„Iš jos rankų tekėjo meilė ir talentas…“

„Iš jos rankų tekėjo meilė ir talentas į darbus ir žmones, gėles, kurias ji augino…“ Taip J.Zikaro memorialinio muziejaus vadovė Rasa Ruibienė pristatė tarpukario skulptūros mokyklos atstovę, žymių Lietuvos dailininkų Kajetono Sklėriaus ir Juozo Zikaro mokinę, talentingą moterį Nataliją Luščinaitę-Krinickienę (1905–1998). Nuo rugpjūčio 6 d. Birštono muziejuje eksponuojama trylika šios nepelnytai užmirštos autorės darbų. Mažųjų skulptūrų parodą „Regėjusi romantišką pasaulį“ į Birštoną atvežė skulptorės palikimo saugotojai ir nepailstantys populiarintojai – N.Luščinaitės-Krinickienės dukra Aleksandra Orlovienė ir jos žentas Aleksas Orlovas.

J.Zikaro memorialinio muziejaus vadovė R. Ruibienė prie autorės darbo „Nemuno ir Neries santaka“.

Kukli moteris ir ekspresyvi kūrėja
Daugelis į parodos atidarymą susirinkusių lankytojų, svečių liko nustebę, kai apžiūrėjo romantiškas, plastiškas ir iškalbingas, bet tuo pat metu – ir sudėtingas, skulptorės N.Luščinaitės-Krinickienės nulipdytas skulptūras. Darbai liudija apie didelį autorės talentą, bet, nepaisant to, keturis sovietinius dešimtmečius visuomenė jos nežinojo. Kaip tikino skulptorės artimieji, net ir dabar jos darbams sunku prasibrauti į didžiųjų miestų galerijas. Išimtis tik periferijos miestai, kur, kaip Birštone, pastaraisiais metais buvo surengti puikūs parodų atidarymai. Birštono muziejuje N.Luščinaitės – Krinickienės paroda pristatyta, bendradarbiaujant su Meno mokyklos jaunaisiais muzikantais, dainininkais bei jų mokytojais. Jų parengta programa, kurioje skambėjo ir didžiojo romantiko F. Šopeno muzika, parodos lankytojams padėjo atverti ir sustiprinti visas jusles – klausą, regėjimą, uoslę, lytėjimą. Tokiu būdu – geriau pažinti skulptorę, pajusti didelę ekspresiją, emocinę įtampą, kurias išreiškia jos pavaizduoti personažai. Parodos kuratorė, menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė tai pavadino juslinės grožio išraiškos galia.
„Autorės darbuose juntama romantinė dailininko J. Zikaro, kuris labai žavėjosi Rodenu, įtaka. Atstatyta krūtinė, plačiai atverta širdis, susipynusios rankos ir kojos… Nors gyvenime menininkė buvo labai kukli ir santūri, tačiau darbuose – labai atvira ir jausminga. Per kūrybą jauti, koks tai – galingas žmogus,“ – kūrėjos asmenybę parodos lankytojams atskleidė Kauno J.Zikaro memorialinio muziejaus vadovė Rasa Ruibienė, pridurdama, kad gabūs žmonės nemarūs laike.

Parodos lankytojai dėkojo A. ir A. Orlovams (dešinėje) už skulptorės palikimo saugojimą.

R.Ruibienės teigimu, N.Luščinaitės-Krinickienės kelias į dailę prasidėjo dar tuomet, kai ji, būdama mergaitė, viename tėvų rengtame vakarėlyje iš duonos nulipdė skulptūrėlę. Kažkam pastebėjus polinkį į meną, jos ateitis buvo nulemta. 1925 m. Natalija įstojo į Kauno dailės mokyklą be egzaminų. Ji buvo viena iš nedaugelio to meto moterų, pasirinkusių meno sritį.
Kaip menininkė, ji buvo unikali ir kitkuo. Jos mokytojas J.Zikaras sakydavo: „Jei norit, kad jūsų darbai išliktų, lipdykit ne iš pirktinio plastilino, sukurkit savo plastiliną.“ Todėl ir paties Zikaro darbų projektai, eksponuojami jo memorialiniame name, atrodo taip, lyg būtų nulipdyti vakar, nors jiems jau per šimtą metų. Anot R.Ruibienės, įsiklausiusi į skulptoriaus pamokymus, N.Luščinaitė-Krinickienė sukūrė savo medžiagą, iš kurios sklinda gipso šiluma ir marmuro švytėjimas.
Gabi skulptorė
pasitraukė į užmarštį
Nuo 1931 metų jaunoji skulptorė aktyviai įsitraukė į dinamišką kūrybos pasaulį, dalyvavo parodose. Viena iš to meto išraiškingiausių jos kompozicijų – „Nemuno ir Neries santaka“, kuri 1937 m. buvo eksponuota pirmojoje Lietuvos moterų dailininkių meno parodoje Kaune. Parodą aplankęs Vydūnas skulptūroje įžvelgė visišką moters atsidavimą. Menininkės mėgstama tema – dviejų figūrų, moteriškojo ir vyriškojo prado, susiliejimas –

Fotografijoje – skulptorė N. Luščinaitė-Krinickienė tarp savo darbų.

atsikartojo ir skulptūroje „Motinystė“. Už tautišką skulptūrą „Sėk, sūneli“ autorei buvo paskirta Katalikų veikimo centro Vyriausiosios valdybos premija. 1938 m. šis darbas buvo eksponuotas Lietuvos nepriklausomybės 20-mečiui surengtoje parodoje.
Daug žadanti menininkė pokariu visiškai atsitvėrė nuo kūrybos. Tokį jos apsisprendimą lėmusias priežastis atskleidė N.Luščinaitės- Krinickienės dukra Aleksandra ir žentas Aleksas.
Jų teigimu, pokariu, kuomet Sovietų sąjungoje romantizmas, nuogas kūnas ir visos su tuo susijusios temos tapo tabu, skulptorė buvo eliminuota iš kūrėjų, nes jos darbai tapo neaktualūs, neatitiko laikmečio dvasios. Anot dukros Aleksandros, esminis lūžis jos mamos gyvenime ir kūryboje, ko gero, įvyko sukūrus skulptūrą „Suktinis“. Tuomet Meno taryboje skulptorė buvo sukritikuota dėl ryškiai atskleisto moteriškumo ir vyriškumo, ko nereikėtų demonstruoti viešai, jai buvo pasiūlyta žmones aprengti vatinukais ar kombinezonais. Grįžusi namo autorė sunaikino ir skulptūrą, ir plastiliną, iš kurio lipdė. Galbūt šią nevilties akimirką ji būtų suniokojusi ir kitus darbus, bet jos vyras Ramazanas Krinickas, kuris buvo dailininkas ir scenografas, suspėjo juos paslėpti. Po to menininkė atsidėjo gėlių auginimui, nes, R. Ruibienės teigimu, žemė niekad neišduoda – kiek į ją įdedi, tiek ir gauni…“
Vėl kurti pradėjo būdama brandaus amžiaus
A.Orlovienė teigė, kad mama vėl pradėjo kurti po 40-ties metų, artimųjų paprašyta nulipdyti kokią nors skulptūrą buto oro drėkinimui:
– Mama nulipdė energingą fantastinę žuvį, o kitą dieną, pamačiusi, kad kažko trūksta, ir – moterį šalia. Taip atgimė kūrėja, nė kiek nepamiršusi anatomijos…
Dukros teigimu, „Kur bėga Šešupė“ – vienintelė mamos skulptūra, eksponuota Parodų rūmuose.
– Kuomet lankytojai stebėjosi išraiškingais ir tikroviškais skulptūros judesiais, mama pasakojo, kad žmogaus anatomija tarpukariu meno mokykloje buvo dėstoma tokiu lygiu, kad ir medikai būtų galėję pasimokyti, – prisiminė jos žodžius Aleksandra.
Ji papasakojo ir apie skulptūros lipdymo specifiką – pirmiausia pagal eskizą daromas karkasas, ant jo formuojamas skeletas, auginami raumenys, kurie galiausiai „užtempiami“ oda. Skulptorė pati liedino skulptūras, tai pabandę jos artimieji patyrė, koks šis darbas sunkus ir atsakingas.

N. Luščinaitės-Krinickienės skulptūra „Bangos žaismas“.

– Kai mama padarė vieną skulptūrą, su vyru ketinome ją išliedinti. Mama viską detaliai paaiškino, bet kai atėjo laikas iš formos išimti darbą, spynos neatsidarė, skulptūra buvo sugadinta. Vyras iš nevilties net apsiverkė, o mama mus nuramino, kad ji padarys naują skulptūrą. Galiausiai ieškojome specialistų, kurie galėtų jos skulptūras išliedinti, bet, nesuradę profesionalų, galiausiai po daugybės bandymų patys to išmokome, – pasidalino prisiminimais A. Orlovienė.
Autorės darbai gyvena artimųjų dėka
Nuo 1979 metų kūrėja iš gipso ir marmuro masės nulipdė daugiau nei dvidešimt kompozicijų: „Neris“, „Nemunas“, „Neringa“, Dubysa“, „Šaltinėlis“ ir daugelį kitų. Vieną skulptūrą „Eglė – Žalčių karalienė“ įsigijo nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus. Likusius darbus saugo šeima. Žentas Aleksas Orlovas, pagal profesiją irklavimo treneris, kuris su uošve labai gerai sutarė, ir yra pagrindinis skulptorės parodų organizatorius.
–Esame laimingi, galėdami Birštone surengti mamytės darbų parodą, – Birštono muziejaus direktorei Vilijetai Šalomskienei ir kolektyvui dėkojo A. ir A.Orlovai.
Parodoje dalyvavo didelis giminaičių, draugų ir N.Luščinaitės- Krinickienės talento gerbėjų būrys ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Švedijos, Austrijos, JAV. Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė taip pat pasidžiaugė ypatinga proga ir paroda, kurioje atrado tokią talentingą kūrėją.
Autorės kūryba glaudžiai susijusi su gamta, ji pavaizdavusi ir Birštono kurortui svarbų simbolį – galingą ir veržlų Nemuną. Todėl būtų labai prasminga, jei N.Luščinaitės- Krinickienės mažosios skulptūros papuoštų ir kurorto lauko erdves, papildytų žymių menininkų darbų galeriją.
Buvusi ideologinė samprata seniai praeity, pats laikas atiduoti pagarbą nepelnytai primirštai autorei, pasistengti, kad jos darbai taptų prieinami plačiajai visuomenei.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *