoju metu daug kalbama apie atotrūkio tarp mokinių pasiekimų mažinimą. Ką dėl to galėtų nuveikti savivaldybė, Švietimo skyrius, atskiros mokyklos?
– Pagal mokinių pasiekimų lygį Lietuvos kontekste esame stiprūs vidutiniokai. Kadangi Prienai apskritai yra kaimiška vietovė, tai skirtumai tarp mūsų mokyklų (esančių mieste ar rajone) mokinių pasiekimų nėra tokie dideli. Nesistengiame išskirti kokių nors mokyklų. Priešingai, dirbame vienodai artimai su visomis mokyklomis, siekiame sudaryti visiems mokiniams, nepriklausomai nuo to, kokioje mokykloje jie mokosi, vienodas sąlygas ir galimybes mokytis ir gauti kokybišką išsilavinimą.
Siekiame pamatyti visus, dėmesį paskirstyti tolygiai visoms mokykloms aprūpinant šiuolaikinėmis ugdymo priemonėmis, kompiuterine technika ir pan. Svarbiausias mūsų tikslas – kokybiškas ugdymas kiekvienam. Tad ir mūsų kryptis šiais mokslo metais būtent tokia – „mokykla kiekvienam!“ Ir bendrai dirbdami tikrai galime to pasiekti.
– Dėkoju už pokalbį.
Dalė Lazauskienė