Darbostogos Birštone: ar darbas, poilsis ir sveikata suderinami?

Šiais laikais vis labiau tobulėjančios išmaniosios technologijos žmonėms suteikia galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Mažėjant prievolei darbo dieną pradėti ir baigti prie savo darbo stalo, sparčiai populiarėja ir naujas atostogų būdas – „darbostogos“ (angl. workation). Apie tai, kas yra „darbostogos“ ir kokie jų privalumai, o galbūt trūkumai, festivalyje „Būtent“ diskutavo „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas psichoterapeutas Arvydas Balčius, „Estravel“ kelionių centro vadovė Žydrė Gavelienė, radijo laidų vedėja, žurnalo „Ką žmonės dirba visą dieną“ redaktorė, „Kurk Lietuvai“ komunikacijos vadovė, renginių organizatorė Rasa Jusionytė, komunikacijos ekspertas Andrius Kasparavičius ir diskusijos moderatorė Orijana Mašalė.

Apie „darbostogas“ pasaulyje kalbama jau seniai, tačiau Lietuvoje dar tik pradedama apie jas galvoti. Taigi ką reiškia šis terminas? „Darbostogos“ – galimybė dirbti kitoje vietoje ir tuo pačiu užsiimti mėgstama veikla. Įprastai jos turi šalutinį tikslą, pavyzdžiui, pamatyti naują šalį, išmokti kaituoti ir pan. Visgi „jeigu jūs išvažiuojate atostogų ir atsakinėjate į elektroninius laiškus bei skambučius, jūs nesate „darbostogose“, tai reiškia, kad jūs tiesiog turite prastas atostogas“, – aiškino O. Mašalė.
Šis naujas atostogų būdas pasaulyje labai populiarus, o ypač tarp jaunimo, todėl R. Jusionytė įprastą darbo dieną, kuri prasideda 8 val. ir baigiasi 17 val., prilygina suaugusiųjų kalėjimui. Anot pašnekovės, darbo diena trunka kur kas ilgiau, nes apie savo pareigas žmonės galvoja nuolat, net ir duše ar baseine, ir pačios geriausios idėjos gimsta būtent tada, kai darbuotojai pakeičia aplinką, o ne sėdi prie savo darbo stalo tarp keturių sienų. Dėl to ir yra svarbios „darbostogos“, tačiau mergina pabrėžia, jog taip pat labai svarbu atskirti, kada tu pameti save ir nuolatos dirbi bei nesugalvoji gerų idėjų, ir kada iš tiesų pasineri į kitokį santykį su darbu.

Kalėjimo sąvokai pritarė ir A. Kasparavičius, kurio teigimu, šis naujas terminas – tai žmonijos išsilaisvinimas ir ateitis. Anot jo, didžiausios pasaulio korporacijos jau pereina prie šio režimo, tas pats laukia ir Lietuvos, tik klausimas, kada mes išeisim iš to užburto, 8 valandų darbo dienos, rato. Pasak komunikacijos eksperto, pagrindinis „darbostogų“ privalumas yra laisvė būti tuo, kuo nori būti, bet tuo pačiu tam reikalinga ir disciplina: „Jeigu sugebi planuotis ir tą planą vykdyti, tai labiausiai ir išlaisvina“, – teigė A. Kasparavičius, „darbostogų“ režimu dirbantis jau penkerius metus.
Užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, „darbostogos“ pagerina darbo efektyvumą, todėl naujos atostogų eros ateitimi neabejoja ir A. Balčius. Gydytojas pastebi, kad darbas 9 val. ryto pradedamas dėl to, jog vieni žmonės yra „vieversiai“, kurie dieną norėtų pradėti anksti ryte, kiti – „pelėdos“, kurie mielai keltųsi 12 val., todėl paimtas viduriukas. Bet iš tiesų, tokiu būdu ir iš vienų, ir iš kitų gyvenimo išbraukiamos trys produktyviausios valandos. „Žmonės, kurie yra „darbostogų“ režime, dirba žymiai efektyviau, nes jie dirba ne nustatytomis valandomis, o savo produktyviausiu laiku. Ir per trumpesnį laiką padaro vienos ar netgi dviejų dienų darbą“,¸– antrina O. Mašalė.
Anot Ž. Gavelienės, kur „darbostogauti“, priklauso nuo to, koks yra šalutinis kelionės tikslas, tad kyla klausimas, ką susidomėjusiems šiuo unikaliu atostogų būdu gali pasiūlyti Birštonas? A. Balčiaus nuomone, Birštonas tampa vis patrauklesnis „darbostogoms“: „Yra buvę atvejų, kai šiuo tikslu žmonės iš užsienio viešėjo net pusę metų“, – tvirtina „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai. Kurorto populiarumu šioje srityje neabejoja ir komunikacijos ekspertas A. Kasparavičius, teigdamas, kad tokie miestai, kaip Birštonas, turi labai didelį potencialą tai kartai, kuri dirbs po 20 metų, nes kurorte yra visa infrastruktūra, kuri suteikia galimybę dirbti ir ilsėtis.
Nors „darbostogos Lietuvoje yra tik pagreitį įgaunanti atostogų forma, diskusijos dalyviai taip pat pabrėžė, kad itin svarbu neužmiršti ir tikrų atostogų, kurių metu atsiribojama nuo darbo reikalų.
Rimantė Jančauskaitė