Bendrystės tiltas tarp Gižų ir Balbieriškio

Prieš pat Žolinę, rugpjūčio 14 d. Balbieriškio Rožinio Švč. Mergelės Marijos bažnyčios choristai, parapijos pastoracinės tarybos ir Carito narės kartu su klebonu Remigijumi Veprausku lankėsi Vilkaviškio rajone, Gižuose. Į šį miestelį Suvalkijoje Balbieriškio parapijos aktyvistai vyko vedami noro susitikti, išgirsti ir patirti, kaip ir kuo gyvena žmonės ir mažesniuose miesteliuose. Kultūrinei pažintinei kelionei šis, beveik pusšimtį metų gyvuojantis miestelis, pasirinktas neatsitiktinai. Kun. R. Veprauskas čia buvo paskirtas vienai pirmųjų savo tarnysčių, puikiai pažįstantis šį kraštą ir nuoširdžiai susibendravęs su parapijiečiais.


„Lietuva – tai ne vien Vilnius ir Kaunas, yra dar ir visą ką jungiantys kaimai“, – taip kalba, pradėdama ekskursiją po Gižus, mus pasitikusi vietos bendruomenės narė Onutė Maksvytienė. Nors dar prieš šį susitikimą, derinant būsimos ekskursijos detales, miestelio gidė kuklinosi ,,gal ir nėra ko pažiūrėti tuose Gižuose“, bet tik atvykę, jau pirmų pasakojimų pradžioje įsitikinome, kad 400 metų istoriją skaičiuojantis Gižų miestelis įvairiais istoriniais laikotarpiais suvaidino svarbų vaidmenį Vilkaviškio krašto istorijoje. Istoriniuose šaltiniuose Gižų kaimas paminėtas 1613 metais parapijų knygose. Pačiame miestelio centre pastatytas paminklinis ansamblis – dvi akmeninės kolonos sujungtos liepos šaka tartum įprasmina jungtį tarp praeities su nūdiena. Ir liepa pasirinkta neatsitiktinai. Gidės Onutės vedini, aplankėme dvaro parką ir šimtmečius skaičiuojančią liepą, miestelio simbolį, kuri, kaip įvardina istorikai, pasodinta apie 1850 metus ir apipinta nelaimingos meilės legendomis. Kalnelį šiam medžiui, anot senojo padavimo, rankomis supylę kaimo žmonės, ir liepaitė pasodinta tragiškai žuvusiai dvarininkaitei, kuri mirtinai susižalojo nukritusi nuo žirgo. Liepos atvaizdas atsispindi ir miestelio herbe. Įdomus pasakojimas, kuriuo pasidalino gidė ir apie senąjį Liepkelį, vieškelį, vedantį per patį Gižų centrą, kuriuo dvarininkai mėgdavę vykti pramogauti. Dvarininkė įsakiusi vietos gyventojams pasodinti po medelį ir jei ta liepaitė neprigijusi, nelaistoma, tai nubausti tą sodintoją aštuoniolikos rykščių įkirtimu, o gatvės gale yra pieva, pavadinta Plaktine, tai vieta, kur tą bausmę atlikdavę. Maloniai ekskursijos dalyvius nudžiugino ir faktas, kad liepų sodinimo tradicijos tęsiamos. Minint Lietuvos šimtmečio jubiliejų, iniciatyvių bendruomenės narių dėka nutarta pasodinti 400 liepaičių, dalis jaunuolyno veši gražiai seniūnijos sutvarkytame Jaunystės parke. Kaimo bažnyčioje krikštijantiems savo vaikus tėvams siūloma pasodinti medelį, Gižuose gyvenančios šeimos, kurioms gimė mergaitės, taip pat sodina liepaitę, jas prižiūri, sausros metu laisto ir jau su ūgtelėjusiais vaikais. Ir kadangi nieko nėra amžino, Gižų mokyklos teritorijoje supiltas vietinio ūkininko žemių kalnelis laukia įsodintos jaunos liepaitės – senosios liepos pamainos, kad gražioji legenda niekad neužsimirštų…
Ekskursija po Gižus tetruko vieną valandą, bet, kadangi teritorija nedidelė, spėjom aplankyti ne vieną istoriją menantį objektą, stabtelti ir prie tarybiniais laikais piktos rankos nupjauto ir naujai atstatyto kaimo kryžiaus, pabūti susikaupimo minutėje prie akmens ir ąžuolo kompozicijos šio krašto savanoriams, maldoje – prie paminklinio akmens krašto partizanams, pasigrožėti neogotikinės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios skliautais bei senuoju Gižų dvaro svirnu.
Nors ir krapinant vasaros negausiam lietui, akimirkai sustojome po liepomis išgirsti įdomaus ekskursijos vadovės pasakojimo apie 1922 – 1930 m. Gižuose veikusią Seinų kunigų seminariją, kurios gyvavimo periodu kaimelis pasipildė ne tik tradicijomis, bet ir dvasia, nes atvyko tuo metu daug profesorių, turinčių mokslinius laipsnius, studijavo nemažai iškilių asmenybių, kaip antai kun.V. Borisevičius, vyskupu tapęs V. Brizgys, Gižuose mokėsi ir žinomas filosofas prieniškis A.Maceina. Seminarijos laikotarpis išsiskyrė aukštu mokymo lygiu, geru studentų ugdymu, senųjų gyventojų pasakojimuose vardijami atsiminimai, kaip po parko teritoriją vaikščiodavę jauni seminaristai su juodomis ilgomis sutanomis ir atversta knyga rankose…
Atokvėpio valandėlei visa ekskursijos grupė buvome pakviesti į senosios klebonijos pastatą, kurio renovavimas inicijuotas būtent mūsų gerb. klebono Remigijaus iniciatyva, o įgyvendintas ir vietos bendruomenės parengtų projektų lėšomis, pritaikytas parapijos, bendruomenės ir seniūnijos reikmėms, dar vienai edukacinei programai.
Gižų kaimo bendruomenė įsikūrė 2003 m. Visa jos veikla nukreipta vietos gyventojų poreikiams tenkinti. Bendruomenė  dalyvauja rengiant įvairias rajono savivaldybės, Žemės ūkio ministerijos, NMA programas. Liepų kaimu Gižus pavertė būtent šio kaimo bendruomenė, sukaupusi visą tautos išmintį apie liepų naudą bei pritaikymą. Ne tik sukaupė, bet ir dalijasi su visais, kuriems įdomu. Ir dalijimosi džiaugsmas spindėjo mus taip svetingai priėmusių aktyviausių 4 bendruomenės moterų akyse. Gižuose bibliotekoje dirbanti ir aktyviai bendruomeninėje veikloje talkininkaujanti Nijolė Vaitūnaitienė, pasirodo, daug ką žino apie liepų žiedų, lapų, medienos naudą žmogui, tad mielai išklausėme jos patarimų, gurkšnodami kvepiančią medumi liepų arbatą. Bendruomenės pirmininkės Virginijos Svirupinskienės pamokyti patys gaminomės liepos lapelio formos meduolius, kultūrinės veiklos vadybininkės Rūtos Račkauskienės paraginti vaišinomės kaimo darbštuolių spaustu naminiu sūriu su medumi, minėme mįsles, dainavome… Gižų seniūnas Romas Kučiauskas susitikimo metu pasidžiaugė, jog gižiečių iniciatyvos įvertintos ir valstybės lygiu. 2018 metais Gižų seniūnija tapo nacionalinio konkurso „Valstybę kuriame mes“ nominante ir buvo apdovanota Lietuvos valstybės šimtmečio atkūrimo medaliu…
Tiesą sakant, nenorėjome atsisveikinti… Norėjosi klausytis dar ir dar Onutės Maksvytienės nuoširdžių, paprastų, bet labai įdomių pasakojimų, grožėtis sutvarkyta miestelio aplinka, naujai klojamais šaligatviais bei jaunų liepaičių alėjomis ir iki širdies gelmių jautriai paliestiems to tikrojo, nesuvaidinto bendruomeniškumo…
Visų ekskursijos dalyvių vardu dėkojame Gižų bendruomenės aktyvistėms už mums dovanotą laiką, Balbieriškio mokyklos direktoriui S. Valančiui už išvykai skirtą mokyklinį autobusiuką, o mūsų parapijos klebonui R. Veprauskui už išgirstus parapijiečių siekius tiesti kūrybinės bendrystės tiltus.
Ilona Petraškaitė-Mitrulevičienė 

Rubrikoje Kultūros kryžkelė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *