Jaunius Mališauskas: „Mūsų gyvenimo tikslas – daryti pokyčius“

Neretai visuomenė į verslininkus žiūri kaip į priešus, kurie nori „išpešti“ iš žmonių paskutinius pinigus, tačiau Prienuose verslus plėtojantys Dovilė ir Jaunius Mališauskai tikriausiai galėtų paneigti visus stereotipus – jie aktyviai remia įvairius renginius, jaunimo būrelius ir kitas iniciatyvas. Būtent apie verslo ypatumus Prienuose, miesto perspektyvas bei gerus darbus – pokalbyje su Jauniumi Mališausku.

– Papasakokite, kaip gimė idėja kurti verslą būtent Prienuose?
– Visų pirma, dėl finansinių paskatų: „Tango picerijos“ pastatas priklauso mano žmonos Dovilės mamai, tad po ekonominės krizės nusprendėme jai padėti išnuomuoti patalpas ir pan. Kita priežastis, lėmusi norą kurti verslą būtent čia – po ilgų klajonių užsienyje supratome, jog vidutinio miesto dydžiai yra kur kas geresni ir smagesni. Taip, galbūt Prienuose ko nors trūksta, bet viskas yra netoli, ranka pasiekiama. Paprasčiausiai, miela gyventi ir kurti savo mieste, kuriame užaugome, ir viskas yra pažįstama.
– Sunku ar lengva plėtoti verslą tokiame mažame miestelyje, kaip Prienai? Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduriate?
– Kaip ir visur, yra savų pliusų ir savo minusų. Mažame miestelyje tu pažįsti visus žmones, gali nuspėti, ko jie nori, konkurencija šiek tiek mažesnė, be to, lengviau bendrauti su savivaldos atstovais, kurie tikrai yra linkę patarti ir padėti įvairiais klausimais. Žinau, kad ne visur savivalda yra sukalbama. Na, o didžiausia mažų miestelių problema – mažėjantis žmonių skaičius, ypač daug išvyksta jaunimo, kuris, galima sakyti, po 12 klasių palieka miestą.
– Visuomenėje plačiai paplitusios kalbos, kad jaunimas nekultūringas. „Tango picerija“ yra viena iš pagrindinių jaunimo susibūrimo vietų Prienuose, ar susiduriate su tokiomis problemomis?
– Aš pats buvau jaunas, todėl stengiuosi į jaunimą žiūrėti tolerantiškai, jei jo elgesys neperžengia tam tikrų ribų, tačiau, kai tik pradėjome dirbti, situacija iš tikrųjų buvo daug blogesnė. Jei atvirai, ji buvo tragiška. Būtent todėl mes norėjome tam tikrų pokyčių: stengėmės, kad atsirastų vieta, kur galima smagiai ir saugiai pasibūti. Apskritai, mūsų gyvenimo tikslas – daryti pokyčius.
– Remiate įvairias jaunimo iniciatyvas, sporto būrelius ir kitus renginius, neseniai picerijos pastato sienas papuošė Jūsų inicijuotas įspūdingas M. Šalčiaus paveikslas – ar negaila lėšų ir laiko?
– Mes gyvename savo gyvenimus ir tai darome pagal savo moralę ir taisykles. Mano nuomone, kiekviena įmonė turėtų prisidėti prie socialinio gyvenimo, remti įvairius projektus. „Tango picerija“ dažniausiai remia įvairius renginius, vaikų sporto būrelius. Siekdama pagerinti vaikų gydymo sąlygas, viena iš mūsų įmonių „Amžinasis aukuras“ kasmet paremia Prienų ligoninės Vaikų ligų skyrių. Kur matome, kad galime padaryti didžiausią pokytį – ten stengiamės prisidėti, nes mes gyvename ne tik dėl to, jog valgytume, miegotume ar uždirbtume pinigus…
– Kas apskritai skatina plėtoti socialiai atsakingą verslą?
– Daugelis žmonių tikriausiai galvoja, kad mes labai gerai gyvenam, tačiau iš tiesų mes daug ko patys sau neleidžiam. Kita vertus, mes daugiausia laiko praleidžiame mieste, o į namus grįžtame gana retai. Manau, kad materialūs dalykai yra svarbūs, bet moraliniai svarbesni.
– Papasakokite trumpai apie naują Prienų akcentą – piešinį ant picerijos pastato fasado: kodėl pasirinkote būtent Mato Šalčiaus paveikslą, o ne kurio nors kito kraštiečio?
– Idėja pavaizduoti M. Šalčių kilo menininkui Petrui Lincevičiui. Iš pradžių vyko balsavimas internete, kur žmonės bene daugiausia balsų atidavė Prienų herbo paveikslui, tačiau mums rūpėjo šiek tiek gilesnė mintis, kuri paskatintų žmogų susimąstyti ir paieškoti, o ne tiesiog: „Sveiki atvykę į Prienus“. Kita vertus, tai yra komercinės patalpos, todėl herbas ne visais atvejais čia tiktų.
Antrajame etape susitikome su įvairių institucijų: Prienų r. savivaldybės, bibliotekos, muziejaus ir kt. atstovais, su kuriais taip pat sprendėme klausimą, koks piešinys turėtų papuošti pastato sienas. Na, o M. Šalčiaus paveikslą pasirinkome dėl to, jog tai yra dažniausiai pravažiuojama sankryža, o šis žmogus buvo keliautojas ir, žinoma, jis buvo mūsų kraštietis.
– Ar sunku buvo susitarti su Prienų rajono savivaldybe?
– Tikrai ne, Prienų savivaldybė dažnai mums geranoriškai padeda ir, be jų finansinės pagalbos, būtų buvę sunku. Todėl siūlau ir kitiems verslininkams kreiptis į savivaldybę, kuri gali pagelbėti pagal Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programą.
– Kokie Jūsų ateities planai? Kokių naujovių gali tikėtis prieniškiai?
– Kai sutvarkysime pastato išorę, planuojame remonto darbus viduje: sutvarkyti laiptines, koridorių, išplėsti picerijos patalpas, įrengti sceną renginiams, atskiras zonas vaikams, šeimoms, jaunimui ir pan. Jeigu mes pradedame jausti, kad dirbame tik tam, kad dirbtume, o ne tobulėtume, tai mums tampa neįdomu.
– Ką pasakytumėt jauniems žmonės, kurie mano, jog Prienuose nėra perspektyvų?
– Perspektyvų yra visur, o ypač šiais laikais, kai galime dirbti nuotoliniu būdu. Žinoma, Prienams labai trūksta gero susisiekimo su kitais miestais, tačiau jie yra patogioje geografinėje padėtyje. Mes galime dirbti ar linksmintis Kaune, Birštone, Alytuje, o gyventi Prienuose, nes tai yra kur kas saugesnis, bendruomeniškesnis miestas, kuriame būti yra ramiau ir geriau.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Verslas ir paslaugos. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *