Kai iš dangaus biro gėlės

Baltijos keliui – 30!

Minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines, 1989 m. rugpjūčio mėnesio saulėtą 23 dieną, 19 val., pasigirdus radijo signalams, 650 km susikibusių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline. Taip mes, Baltijos šalių gyventojai, išreiškėme norą būti laisviems. Spėjama, kad kelyje stovėjo apie 2–2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. Lietuvoje. Dešimtys tūkstančių, neįstengusiųjų patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą.
Baltijos kelio 222–223 km stovėjo Prienų rajono ir Birštono krašto žmonės, o iš Pociūnų aerodromo pakilusių dviejų lėktuvų An-2 biro gėlės.
Tai buvo prieš 30 metų. Ši diena Baltijos kelio dalyviams paliko neišdildomus įspūdžius, o lėktuvais skridę lakūnai šiandien vos ne didvyriai. Prisiminimais dalinasi skrydžio dalyviai, prieniškiai Petras Bėta ir Povilas Keserauskas. Pasinaudojau ir jų ankstesniais prisiminimais.

Petras Bėta Pociūnuose prie lėktuvo AN-2.

„Galėjome skristi, tai ir skridome…“
– Tuo metu Lietuva buvo pakilime, net ir močiutė, atnešusi gėlių puokštę su kaspinėlyje užrašytais palinkėjimais, tokia pat didvyrė, kaip ir aš. Mes galėjome važiuoti, bet galėjome ir skristi. Tai ir skridome, – sakė vienas iš lėktuvų AN-2 pilotų Petras Bėta. Anot jo, prisiminimai apie Baltijos kelią, kaip vynas, kuo senesnis, tuo vertingesnis…
Tuo metu P. Bėta buvo Vytauto Tamošiūno įsteigto kooperatyvo „Aviapaslauga“ pirmininkas ir nuomotais lėktuvais An-2 įvairiuose renginiuose skraidindavo žmones. Baltijos kelio akcijoje skristi ir gėles mėtyti pasiūlė Sąjūdyje aktyviai dalyvavęs tuometinis Kauno menininkų namų direktorius Algimantas Norvilas. Lakūnai nedvejodami sutiko. Sąjūdžiui nepriklausė, bet, kaip daugelis žmonių, buvo patriotiškai nusiteikę ir aktyviai dalyvaudavo renginiuose. Baltijos kelyje skristi ruošėsi dviem lėktuvais AN-2. Rugpjūčio 23 d. skrydžių valdymo centras Rygoje, be kurio leidimo negalima skraidyti, SDAALR ir Civilinės aviacijos valdybos administracijos Lietuvos padaliniams skrydžius uždraudė, bet „Aviapaslaugos“ kooperatyvo draudžiamųjų sąraše nebuvo. Lėktuvus skridimui paruošė ir ant kylio vietoje TSRS vėliavos Lietuvos trispalvę užpiešė aviatechnikas P. Keserauskas. Jis, kaip patyręs parašiutininkas, ruošėsi mėtyti ir gėles.

Gėlių gausa pribloškė
Pakilę iš Pociūnų vienas lėktuvas pasuko į Aleksotą, kitas – į Taujėnų skraidymų aikštelę. Kartu su Bėta skrido lakūnas V. Tamošiūnas, Petro žmona, vertėja Irena, Prienų sklandytuvų gamyklos lakūnas bandytojas Algimantas Virbickas, gėles barstyti įsiprašęs Kauno draudimo kompanijos agentas Gediminas Vaškelis. Kito AN-2 ekipažą sudarė pilotai Kazimieras Šalčius, Audrius Jonušas, Povilas Keserauskas ir aviacijos gerbėjas Antanas Jančiukas.

AN-2 pilotai Povilas Keserauskas ir Jonas Janušauskas.

Nusileidę Aleksote tikėjosi rasti keliolika glėbių gėlių. Buvo priblokšti pamatę jų kelis sunkvežimius. Visos gėlės buvo gražiai surištos, su atvirukais, linkėjimais Lietuvai. Į lėktuvą tilpo tik dalis. Kitas išvežė į Taujėnų skraidymų aikštelę, kurioje abu AN-2 turėjo papildyti gėlių atsargas.

Visi judėjo Baltijos kelio link
Petras Bėta mena, kad pakilęs į orą buvo vėl priblokštas Šįkart iš paukščio skrydžio atsivėrusio nepaprasto reginio.Visos Kauno miesto gatvės buvo pilnos mašinų ir judėjo viena kryptimi – į Savanorių prospektą, iš ten – Baltijos kelio link. Ta kryptimi pasuko ir AN-2. Pasiekęs tikslą ekipažas ėmėsi darbo. Gėles mėtė prie atdarų lėktuvo durų parašiutinėje sistemoje pakabintas Gediminas. Jas padavinėjo Irena ir Algimantas. AN-2, šokinėdamas per laidus, skrido maždaug 10 m aukštyje. Dalį išbarstę nusileido į Taujėnus. Dėl kamščių keliuose gėlių sunkvežimiai skraidymų aikštelės nepasiekė. Puokštės nepražuvo – žmonės jomis kelio viduryje išdėliojo užrašus „Laisvę Lietuvai“ ir kt. Taujėnuose į lėktuvus krovė tik vilniečių suneštas gėlės, jų buvo gerokai mažiau nei Aleksote. Nesulaukę užsienio žurnalistų į Petro ir Vytauto pilotuojamą AN-2 įsėdo kino operatorius Robertas Verba ir Baltijos skrydžio koordinatorius A. Norvilas, į kitą – žurnalistė Laima Pangonytė ir, anot Povilo, nežinia kaip į lėktuvą įsiprašęs vyras. Norinčiųjų skristi buvo daug, tik visiems atsakyta, nes nebuvo vietos.

Žmonės kabinosi ir laidais
Pakilę iš Taujėnų lėktuvai Baltijos keliu pasuko vienas Panevėžio, kitas Vilniaus link. Iš pirmojo radijo ryšys, iš kurio taip pat Norvilas nuolat informuodavo apie žmonių srautus, buvo transliuojamas per radiją. Vietomis, kad grandinė nenutrūktų, žmonės buvo susikibę laidais, virvėmis. Artėjant prie Panevėžio žmonių grandinė storėjo, į šonus driekėsi atšakos. Lygiai 19 valandą pakilo rankų miškas, iš lėktuvų pabiro gėlės. Įspūdis ir jaudulys, matant tokią didžiulę patriotiškai nusiteikusių žmonių minią, nenusakomas. Operatoriai dirbo išsijuosę, bet jiems labai trukdė metamos gėlės. Bėta mena, kad išlipusi iš lėktuvo Pangonytė buvo visa aplipusi žiedlapiais, žiedlapiais buvo aplipę ir objektyvai. Pasakodama įspūdžius žurnalistė sakė, kad gėlės jai asocijavosi su laidotuvėmis…Ir tikrai, laidojome savo vergovę…

Irena Bėtienė.

Patarė grįžti namo
Skrendant namo, likusios gėlės buvo barstomos pakeliui virš susibūrusių žmonių, prie Nemuno karinio objekto Pakuonyje. Per radijo stotį pasigirdęs neramus dispečerio balsas lakūnams patarė kuo greičiau grįžti į aerodromą – skrydžiu labai domisi specialiosios tarnybos. Nusileidus Pociūnuose, Povilas skubino nuo lėktuvų nuplauti Trispalves ir išvalyti salonus…

KGB išsigando viešumo
Jau kitą dieną Pociūnuose apsilankė „angelai sargai“ iš KGB. Atvažiavo „viliuku“, kalbėjo lietuviškai. Bėtos teiravosi apie vasarą švedų dovanotą žemėlapį. Lakūnas nesigynė. Kitą dieną saugumiečiai žemėlapį pasiėmė, bet vėliau grąžino. Išsikvietę į Kauną kamantinėjo apie skrydį, ar filmavo užsieno žurnalistai, kaip filmuota medžiaga pateko į užsienį. Pasakė, kad jie neskrido, jokios medžiagos užsieniui neperdavė. Paleido, bet neilgam. Apie KGB tardymus sužinojęs Kauno sąjūdiečių vadas Aleksandras Abišala Bėtai apie tai liepė papasakoti didžiulėje salėje susirinkusiems žmonėms. Lakūno kalba buvo paviešinta per radiją, televiziją. Daugiau saugumas nesikabinėjo. Povilo KGB nelietė, nes, anot vyro, jis buvo tik mechanikas. 2001 m. Prezidentas Valdas Adamkus „Už nuopelnus Lietuvos aviacijai“ lakūnams įteikė Dariaus ir Girėno medalius.

Šių dienų sulaukė ne visi

Vienas Baltijos kelio lėktuvas AN-2 dabar eksponuojamas Lietuvos aviacijos muziejuje.

Laikas negailestingas, jau nebėra keturių ekipažo narių. Tai – lakūnų K. Šalčiaus, A. Virbicko, taip pat G. Vaškelio, A. Jančiuko. Išdilo ir kai kurie Baltijos kelio įspūdžiai, kiti sužėrėjo dar ryškesnėmis spalvomis.
P. Bėta dar skraido, užsiima individualia veikla. Šie metai jam ypatingi anūko gimimu. Baltijos skrydžio 30-mečio proga Petras sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio, o rugpjūčio 23 d. dalinsis atsiminimais Lietuvos aviacijos muziejuje.
P. Keserauskas Kaune dirba apsaugos darbuotoju, dar skraido, yra Kauno parašiutininkų klubo lėktuvo AN-2 antrasis pilotas.
Onutė Valkauskienė

Rubrikoje „Neliks duonos su druska - liks Tėvynė“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *