„Mokykla kiekvienam: valia veikti, drąsa spręsti, ryžtas įgyvendinti“

Kiekvienais metais, artėjant Mokslo ir žinių dienai, Prienų rajono mokytojai, švietimo įstaigų vadovai ir kiti švietimo bendruomenės nariai renkasi į tradicinę mokslo metų pradžios konferenciją, skirtą prasiruošimui naujiems mokslo metams bei žinių gilinimui. Praėjusį trečiadienį vykusio susitikimo tema – „Mokykla kiekvienam: valia veikti, drąsa spręsti, ryžtas įgyvendinti“.

Konferenciją pradėjo Prienų „Žiburio“ gimnazijos choras, kuris atliko dainų pynę. Renginio pradžioje susirinkusiuosius sveikino ir gerų mokslo metų linkėjo Prienų r. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, Prienų r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas ir Tarybos narys Deividas Dargužis.
Tęsiant praėjusių metų tradiciją mintimis dalinosi įvairių švietimo grandžių atstovai – nuo mokslininkų iki moksleivių. Pranešimus skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos docentas, Neuromokslų instituto Molekulinės neuroonkologijos laboratorijos vadovas, gydytojas neurochirurgas, sertifikuotas saviugdos specialistas Kęstutis Skauminas, Prienų r. Skriaudžių pagrindinės mokyklos direktorė Renata Liagienė, Jiezno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė, 2013 metų Prienų rajono metų mokytoja – Nijolė Kuliešienė, Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos moksleivių tėtis Andrius Kamarauskas, Prienų „Žiburio“ gimnazijos pirmos klasės mokinys Karolis Pūkas bei Prienų r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas.
Kaip sakė Prienų r. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas, pagrindinė švietimo bendruomenės užduotis – mokykloje pastebėti kiekvieną: ir mokinį, ir mokytoją, kad šie ugdymo įstaigose jaustųsi gerai, todėl konferencijos metu iš įvairių varpinių diskutuota apie geros mokyklos koncepciją.
Docento Kęstučio Skaumino pranešimo tema buvo „Neuromokslai apie socialinių ir emocinių kompetencijų svarbą, priimant sprendimus ir reaguojant į pokyčius“. Mokslininko teigimu. gerų rezultatų padeda pasiekti tinkamos nuostatos ir puikus mikroklimatas. Būtent todėl mokytojai privalo pastebėti vaikų emocinę būklę. Anot gydytojo, geras emocijas mokykloje gali užtikrinti supratimas bei pasitikėjimas, todėl pamokų metu derėtų atsisakyti senų „gerų“ metodų – neplanuotų kontrolinių, kurie moksleiviams sukelia momentinį stresą, o šis blokuoja informaciją. Pedagogai pyksta, jog pusę metų mokė matematikos, o vaikas vis tiek nieko nesugeba, bet iš tiesų tai nereiškia, kad mokinys nieko nemoka, jis tiesiog neprisimena informacijos dabar, nes smegenys patenka į tokią būseną, iš kurios nori pasprukti ir niekada negrįžti: „Mokytojai gali valdyti mokinių dėmesį, nesukeldami jiems streso“, – aiškino K. Skauminas.
Kalbėdamas apie gerą savijautą, neuromokslų daktaras atkreipė dėmesį ir į patyčias bei kai kurių tėvų ar mokytojų nevykusius bandymus su tuo susidoroti. Specialisto teigimu, socialinės atskirties skausmą žmogaus smegenys supranta lygiai taip pat, kaip fizinį. Liepti vaikui nekreipti dėmesio į užgaulius komentarus yra tas pats, kas liepti nekreipti dėmesio į pjaunamą pirštą, nes jam skauda taip pat…
Dar viena dabartinių kartų problema – išmaniosios technologijos, pasiimančios didelę dalį moksleivių dėmesio, kurio norėtų ir pedagogai. Visgi, anot specialisto, šiuolaikiniame pasaulyje yra tik du dalykai, dėl kurių mokosi šiuolaikiniai vaikai – įdomus procesas ir aiški nauda. Pats mokinys nesugalvos, kodėl jam reikia vieno ar kito dalyko, todėl pedagogo užduotis tai parodyti.
Apie šiuolaikinių technologijų problemą kalbėjo ir tėvų atstovas – Andrius Kamarauskas, pristatęs pranešimą „Mokykla vakar, šiandien, rytoj“. Jo manymu, pagrindinis skirtumas tarp šių ir senesnių laikų mokyklų – blėstanti pagarba mokytojo profesijai. Tėvų atstovo teigimu, moderniosios technologijos vis daugiau pasiglemžia visų – ir tėvų, ir vaikų laiko, todėl mokytis bendrauti tenka iš naujo. „Pagarbą į mokyklas galime grąžinti tik atvirai bendraudami, nes vien tik informacinėmis priemonėmis bendrauti mes neišmoksime“, – teigė A. Kamarauskas.
Apie bendravimo svarbą ugdymo įstaigose pasakojo ir Skriaudžių pagrindinės mokyklos direktorė Renata Liagienė. Mokyklos vadovė kėlė klausimą: kaip žinoti, kada mokytojui reikia pagalbos, o kada geriau nesikišti? Jos pranešime nuskambėjo ir atsakymas: pasitikėti mokytoju, nes jis yra savo srities profesionalas, išgirsti, ką sako ir neverbalinė kalba bei parodyti rūpestį.
Geros mokyklos koncepciją iš mokytojos pusės pristatė Jiezno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Nijolė Kuliešienė. Anot pedagogės, motyvuoti mokiniai, geras mikroklimatas ir laisvė ugdyti – tai trys būtinos sąlygos, lemiančios gerą mokytojo darbą.
Pasak moksleivio Karolio Pūko, mokyklą kuriame kiekvienas ir visi jos nariai turėtų prisidėti prie gero mikroklimato kūrimo. Kaip ir kiti lektoriai, Karolis akcentavo bendravimo reikšmę: „Mes turime viską, bet nemokame bendrauti, nes neturime ryšio su kitais…“
Bendrą Prienų r. švietimo įstaigų situaciją pristatęs ir Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas džiaugėsi, kad Prienų r. ugdymo įstaigos Lietuvos kontekste patenka tarp trečdalio geriausių savivaldybių. Džiugina ne tik sąlygos mokyklose, bet ir neformalusis ugdymas: rajone veikia 22 neformaliojo ugdymo programos, į kurias įsitraukia apie 50 proc. moksleivių. Anot R. Zailsko, rajonas turi ir žmogiškųjų, ir fizinių išteklių, kad sukurtų mokyklą kiekvienam.
Nors visų pranešėjų temos buvo skirtingos, tačiau visi geros mokyklos paveikslą piešė pabrėždami kelis esminius dalykus: pagarbą, bendravimą, tarpusavio supratimą. Apie bendravimo reikšmę mokslo metų pradžios konferencijoje kalbama jau ne pirmus metus, tad belieka tikėtis, kad visi švietimo bendruomenės nariai išgirs vieni kitus.
Rimantė Jančauskaitė