Stakliškės

Stakliškės – gyvenvietė Prienų rajone, į rytus nuo Prienų, prie kelio Vilnius–Prienai–Marijampolė. Jų apylinkėse yra 9 piliakalniai. Jie čia, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos vietų, buvo pradėti pilti dar I tūkstantmetyje prieš Kristų. Rašytiniuose šaltiniuose Stakliškių vietovę pirmą kartą (1375 m.) paminėjo vokiečių kronikininkas Hermanas Vartbergė, aprašydamas kryžiuočių ketinimus pulti Trakų pilį, jis pažymėjo, kad dalis jų kariuomenės nakvojo Stakliškėse (Staghelisken). Jau XIII–XIV a. čia būta nemažos gyvenvietės. Vietovė nuo XIV a. pabaigos minima Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose kaip visko gausus kraštas. 1549 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Stakliškes užrašė Barborai Radvilaitei. XIX a. viduryje Stakliškės buvo vienas iš svarbiausių kurortų Lietuvoje. Prie Verknės, Guostės, Alšios upelių buvo 10 mineralinių šaltinių, turinčių gydomųjų savybių. Kurortą 1857 m. sunaikino gaisras. Vėlesniais metais miestelyje kurortas nebebuvo gaivinamas, o kaip kurortas iškilo netoliese esantis Birštonas. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, o 1968 m. spalio 23 d. buvo suformuota dabartinė gyvenvietė.
Šiuo metu miestelyje veikia Stakliškių vidurinė mokykla, biblioteka, kultūros namai, paštas. Netoli gyvenvietės, prie Verknės, trykšta Stakliškių versmės, kitaip dar vadinamos Žiupos šaltiniais. Jie yra hidrogeologinis gamtos paveldo objektas, buvo paskelbti gamtos paminklu. Vietovė taip pat garsėja „Stakliškių midumi“ – Europos Sąjungoje saugomu produktu, įtrauktu į Saugomų geografinių nuorodų (SGN) registrą. Midus buvo gaminamas žiloje senovėje. Seniausia konkreti rašytinė informacija apie midaus vartojimą baltų žemėje aptinkama keliautojo Vulfstano pasakojime apie 890 m.
Jis gaminamas fermentuojant midaus misą su augalinių žaliavų (apynių, liepų žiedų, kadagio uogų) priedu. Stakliškių midaus ypatybė yra ta, jog visas etilo alkoholis miduje susidaro tik natūralios fermentacijos būdu. Be to, gaminant midų nenaudojama cukraus ar kitų saldinimo medžiagų, dažiklių, aromatinių medžiagų ar konservantų.
Stakliškių pavadinimo kilmė nėra žinoma. Viena iš versijų, kad jis kilęs iš daiktavardžio staklės, nors priesaga -iškės dažniausiai taikoma vietovardžiams, kilusiems iš asmenvardžių. Anot legendos, šiame krašte gyvenusios merginos, garsėjusios savo išaustomis drobėmis. Stakliškės – pirmosios kirčiuotės žodis, kirčiuojamas pastoviai.
Gerda Linkevičiūtė
Prienų „Žiburio“ gimnazijos
II kl. mokinė