„Tai – muzikos šventė…“

Birštono vasaros menų akademijos aidai

Rugpjūčio pirmąjį savaitgalį Kurhauzo salėje su birštoniečiais ir kurorto svečiais atsisveikino septintosios Birštono vasaros menų akademijos dalyviai. Baigiamojo koncerto metu klausytojus pasirodymais džiugino ir studentai, ir pedagogai.

Gintarė Skerytė ir Audronė Žigaitytė-Nekrošienė viena kitai negailėjo padėkos žodžių.

Akademijos sumanytoja kompozitorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė pradėdama renginį sakė, kad jai liūdna, jog šių metų akademija jau baigėsi. „Šiandien paskutinį kartą tariame labas vakaras, nors atrodo, kad vakar sveikinomės pirmą kartą. Jeigu norite, kad mes sugrįžtume, duokite mums ženklą“, – į klausytojus kreipėsi A. Žigaitytė-Nekrošienė. Pasigirdus audringiems aplodismentams, organizatorė susirinkusiuosius pradžiugino prasitardama, kad jau planuojama aštuntoji akademija. Profesorė džiaugėsi, kad šiais metais akademijoje kaip niekada buvo daug mažųjų dalyvių. Dėl šios priežasties vyresnieji studentai buvo „atskirti“ nuo jaunesniųjų ir susikūrė nauja akademijos „atšaka“ – Jaunoji Birštono vasaros menų akademija. A. Žigaitytė-Nekrošienė tikino, kad net jeigu ne visi akademijos dalyviai taps garsiais atlikėjais, jiems tai bus neįkainojama patirtis.
Su mažaisiais vokalistais akademijos metu dirbusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Gintarė Skerytė ypatingą padėką skyrė Birštono meno mokyklos mokytojoms Ramunei Liutvynskienei ir Redai Černiauskienei. „Jos „virė“ visą košę ir atliko didžiausią darbą, džiaugiuosi turėjusi galimybę bendradarbiauti“, – sakė G. Skerytė. Akademijos dėstytoja taip pat dėkojo ir organizatorei Audronei Žigaitytei-Nekrošienei bei Birštono kultūros centro direktoriui Zigmui Vileikiui, kurio dėka, pasak vokalo dėstytojos, viskas buvo sklandžiai organizuota.
Abejingų nepaliko ir vyresnieji akademijos dalyviai. Dainininkė, LMTA docentė, Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatė Asta Krikščiūnaitė džiaugėsi, jog kiekvienais metais akademijoje sutinka daug talentingų žmonių. Žymi dainininkė atkreipė dėmesį, kad dainininkams nevalia daryti ilgų dainavimo pertraukų. „Aš manau, kad dainininkas negali tylėti ilgiau nei dvi savaites. Kai su mokiniais susirenkame po vasaros ir jie grįžta „prisiatostogavę“, jau būna sudėtinga“, – juokavo A. Krikščiūnaitė. Ji taip pat džiaugėsi puikiomis akademijos darbo sąlygomis. Pasak jos, Birštone nereikia skubėti, yra laiko geriau pažinti mokinius, ne tik dirbti, bet ir pailsėti.

Profesorė Asta Krikščiūnaitė (viduryje) ne tik dirbo su vyresniaisiais vokalistais, bet ir kartu su dėstytojais bei atlikėjais iš Izraelio – Eckart Lorenzen (smuikininkas) ir Batia Lorenzen-Steinbock (pianistė) – surengė koncertą.

Padėkos žodį taip pat tarė pianistas, Vytauto Didžiojo universiteto Fortepijono katedros vedėjas Donaldas Račys. Jo manymu, neįmanoma visko išmokti vien tik meistriškumo kursų metu – didžiausią darbą atlieka mokytojai, kurie su atlikėjais dirba kasdien. „Mes turime terminą „ausis iš šalies“. Ta ausimi šią savaitę buvau aš. Tikiuosi, jog mano patarimai buvo naudingi ir padės jums siekiant muzikanto karjeros. Jeigu taip įvyks, vadinasi, akademijoje buvome susirinkę ne veltui“, – tvirtino D. Račys. O jam pritarė ir kolegos dėstytojai, ir studentai, išmoktas kūrybiškumo pamokas pademonstravę baigiamųjų koncertų metu. Ypač žaismingai ir jautriai nuskambėjo bendra finalinė daina.


Birštono vasaros menų akademijoje dalyvavo ir Birštono meno mokyklos mokiniai ir jų mokytojos Ramunė LIUTVYNSKIENĖ ir Reda ČERNIAUSKIENĖ. Mokytojai Ramunei tai jau penktoji akademija, o mokytoja Reda su savo mokiniais dalyvavo pirmą kartą, anksčiau ateidavo tik paklausyti kitų atlikėjų. Po baigiamojo Birštono vasaros menų akademijos koncerto mokytojos pasidalijo savo įspūdžiais.
– Pirmiausia jų paklausiau apie įsimintiniausias Birštono vasaros menų akademijos akimirkas.
Reda: Labiausiai įsiminusi akimirka – liaudies dainos konkursas Birštono merės taurei laimėti. Vaikai labai stengėsi ir norėjo pasirodyti kuo geriau. Taip pat publika buvo labai maloni ir įdėmiai klausėsi dalyvių. Mums pritrūko tik vieno balo taurei laimėti.
Ramunė: Negaliu išskirti nei vienos akimirkos, bet labiausiai šiemet įsiminė dainavimas scenoje su savo mokiniais. Tai labai nuostabus ir jaudinantis momentas – pasijunti tikrais scenos draugais! Džiugu, kad kasmet atrandame ir naujų bičiulių, kolegų. Na, o šiemet dirbome su puikia pedagoge Gintare Skeryte, kuri dirba vokalo mokytoja chorinio dainavimo mokykloje „Liepaitės“. Ji įnešė „naujų vėjų“. Prieš tai 3 metus su vaikais dirbo taip pat puiki vokalo pedagogė Eglė Juozapaitienė.

Birštono meno mokyklos mokytojos Ramunė Liutvynskienė ir Reda Černiauskienė.

– Kaip manote, kuo vertinga Birštono vasaros menų akademija?
Reda: Ši akademija leidžia pamatyti vaikus kitomis akimis, kai juos moko kitas mokytojas. Vakariniai koncertai „Eglės“ sanatorijoje ir Kurhauze, pažintis ir darbas su Gintare Skeryte ir Roberta Daugėlaite leido tobulėti ne tik vaikams, bet ir vadovams. Vadovai taip pat dalijosi kūrinių natomis.
Ramunė: Ši akademija padeda muzikantui, kuris turi nuolat tobulėti, siekti meistriškumo, kurti, dalintis. Džiugu, kad scena su jaunaisiais menininkais, dar tik siekiančiais pažinti muzikos paslaptis, dalijasi pripažinti meistrai, profesoriai.
– Ar papilnėjo Jūsų ir Jūsų mokinių meistriškumo kraitė?
Reda: Kiekvieną dieną vykę koncertai leido vis labiau tobulėti vaikams, o man – pasitikrinti jėgas.
Ramunė: Mokiniai labai džiaugiasi galėdami dalintis muzika su žiūrovais, pasimokyti iš vyresniųjų draugų, susipažinti su muziko kasdienybe. Birštono vasaros menų akademija – tai muzikos šventė, kurios kiekvienais metais laukia mokytojai, mokiniai ir klausytojai!


Kompozitorė, Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė… Ir dar ne vieną titulą galėtume priskirti Birštono vasaros menų akademijos sumanytojai Audronei Žigaitytei-Nekrošienei. Prieš kelias savaites Birštone įvyko jau septintoji akademija, o šypsenos ir energijos nestokojančios Audronės Žigaitytės-Nekrošienės mintyse jau sukasi kitų metų akademijos planai. Su laikraščio skaitytojais ji pasidalijo įspūdžiais apie šių metų renginį ir išdavė kelias paslaptis apie aštuntosios akademijos planus.
– Kuo šių metų akademija Jums buvo išskirtinė?
– Labiausiai ši akademija išsiskyrė tuo, jog buvo nauja atšaka – Jaunoji Birštono vasaros menų akademija. Iš tiesų labai „atsijauninom“ – mūsų jauniausiam dalyviui šešeri. Dar vienas naujas dalykas – mes pirmą kartą akademijoje turėjome smuikininkus.
– Kas Jus labiausiai džiugino?
– Mes džiaugiamės tuo, kas įvyko. Kadangi renginys yra tęstinis, natūralu, kad norisi, jog kiekvienais metais būtų kažkas naujo. Tokio rango žvaigždės, kaip Kristianas Benediktas, mes dar neturėjome Birštone. Tad labai džiugu, kad toks garsus atlikėjas šiais metais papuošė mūsų akademiją. Panašaus rango atlikėją turėjome 2013 metais, kai sumąstėme Birštono vasaros menų akademiją. Tuomet vyko inauguraciniai koncertai su violončelistu Davidu Geringu. Taip pat džiaugiamės ir nacionalinės premijos laureatais Asta Krikščiūnaite ir Vladimiru Prudnikovu.
– Tad galbūt mūsų skaitytojams išduosite paslaptį apie kitų metų planus?
– Kristianui Benediktui labai patiko Birštonas ir jis jau mąsto, kuriuos garsius savo bičiulius galėtų pakviesti į akademiją. Kai pradedi galvoti apie finansus, viskas tampa daug sudėtingiau, bet Kristianas tikisi, jog už galimybę pabūti gražiame Birštono kurorte atlikėjai mums galės padaryti nuolaidų. Kitas dalykas – Birštono vasaros menų akademijos orkestras. Mes dirbame dėl šios idėjos, labai nedaug trūko, kad tai būtų įvykę jau šiais metais. Aš viliuosi, kad kitais metais jau turėsime savo orkestrą.

Nuskambėjus finalinei baigiamojo koncerto dainai visi akademijos dalyviai sustojo bendrai nuotraukai.

– Ką Jums asmeniškai reiškia Birštono vasaros menų akademija?
– Tai – labai didelė galimybė pasitikrinti veiklos prasmingumą. Aš labai nemėgstu renginių kaip faktų, kai, pavyzdžiui, įvyksta koncertas ir viskas tuo pasibaigia. Aš visa savo gyvenimo veikla siekiu, kad tai, ką darau, turėtų užslėptą edukaciją. Kai 2012 metais pirmą kartą atvažiavau pas mūsų akademijos globėją, Birštono merę Nijolę Dirginčienę, mes sumanėme „Kartų sugyvenimo namus“. Šiuo metu esu užbaigusi 2015 metais gimusį projektą apie profesinį senėjimą. Deja, kol kas mes nerandame, kas finansiškai būtų suinteresuotas ir padėtų tai įgyvendinti. Tačiau aš apie tai kalbu ne be reikalo. Jeigu atkreipsite dėmesį, pastebėsite, kad mūsų akademijoje yra ne tik jaunimo, bet ir vyresnio amžiaus žmonių. Mes kiekvienais metais į savo renginį kviečiame fantastišką koncertmeisterę Aušrą Banaitytę. Ji jau nebedirba, bet į mūsų akademijos veiklą puikiai įsilieja ir dėl to jaučiasi laiminga. Manau, didžiausia problema ne senėjimas, o tai, kad vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi nereikalingi.
– Ačiū už pokalbį.
Liucija Ališauskaitė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *