Birštono medžiai – „žaliasis rūbas“, kuriuo didžiuojamės ir puoselėjame

Birštonas iš kitų miestų visuomet išsiskyrė medžių gausa, dar ankstesniais laikais mieste augo tiek medžių, jog kiekvienam birštoniečiui teko po vieną. Tai patvirtino ir prieš dešimt metų darytos inventorizacijos duomenys.


Visuomet vyravo vidutinio amžiaus – beveik nebuvo jaunų medžių. Džiugu, kad pavyko iš dalies pasikeisti: kiekvienais metais buvo sodinami jauni, nauji augalai ir dabar jau galima drąsiai teigti, kad dalyje kurorto auga tinkama pamaina seniesiems medžiams. Šie darbai bus vykdomi ir ateityje, tačiau atsižvelgiant į pasikeitusias klimato sąlygas, nuo šiol jaunus medžius planuojama sodinti rudeniop, kadangi pavasariai yra labai karšti ir sausringi. Birštone inventorizuojamų miesto medžių darbai jau netrukus bus baigti ir galėsime pasidžiaugti sumedėjusių augalų būklės galutiniais rezultatais.
Pavyzdžiui, jaunos liepaitės, pasodintos prie Vytauto paminklo, yra tik genimos, siekiant suformuoti rūšiai būdingą lają. Dar anksčiau buvo teikiamas siūlymas minimas liepaites išpjauti ir atsodinti jaunus, sveikus medžius, kadangi dabar esanti padėtis nėra priimtina: medžiai ligoti, nestabilūs, juose daug sausų šakų – šie medžiai, kaip miesto želdiniai, yra nebetinkami, nes neturi nei gausios lapijos, užtikrinančios aplinkos oro valymą, nei estetinio vaizdo. Mieste po truputį išpjaunamos Duglaso pocūgės, kurios masiškai serga snieginiu spygliakričiu ir dėl šios priežasties miesto želdynuose yra nepriimtinos.
Kad nesusidarytų nuomonė, jog medžiai tik kertami ar numatomi kirsti, norime pranešti, kad seni, vertingi medžiai yra tvarkomi, pasitelkiant arboristus, ir kiekvienais metais tokių medžių mieste atsiranda vis daugiau. Tai labai imlus darbui procesas, kadangi vieno didelio medžio sutvarkymas dažnai užtrunka visą darbo dieną: medžio laja yra praretinama, surišama lanksčiomis jungtimis. Visos šios priemonės užtikrina medžio stabilumą ir apsaugo nuo netikėtų ir pavojingų aplinkai lūžimų ar skilimų. Taip sutvarkytas medis, net ir lūždamas, paprastai nepridaro didelių bėdų.
Taip pat šį rudenį ir žiemą numatoma iškirsti džiūstančių pušų židinį 403 kvartalo antrame taksaciniame sklype, numatyti sanitariniai kirtimai miesto Centriniame parke. Medžių sodinimas planuojamas Nemuno krantinėje, prie Kurhauzo ir kitose miesto vietose.
Kraštovaizdžio architektės
A. Audzevičiūtės-Daubarienės informacija

Rubrikoje Aplinkosauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *