Tyčia eismo įvykius sukeliančių sukčiautojų nemažėja

Avarijas tyčia sukeliantys sukčiautojai aukų dažniausiai ieško didžiuosiuose miestuose ir turi mėgstamiausias vietas, kuriose „dirba“. Išaiškinti piktavališkus nesąžiningų vairuotojų veiksmus yra sudėtinga, tačiau su policija bendradarbiaujantys draudimo žalų ekspertai išnarplioja vis daugiau sukčiavimo schemų ir įspėja klientus – šiemet jau atskleista daugiau galimų „pakišinėtojų“ negu pernai.
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, šiemet jau išaiškinti 9 asmenys, kurie galimai tyčia sukeldavo eismo įvykius, siekdami pasipelnyti. Per visus praėjusius metus draudikų ir teisėsaugos akiratyje atsidūrė 8 vairuotojai, kurių veikla sukėlė įtarimų – dėl 6 atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
„Vienas eismo įvykius tyčia sukeliantis vairuotojas per 1–3 metus patenka į maždaug 15 avarijų. Taigi nuo vieno tokio „pakišinėtojo“ nukenčia kiti vairuotojai, nė neįtariantys, kad tapo iš anksto organizuoto incidento dalyviais“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Pasak eksperto, sukčiautojai veikia pagal iš anksto gerai apgalvotą schemą, puikiai išmano kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu. O išprovokavę avariją jie siekia įrodyti kuo didesnę žalą.
Paprastai „pakišinėtojai“ vairuoja į akis nekrentančius, paprastus, maždaug 10–15 metų amžiaus automobilius, nes gatvėje siekia būti nepastebimi. Patekę į avariją tokius automobilius vairuojantys sukčiai jų net neremontuoja, tik siekia kuo greičiau gauti draudimo išmoką ir važinėja toliau.
Pagrindine tyčinių avarijų sukėlėjų veikimo vieta didmiesčiuose draudimo žalų ekspertai įvardija žiedines sankryžas, kuriose dėl intensyvaus eismo srauto, prastesnio matomumo ir sudėtingo manevravimo susidaro palankios aplinkybės nedideliems eismo įvykiams sukelti. Tyčinių avarijų sukėlėjai žiedinėse sankryžose taikosi atsitrenkti į kito automobilio šoną, kai šis persirikiuoja į išorinę juostą ar išvažiuoja iš sankryžos pasirinkęs netinkamą juostą.
„Lietuvos draudimo“ Žalų vadovas A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad išvengti tokių incidentų žiedinėse sankryžose įmanoma – tiesiog reikėtų laikytis kelių eismo taisyklių ir vengti staigių manevrų. Ekspertas pastebi, kad tyčinių avarijų sukėlėjai gali dažnai siūlyti susitarti vietoje neiškvietus policijos ar neužpildžius eismo įvykio deklaracijos. Pasak A. Juodeikio, tokiu būdu niekuo dėti vairuotojai įveliami į galimai nusikalstamas schemas ir vėliau, išaiškėjus įvykių detalėms, jiems gali būti sudėtinga įrodyti, jog būtent jie yra nukentėjusioji šalis.
Kartais „pakišinėtojai“ veikia kaip grupuotė, kurios nariai padeda vieni kitiems koordinuoti manevrus kelyje. Grupuotės nariai puikiai pažįsta gatves, kuriose veikia, žino problemines atkarpas ir sankryžas, kuriose eismo įvykių potencialas didžiausias. „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad dalis įtartinų įvykių nutinka ir prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, kuriose automobiliai juda nedideliu greičiu, tačiau vairuotojai – ne tokie atidūs ir dėmesingi.
„Pasipelnyti iš avarijos siekiantys vairuotojai gali apsimesti itin paslaugiais ir mandagiais, pavyzdžiui, duoti kelią ten, kur patys turi pirmumo teisę. Tai atvejai, kai vairuotojas nori pasukti į kairę arba išsukti iš šalutinio kelio, tačiau turi praleisti tiesiai arba pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius. Prie tokio eismo dalyvio priartėjęs galimos avarijos iniciatorius stabteli ir paslaugiai pasiūlo jį praleisti duodamas ženklą šviesomis ar gestais. Kai pirmo automobilio vairuotojas ima atlikti manevrą, kitas automobilis netikėtai pajuda ir sukelia nedidelę avariją“, – aiškina draudimo ekspertas. Todėl jis rekomenduoja įvertinti kito, pagrindine kryptimi važiuojančio eismo dalyvio intencijas ir nepamiršti vadovautis kelių eismo taisyklėmis.
Kita klasikinė tyčinės avarijos schema – staigus stabdymas nepaliekant laiko iš galo važiuojančio automobilio vairuotojui sureaguoti. Kartais šioje schemoje gali dalyvauti ne vienas, o keli automobiliai. „Tokiose situacijose beveik visada kaltu laikomas į automobilio galą atsitrenkęs vairuotojas, nes jis nesilaikė saugaus atstumo. Todėl svarbiausias patarimas – pastebėjus įtartiną situaciją sumažinti greitį ir visada pasilikti pakankamai vietos stabdymo keliui“, – pataria A. Juodeikis.
Ingrida Žaltauskaitė
AB „Lietuvos draudimas“

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *