2019 – Vietovardžių metai: Konkursas „Mano kaimo, miestelio, miesto vardas“ Naravai

Ona Valerija Grybauskienė

Naravų kaimas įsikūręs vaizdingoje vietoje. Iš vienos pusės jį skalauja mėlyno Nemuno vingis, o iš kitos saugo šimtametės Prienų šilo pušys. Kaimas išsiskiria medžių gausa sodybose, dideliais sodais, gėlių darželiais, kuriuose buvo auginamos įvairios senovinės gėlės. Darželius aptverdavo pynučių, statinių tvoromis, kurios teikė darželiams puošnumo. Ypatingą vietą darželiuose užėmė jurginai, kurių šeimininkės turėdavo po keliasdešimt rūšių. Jurginų žiedais puošdavo pakelės kryžius arba nešdavo į Prienų bažnyčią papuošti altorius. Apylinkėse yra kryžių ir mažesnių kryželių, kurie mini įsimintinus įvykius, žmonių žūtį, o kartais ir džiaugsmingus įvykius. Kryžiai-kryželiai, prikalti pakelėse prie medžių, vadinti vardais – Saliamutės (Salomėjos Juozaitienės), Kuzmickienės, Milkevičienės, Grigonienės, Černiauskienės pagal juos puošusių moterų pavardes.
Seniesiems Naravų kaimo statiniams būdingi dzūkų liaudies architektūros elementai, tačiau senųjų namų jau beveik nelikę. Nėra tiksliai žinoma, kada kaimas tiksliai įsikūrė. XIX a. pabaigoje čia jau būta nedidelio gatvinio tipo kaimelio, kurio sodybos tuomet buvo išsidėsčiusios lygiagrečiai Nemuno vagai. Vėliau kaimui skirstantis į vienkiemius, kiek toliau, prie miško, atsirado antra sodybų linija.
Kaimą sudaro keturios dalys. Lygioje erdvioje vietoje išsidėsčiusi Lygė. Ant kalvos, prie miško teritorija vadinama Cigonkos vardu, kuris liko nuo tada, kai čia buvo įsikūręs čigonų taboras. O vieta, esanti prie pat Nemuno, žemėjanti rytų kryptimi, vadinama Graužais ir Sėkliais. Graužais šią kaimo dalį žmonės pavadino dėl prastų žemių.
1932 metais kaime buvo 35 sodybos, gyveno 182 gyventojai. Dalis jų išsikėlė į didesnes gyvenvietes ar miestus.
1929 metais Naravuose jau veikė pradinė mokykla Jurkevičiaus Simono namuose. Mokytoja dirbo Veronika Graževičiūtė. Jai talkindavo iš Prienų atvykstančios davatkėlės. Vėliau mokykla perkelta į erdvesnes patalpas pas Padelską Graužuose. Karo metu mokykla neveikė. Atkurta po karo pradinė mokykla buvo Grigonio Juozo namuose Lygėje, vėliau – pas Valatkevičių Rapolą Graužuose. Visas keturias klases mokė vienas mokytojas.
Kairiajame Nemuno krante yra Naravų piliakalnis, kuris nors ir gerokai paveiktas ir gamtos, ir žmogaus, bet vis dar mena gilią senovę.
Naravuose rasta gauruotojo raganosio kaukolė. Tai vienintelis Lietuvos teritorijoje aptiktas toks vertingas zoologinis radinys.
Pakeliui į Naravus miške yra kalnelis, vadinamas Bobakalnis. Ant šio kalnelio, eidamos iš bažnyčios, sustodavo pailsėti kaimo moterys.

 

Mano gimtieji Naravai

Virš Naravų padangės mėlynė.
Plaukia, plaukia debesėliai reti.
Gražiausia padangė gimtinės –
niekada nepaliks užmaršty.
Kai nuo kalno į Lygę žvelgiu,
Praeitis pakelės kryžiuose rymo.
Prie kelio vingiuoto kartu
Sutūpę gimtinės sodybos.
Išsiskiria šičia savaime
Lygė, Cigonka ir Graužai.
Tai šitaip šį Naravų kaimą
Suskirstė žmonės nuo seniai.
Čia mano kaimas. Ir neslėpsiu,
Norėčiau pasėdėti pabaly.
Tenai ramiu savo pavėsiu
Užklos mane saldinė obelis.
Prie Nemuno sutemos gula
Ir šilas nurimo seniai.
Matau aš prie klevo motulę.
Sidabru jai spindi plaukai.
Žiburėliai sodybose dega
Tartum saulės auksiniai lašai.
Atmintis mane tėviškėn veda.
Lyg broliai pamoja beržai.

Rubrikoje Kultūros kryžkelė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *