Savivaldybės ir ugdymo įstaigų vadovų pasitarime – apie bendras pastangas dėl kiekvieno vaiko

Rugpjūčio 29 d. Birštono savivaldybėje surengtame visų ugdymo įstaigų vadovų pasitarime, dalyvaujant savivaldybės vadovams, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistams, buvo aptarti praėjusiųjų mokslo metųrezultatai, iškelti svarbiausi švietimo tikslai 2019–2020 m. m., pristatyti aktualūs teisės aktų pakeitimai, pasidalinta kita aktualia informacija.

Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, kalbėdama apie savivaldybės ugdymo įstaigoms keliamus aukštus reikalavimus, jų vadovams ir kolektyvams linkėjo atsakomybės, ryžto ir motyvacijos, siekiant ugdymo kokybės, ragino atrasti daugiau galimybių tobulėti, būti įdomiems, kad vaikai noriai eitų į darželius ir mokyklą. Pasitarime savo mintimis pasidalino ir Savivaldybės mero pavaduotojas Vytas Kederys bei Administracijos direktorė Jovita Tirvienė.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Angelė Žiūraitienė susirinkusiuosius supažindino su 2018–2019 mokslo metų Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatais, palygino savivaldybės ir šalies to paties tipo mokyklų 2, 4, 6, 9-10 klasių mokinių pasiekimus pagal atskirus mokomuosius dalykus, taip pat abiturientų brandos egzaminų rezultatus. Nors visumoje Birštono gimnazijos įvairaus amžiaus mokinių žinios atitinka Respublikos lygį, buvo išskirtos sritys, kur reikėtų pasitempti ir sustiprinti gebėjimų ugdymą.
Atkreiptas dėmesys į dešimtokų žinių spragas: praėjusiais mokslo metais lietuvių kalbos neišlaikė 4, o matematikos – 8 mokiniai. Visgi šalies vidurkis yra dar prastesnis, todėl pasitarimo dalyviai diskutavo apie tai, kas lemia tokią tendenciją. Buvo pastebėta, jog mokinių atminties lavinimui neigiamą įtaką daro šiuolaikinės technologijos, tai, jog pamokose leidžiama naudotis skaičiuotuvais. Kita problema galėtų būti matematikos specialistų paruošimas. Deja, tarp abiturientų matematikos mokytojo specialybė nėra patraukli, o sujungus Edukologijos universitetą su VDU, nė vienas iš studentų nepasirinko studijuoti matematikos. Todėl ateityje mokyklos susidurs su šio ir kitų dalykų mokytojų trūkumu. Šiuo metu vidutinis mokytojų amžius savivaldybėje siekia 53,7 metų, pensinio amžiaus mokytojų dalis – 17,8 proc. – didesnė nei šalies vidurkis, po metų – trejų kai kurie pedagogai jau nebedirbs.
Vertinant valstybinių brandos egzaminų rezultatus, džiugina tai, kad praėjusiais mokslo metais Birštono gimnazijos abiturientų, laikiusių anglų ir lietuvių valstybinius brandos egzaminus, balo vidurkis yra aukštesnis nei Respublikoje, IT ir biologijos mokomųjų dalykų atitinka šalies lygį, kiek prastesni matematikos, fizikos, istorijos rezultatai. Gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius patikino, jog mokykloje skiriamas didelis dėmesys problemų identifikavimui ir situacijos gerinimui.
Per pastaruosius metus Birštono gimnazijos reitingas tarp šalyje veikiančių 359 gimnazijų iš 139 pozicijos (2018 m.) pakilo į 86-ąją (2019 m.). Paskaičiavus Savivaldybės gerovės indeksą pagal švietimo komponentus, Birštono savivaldybė iš 33 vietos pakilo į 18-tą.
Birštono gimnazijoje ugdymo aplinkos išlaikymui skiriama 363 338 eurų, vienam mokiniui – 685,54 euro. A.Žiūraitienės teigimu, pasiteisino savivaldybės Tarybos priimtas sprendimas uždaryti Birštono vienkiemio darželį-mokyklą, kur vieno mokinio išlaikymas per metus būtų kainavęs net 985,56 euro. Optimizavus ugdymo įstaigų tinklą, neliko nuostolingų klasių komplektų, kuriuose mokosi mažiau kaip 8 mokiniai.
Kita vertus, savivaldybėje vienam mokiniui tenkančių ugdymo lėšų dalis, skirta mokymo priemonėms įsigyti, sumažėjo iki 18 Eur ir yra gerokai mažesnė nei panašiose savivaldybėse (27 Eur).
Pasidžiaugta tuo, kad gimnazijos mokiniai daug gausiau, nei kitose šalies mokyklose, įsitraukę į neformaliojo švietimo veiklas ir bendrojo ugdymo būrelius gimnazijoje, Meno mokykloje, Sporto centre, Kultūros centre. Vis dėlto 19 proc. mokinių nelanko jokių būrelių, dažnai tai nulemia gyvenamoji vieta. Kai kurie norėtų lankyti techninius būrelius, tačiau, nesusidarius pakankamam mokinių skaičiui, nėra galimybės jų organizuoti.
Pasitarimo metu akcentuoti svarbiausi švietimo tikslai šiais mokslo metais: atotrūkio tarp mokinių pasiekimų mažinimas, mokytojų darbo sąlygų gerinimas, kokybiško ugdymo kiekvienam mokiniui užtikrinimas. 2019-2020 m. m. prioritetas yra socialinis teisingumas ir bendros pastangos dėl kiekvieno vaiko.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Gadliauskienė pasitarimo dalyvius supažindino su teisės aktų pakeitimais. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja patobulintas etatinio darbo užmokesčio modelis. Mokyklos turės laisvės keisti ir pačios prisitaikyti modelį, laikydamosios teisės aktais nustatytų ribų.
Nauja tai, kad ugdomojo dalyko pavadinimą „kūno kultūra“ keičia „fizinis ugdymas“. Pagal naują Bendrojo ugdymo programų gairių projektą į mokymo turinį siūloma įtraukti tokias tarpdalykines temas, kaip kultūrinis identitetas ir bendruomeniškumas, pilietinė visuomenė, darni plėtra ir kt., o į mokomųjų dalykų bendrąsias programas integruoti Pasipriešinimo istorijos, Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, Gyvenimo įgūdžių ugdymo, Medijų ir informacinio raštingumo, Finansinio raštingumo ir kitas programas.
Yra ir daugiau naujovių. Informuota apie priešmokyklinio ugdymo paankstinimo etapus, mokytojų teisę į prailgintas atostogas bei sutrumpintą darbo laiką, vadovėlių pasirinkimą. Bus atsisakyta gydytojų pažymų, pateisinančių pamokų praleidimą, nuo 2020 metų ketinama išrašyti elektronines vaiko sveikatos pažymas. V.Gadliauskienė paragino ugdymo įstaigas aktyviau pasinaudoti Kultūros paso teikiamomis galimybėmis, akredituotis ir priimti savanorius, aptarti visos dienos mokyklos koncepciją.
Nuo šių metų spalio ar lapkričio Birštono vienkiemio darželyje „Giliukas“ turėtų prasidėti pastato rekonstrukcijos darbai. Todėl pasitarta, kuri ugdymo įstaiga remonto laikotarpiu galės priimti ugdytinius ir jiems užtikrinti geriausias sąlygas. „Giliuko“ vadovė Regina Gustaitienė pasidžiaugė tėvelių, verslininkų ir ūkininkų pozicija – jų iniciatyva jau surinkta nemažai lėšų žaidimų aikštelės įrengimui.
Dalė Lazauskienė
Autorės nuotrauka

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *