„…kol būsim vieni kitiems reikalingi…“

Nors oficiali Matiešionių krašto bendruomenės įkūrimo data – 2009 metų kovo 29 diena, bet pirmojo veiklos dešimtmečio paminėjimo šventei jos žmonės pasirinko rugpjūčio 30-ąją, vasaros ir rudens pasisveikinimo išvakarių dieną. Laiką, kai dar galima pasigėrėti margaspalvės vasaros spalvomis ir kartu jau galima pasidalinti derliaus gėrybėmis bei pasidžiaugti vasaros nuveiktais darbais.

Darbštieji Matiešionių krašto žmonės, rašantys prasmingą bendruomenės istoriją.

Ir ne tik šios, bet ir ankstesnių. Mat jau taip nejučiomis sukrenta, kad, nežiūrint darbymečio savose sodybose, vis tiek vasaromis dažniau susiburiama ir bendriems darbams. Tai kapinaitės, Tūkstantmečio ąžuolynas ar piliakalniai į talką pašaukia, tai vasaros šventės, kelionės ar kitos veiklos suburia. 2017-ųjų sausį tradicinės „Gyvenimo“ laikraščio Padėkos šventės metu Matiešionių krašto bendruomenė už kelerius metus vykdytą projektą „Matiešionių kaimo bendruomenės telkimas krašto pažinimui ir puoselėjimui“ pelnė Seimo nario Algirdo Butkevičiaus nominaciją „Už krašto kultūros vertybių ir tradicijų puoselėjimą“.

Seimo narį, žemės ūkio ministrą Andrių Palionį pasitiko sodybos šeimininkė Marytė Galinienė. 

Nuo šiol matiešioniškiai galės didžiuotis ir jų krašte surastais pilkapiais. Ne tik didžiuotis, bet ir mokėti branginti taip, kaip jie brangina savo kelią. Ir ne tik dėl to, kad jis išasfaltuotas, bet, kaip kalbėjo bendruomenės pirmininkas Laurynas Laukevičius, svarbiausia dėl to, kad tai – Angelų kelias. Ir sukurtas jis jų bendruomenės narės, medžio skulptorės Rimantės Butkuvės. Kiekvienas iš patogiai medžiuose įkurdintų angelų turi savo misiją – išlydėti ar pasitikti saviškį ir svečią, rūpintis sveikata, saugoti nuo nelaimės namuose ir kelyje, padėti darbuose, pakviesti gražiai švęsti.

Ką, beje, penktadienį Matiešionių krašto bendruomenės žmonės ir darė susirinkę jaukioje Galinių sodyboje, diriguojant bendruomenės pirmininkui Laurynui ir svečiui – Panevėžio muzikinio teatro ir Kauno ansamblio „Ainiai“ dainininkui, buvusiam birštoniškiui Osvaldui Petraškai. Kol prasidėjus šventei Osvaldas džiugino arijomis iš operečių ir populiariomis dainomis, ekrane plaukė vienas už kitą prasmingesni kadrai, pasakojantys apie bendruomenės narių veiklas. Žinoma, kaip pastebėjo Laurynas, skaidrėse buvo teparodyta tik nedidelė dalis jų bendruomenės gyvenimo, kurio siela buvo šiandieninė Matiešionių bendruomenės Garbės narė, miškininkė Teresė Murauskaitė ir kurio aktyvumu nuoširdžiai rūpinosi buvusios pirmininkės Jolanta Mizgirienė ir Daiva Valatkienė.

Birštono savivaldybės vadovų sveikinimai ir dovanos matiešioniškiams.

Pirmasis bendruomenės susirinkimas vyko Lauryno tėvų – Birutės ir Valdo Laukevičių namuose, vėliau buvo rinktasi Mizgirių sodyboje, paskui pas kitus kaimynus, sukantis ratu ir svajojant apie savus namus. Namus, iš kurių nesinorėtų išeiti ir vėl ir vėl norėtųsi sugrįžti.
Idėjos įgyvendinimui ranką ištiesė Marytė ir Jonas Galiniai, pasiūlę įsikurti jiems priklausančiame pastate. Buvo parašytas projektas, gauta šiek tiek pinigėlių ir netrukus bendruomenė šventė savo namų įkurtuves. Žinoma, jeigu ne pačių geranoriškumas, talkos – darbai būtų užsitęsę. Lėmė bendruomenės žmonių atkaklumas ir susitelkimas. Jį pastebėjo ir šventėje dalyvavęs Seimo narys, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, priminęs, kad ir naujai išasfaltuotas kelio ruožas atsirado tik šio krašto žmonių iniciatyvos dėka. Jų surinkti parašai ir kreipimasis buvo didelė parama bei paskata skirti lėšų kelio rekonstrukcijos darbams.

Atminimo dovanos įteiktos ir dešimtmečio šventėje dalyvavusiems Nemajūnų Santalkos, Siponių, Birštono vienkiemio, Vėžionių „Topolio“ ir Škėvonių bendruomenių pirmininkams bei koncertavusių ansamblių vadovams.

Aktyvia Matiešionių krašto bendruomenės veikla džiaugėsi ir Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, seniūnas Jonas Kederys, o kaimynų sveikinimus lydėjo ir Nemajūnų santalkos, Birštono vienkiemio bei Siponių bendruomenių ansamblių dainos bei linkėjimai ir toliau prasmingais darbais pildyti bendruomenės metraštį. O jis, pasak Lauryno Laukevičiaus, bus rašomas tol,“… kol būsim vieni kitiems reikalingi, kol saugosim bendrystę ir mokėsim dalintis“.

Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *