Gyvenimo vasarų branda

Praėjusią savaitę nužydėjo Žolinės šventė, simbolizuojanti vasaros brandą. Šventė, sukviečianti pasidžiaugti ne tik išaugintu derliumi, bet ir vienas kitu. Jau nuo seno lietuviams – tai ir giminių susitikimų laikas.

Šventė prasidėjo Veiverių Šv. Liudviko parapijos bažnyčioje, kurioje Butkevičių santuoką sutvirtino klebonas Kęstutis Vosylius, o pirmieji pasveikino vaikai ir anūkai.

Kaip ir prieš 45-erius metus, su Vida ir Martynu buvo jų piršliai Stanevičiai ir nemažas būrelis vestuvių pulko. Tuo Butkevičiai labai džiaugiasi.

Labai gausus būrys jų praėjusį šeštadienį sugužėjo į erdvų ūkininkų Vidos ir Martyno Butkevičių sodybos kiemą Mauručiuose. Ir ne tik giminių, bet ir draugų, buvusių, esamų kolegų, bendražygių, bendraminčių, kaimynų.
Juos čia suvedė dvi gražios progos. Minėdami savo santuokos 45-metį vieni pirmųjų Veiverių krašto ūkininkų Butkevičiai visus pakvietė pasidžiaugti gyvenimo vasarų prasmingumu ir pagalvoti apie tai, kad, net ir negalėdami pakeisti praeities, mes galime pasirinkti ateitį.
Butkevičių santuokos jubiliejus sutapo su jų apsisprendimu mažinti ūkinės veiklos apimtis

Darbštiems ūkininkams, aktyviems krašto bendruomenės nariams Vidai ir Martynui Butkevičiams dėkojo ir Prienų r. savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas.

ir vis daugiau iniciatyvos perduoti dukrai Aušrai ir žentui Aurimui, jau spėjusiems „paragauti“ ūkininkavimo ir neišsigandusiems sunkumų. Bet gal ir nebuvo kada ir ko išsigąsti, nes gyvenama kad ir atskiruose namuose, bet ant vieno kiemo su tėvais, kurių visada galima pasiklausti patarimo. Čia pat, Mauručiuose, įsikūręs ir savo verslą turintis brolis Dalius visada pasirengęs ateiti į pagalbą.
Taigi visa Butkevičių šeima kartu, o tai, pasak Martyno Butkevičiaus, yra svarbiausia, nes ir ūkis buvo kuriamas visiems surėmus pečius, vaikams padedant. Pradėję nuo Vidos mamos Katrės Skučienės paveldėtų ir atgautų 40 ha, šiandien

Aušra Babenskienė, tęsdama šeimos tradicijas, tėvų simboliškai perduoto duonos kepalo riekelėmis pasidalino su visais popietės svečiais.

Butkevičiai su dukra per abu ūkius dirba apie 500 ha žemės. Ir dirbs, tik kryptis kiek keisis – neliko karvių fermos, kuri arti 30 metų buvo Vidos ir Martyno kasdienis rūpestis. Jaunimas renkasi augalininkystę.

– Toks jų sprendimas, ir mes galim tik džiaugtis tuo, kad jie turi savo viziją, – sakė M. Butkevičius, kartu su Vida įteikdamas vaikams duonos kepalą ir sūrį bei linkėdamas visada dalintis tuo, ką turi, su kitais.
Šeimininkų rankose liko simbolinis iš varpų nupintas ir gėlių žiedais papuoštas vainikas, padovanotas prieš 45-erius metus jų vestuvių pulko dalyvių Egidijos Cikanavičienės ir Sigito Gylio, su kuriuo kartu dirbo specialistais kolūkyje, o vėliau dalinosi patarimais „statydami ant kojų“ savus ūkius.
– Esame laimingi, kad mus visada supo ir supa geri žmonės: tie, su kuriais dirbome ir dirbame, kurie buvo ir yra šalia, kai reikėjo ar reikia pagalbos bei patarimo priimant sprendimus, kurie sugeba dažniau džiaugtis nei verkšlenti. Mes taip pat negalim be žmonių. Džiaugiamės, kad galėjom ir šiandien visus suburti į bendrą šventę, – dėkodami už buvimą kartu kalbėjo Butkevičiai.

Abu Butkevičiai daug laiko skiria nevyriausybinių organizacijų veiklai. Martynas vadovauja Prienų ūkininkų sąjungai, o Vida – Neįgaliųjų draugijos Veiverių klubui „Viltis“. Jų nariai šventės dieną taip pat buvo kartu.

…Šventė svetingoje jų ir jų vaikų sodyboje nuvilnijo tolyn į vakarą. Joje buvo visko: šiltų prisiminimų, dainų, muzikos, žaidimų vaikams, juoko ir daug daug bendrystės bei šilumos. Tikros, nesuvaidintos, nes čia buvo susirinkę gyvenimą kuriantys žmonės…
Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *