Namų ūkis

Pašnekesiai

Žolinė, gandrai ir žvaigždės…

Rugpjūčio mėnuo jau lyg ir ne vasara, bet dar ir ne ruduo. Tik Žolinės diena perverčia vasarą į rudens pusę ir pradeda skaičiuoti, kiek derliaus į aruodą, kiek – į puodą. Kažkoks nedidelis atokvėpis, ir jau prakalbėsim apie rudens darbymetį. Ratas sukasi, sukasi… ir nepajunti, kaip imi rypuoti, kad tas laikas taip nenumaldomai lekia, tiesiog šuoliais, nesustabdomai. Čia tik dairėmės į dangų parlekiančių paukščių, o jau žiūrėk Šv. Baltramiejaus rytmetį šią vasarą užaugę gandrai apsuks pirmąjį atsisveikinimo ratą, mostels sparnais ir išlėks iki kito pavasario. Mums, vyresniesiems, toks lėkimas nekelia jokio džiugesio – labiau liūdesį ir norą pristabdyti tą lėkimą. Bet kaip tą padaryti, jei gyvenimas aplink virte verda, kunkuliuoja, nauji įvykiai, šventės, renginiai. O, jei taip jaunystėje tiek veiksmo ir šėlsmo! Tiesa, nebuvo ir tuomet kada nuobodžiauti, bet dabar… Jeigu taip atsukus kelis dešimtmečius atgalios, ir sveikatą tų metų susigrąžinus. Belieka tik pasvajoti, ko dar prasimanytum žmogau šiame gyvenime.
Sunku patikėti, kad jau 30 metų prabėgo ir nuo to jaudinančio laiko, kai skubėjome į Baltijos kelią. Tarp suaugusiųjų jame dalyvavo nemažai vaikų, vienodai tvirtai mažieji laikėsi už rankų tėčiui, mamai ar visai nepažįstam žmogui. Pavargusius, nuilsusius parsivežėme namo. Šiandien tie pradinukai ar darželinukai jau seniai sukūrę savo šeimas ir į šventinius paminėjimus tikriausiai atsives savo atžalas. Tik liūdna, kad nemenka dalis tų keturiasdešimtmečių yra palikę savo šalį ir išsilekioję kaip tie paukščiai rudenį į svečias šalis. Parskraidina mums čia, Lietuvon, savo mažuosius per atostogas, kiemai atgyja nuo klegesio. Močiutės blynais anūkus lepina, tos, kurios dar susikalba lietuviškai, laimingos, kitoms liūdniau, jei be vertimo nesusikalba. Bet vilties dar neprarandame, kad sugrįš tie mūsų vaikai, neapleis gimtųjų namų. Tik kaip tai valdžiai įkrėsti proto, kad suprastų – nepadės vien močiutės blynai, nepriviliosi kvepiančiais obuoliais, daržovėmis, gražiomis senelių ir tėvų sodybomis. O jau viršūnių amžinos rietenos it tušti pažadai, tai apskritai nieko gero nežada. Darbo ir normalaus uždarbio jaunam žmogui reikia. Darbo, jeigu dar ir randasi, tai su užmokesčiu kaip nesisprendžia, taip nesisprendžia reikalai. O svarbiausia, pagarbos ir pasitikėjimo jaunimu reikia – gal tuomet vyresniųjų išmintis, ir jų jaunos jėgos bendrai pajudintų vis dar stringantį vežimą.
Na, ar nebūsiu pradėjusi filosofuoti? Čia vis dėlto, kad prisižiūriu televizoriaus, užsivakaroju ilgiausiai. O reikėtų, kaip jau pradžioje sakiau, lėtinti laiką, taigi ir ramybei, poilsiui jo daugiau skirti. Negali juk visas pasaulis gyventi ir suktis dvidešimt keturias valandas per parą, ir taip septynias dienas per savaitę! Be poilsio, be ramybės, be atokvėpio toli nevažiuosi – chaosas galvoje, sieloje ir tavo aplinkoje kaip mat ima karaliauti. Gal tik tą Šv. Baltramiejaus naktį tai jau tikrai nemiegokim, pabudėkim, kaip toj dainoj, nes mus paliks gandrai. Pasvajokim po giliu ir žvaigždėtu rugpjūčio dangum, o jei spėsi sugalvoti norą, krintant žvaigždei, gal ir išsipildys, kas ten žino.
Linkėdama gražios
vasaros pabaigos,
Jūsų Augustina


Rugpjūčio priminimai

Sode…

Šį mėnesį sodininkams ir ne tik jiems, būtina smarkiai susikaupti ir susitelkti: juk reikia skubiai ruoštis tvarkyti naują derlių, o kai kurie sodo augalai dar brandina savo vaisius ir prašo mūsų dėmesio. Taigi darbų išties apstu.
Bet per visus darbus nepamirškite pasidomėti orų pranašais. Štai, skaisti saulė per Šv. Lauryną (rugpjūčio 10 d.) ar gausus gervių skrydis žada giedrą rugpjūtį ir visą šiltą rudenį. Perkūnija ir dažni škvalai šį mėnesį taip pat pranašauja giedrą rudenį. Rudens orus galima spėti ir Šv. Baltramiejaus dieną – jei gandrai pirmiau Baltramiejaus išskrido, o gulbių skrydis žemas, bus ankstyvas ruduo ir žiema.
Anksti išskrendančios kregždės, o mėnesio pabaigoje – gervės – žada būsiant šaltą žiemą, po jos – šaltą vasarą. Jei rugpjūtį išskrenda gervės – bus ankstyva žiema.
Jei pradeda dygti kelmučiai, tai ženklas, kad vasara jau baigiasi. O jei rugpjūčio vakarą išgirsite čirškiant žiogus, ateinančiai dienai galite drąsiai planuoti darbus – laukia gražūs orai.
Mėnesio pradžioje dar galima perakiuoti neprigijusius, liepos mėnesį akiuotus vaismedžius. Jei trūksta drėgmės, būtinai vaismedžius laistykite. Drąsiai galima retinti tankius rudeninių ir žieminių veislių vaismedžių vainikus, genėti nuderėjusius kaulavaisinius augalus. Esant amarų kolonijoms, jaunų vaismedžių ūglius pakartotinai purkškite turimais insekticidais.
Dabar, kai jau sunoko vasarinių obelų vaisiai, galima pasidomėti ir jų paragavus nuspręsti, kuo norėtumėte paįvairinti savo sodo asortimentą, kokie skoniai labiausiai mėgiami jūsų šeimos narių. Dažniausiai visi turime vieną kitą vasarinę obelaitę. Derlius jų sunoksta panašiu metu, tačiau skoniai labai skiriasi.
Rugpjūčio viduryje derliaus sulauksite pasodinę „Persikinę“ obelaitę. Tai – labai derlinga veislė, o jos gražius, vidutinio stambumo vaisius galėsite vartoti visą mėnesį.Vaisiai saulės pusėje bus padengti raudonais dryželiais, minkštimas gelsvas, sultingas, smulkiai grūdėtas. Šios veislės medeliai pakelia šaltas žiemas. „Popierinis“ – ankstyvesnė ir taip pat labai derlinga veislė. Vaisius ragausite jau liepos pabaigoje, tačiau jie išbus tik porą savaičių. Vaisiai saldžiarūgščiai, minkštimas baltos spalvos, stambiai grūdėtas, labai sultingas. Šalčiams mažiau atspari, žydi anksti, pramečiuoja.
Kiek anksčiau nei „Popierinis“, sunoks „Geneva Early“ – labai derlinga veislė, tačiau vaisiai mažiau atsparūs rauplėms. Obuoliai aromatingi ir sultingi, padengti gelsva odele su skaisčiu raudoniu. Minkštimas kreminis, labai sultingas ir aromatingas.
Jei tikrai nuspręsite sodą paįvairinti vasarinėmis obelaitėmis, dar pasidomėkite veislėmis „Orlovin“, „Konfetnoje“, „Izbranica“, „Melba“ ir kitomis. Pratinkite vaikus ir patys įpraskime lepintis šviežiais obuoliais kuo dažniau – sveika ir naudinga.
Nepamirškime, kad šį mėnesį mūsų dėmesio dar reikalauja ir vejos – šienaukime, prižiūrėkime.

Gėlyne…
Tvarkykite esančius gėlynus: juos ravėkite, purenkite, jei reikia – ir laistykite. Būtina išskinti peržydėjusių gėlių žiedynus, nuskabyti ir sunaikinti ligotus lapus.
Ne vienam kyla klausimas, ar reikia išskabyti šoninius jurginų žiedus. Pradėję žydėti dar liepą, jurginai mus lepina iki pat vėlyvo rudens, iki šalnų. Jų žiedai tikrai bus didesni, jei juos genėsime. Išdygus stiebams, augti krūme paliekami 3 – 5 stiebai. Šalinami ir iš pažastų augantys ūgliai bei apatiniai lapai. Galima pašalinti ir stiebo vidurinėje dalyje atsiradusius žiedpumpurius, esančius ant trumpiausio kotelio. Iki mėnesio vidurio dar galima tręšti kalio trąšomis – žiedai bus ryškesni ir ilgiau žydės.
Jau kelintus metus iš eilės dėl sausringų ir karštų vasarų žiedų nesulaukė nepatyrę rododendrų augintojai. Reikėtų prisiminti, kad tai pirmiausia vandens trūkumas. Ir jauni, ir suaugę rododendrų krūmeliai per sausras turi būti papildomai laistomi, geriausiai anksti ryte ar vėlyvą vakarą. Tiks minkštas tvenkinio ar surinktas lietaus vanduo. Tręšiama du kartus – anksti pavasarį ir po žydėjimo. Šiuo metu rododendrų jau nebelepinkime, nes, jei bus šilta ir drėgna, jie pradės leisti ūglius, kurie iki žiemos šalčių jau nespės sumedėti ir apšals.
Sodinkite daugiamečių gėlių gėlynus. Anot dizainerių, jei nežinai, ką daryti su vienu ar kitu sklypo kampu, apsodink jį daugiametėmis gėlėmis ir niekuomet nesuklysi. Vešlūs daugiamečiai želdynai vertinami dizainerių ir dėl biologinės įvairovės. Žiedai, sėklalizdžiai, įvairios šluotelės, stiebai paliekami sudžiūti ir tampa priebėga ir maistu šaltuoju metų laiku vabzdžiams, drugeliams, smulkiems gyvūnėliams.
Galvodami apie daugiametį gėlyną, neįsivaizduokite jo, kaip juodos žemės lysvės su augalų grupelėmis, kaip būna vienmetės, o sodinkime kaip tankiai auginamą želdyną su įvairaus aukščio augalais. Kai kurie gali pranokti ir žmogaus ūgį. Vieni augalai paprasčiausiai uždengs žemę, kiti bus dizaino elementais, dar kiti – vertikalus akcentas želdyne.
Pasidomėkite varpiniais augalais – tai populiarūs šiuolaikinio želdyno elementai. Jų įvairovė labai didelė, o įsipynę į gėlynus siauralapiai ir purios šluotelės sujungia atskirus augalus, jų grupes į natūralią visumą. Nelieka vietos nei piktžolėms įsiterpti.
Pamilkite viksvas. Štai viksva „The beatles“ puikiai tiks net šlaitams ar kitoms ekstremalioms vietoms apželdinti. Jos tankėja ir sukuria nuostabiai gražų kilimą. Pavėsyje tiks viksva „Evergold“. Jos gelsvi siauri lapeliai pagyvins pavėsingus kampelius. Kitų augalų šešėlyje, o taip pat ir saulėje puikiai augs ir nereikli kalninė viksva (Carex montana).
Pats laikas dabar stebėti savo gėlynus bei želdynus ir nuspręsti – ką norite keisti, kur trūksta vieno ar kito augalo.

Darže…
Nors jau ir džiaugiamės naujuoju derliumi, dar ne vienas daržo auga las jį nokina, todėl neapleiskite jų, purenkite lysves, per sausrą palaistykite, tręškite. Mėnesio pabaigoje raukite ir džiovinkite svogūnus. Dvi savaites prieš nuimant derlių, nebelaistykime svogūnų. Nepatartina ir laukti, kol visai nudžius laiškai, nes suprastės lukštų kokybė, ropelės prasčiau laikysis sandėliuojamos. Nurovus būtina gerai išdžiovinti ir tik tuomet nupjaunami laiškai, patrumpinamos šaknelės. Paliekamas 8 – 10 cm kaklelis ir 1,5 cm šaknelės. Gerai laikysis tik tokie svogūnai, kurių lukštai ir kakliukai labai gerai išdžiūvę.
Derlių imkite tik geru oru ir anksti ryte, tuomet spės dar išdžiūti ir lauke. Kitaip džiovinkite gerai vėdinamoje patalpoje, paskleidę plonu sluoksniu.
Po svogūnų, paruošę dirvą dar galite pasėti žieminių juodųjų ar japoninių ridikų.
Rinkite ir tvarkykite kitą daržo augalų derlių.
Pasirūpinkite teisingu augalinių atliekų kompostavimu, perkaskite komposto dėžes. Kontroliuokite piktžolių, ligų ir kenkėjų plitimą. Ypač šiltnamiuose.

Bityne…
Šį mėnesį bitės ruošiasi žiemai, todėl būtina pasirūpinti, kad būtų pakankamai vietos naujų bičių perams dėti, į avilio vidų įdėkite 1–2 naujai pasiūtus korius.
Mėnesio pradžioje ir viduryje, kai mėnuo mažiau medingas, maitinkite bites, pagrindinis maitinimas baigiamas mėnesio pabaigoje.
Mėnesio pabaigoje kopkime medų. Baigiame tvarkyti žiemai lizdus; jei tamsiuose koriuose yra perų, jie išimami. Sujungiame silpnas šeimas, jų motinėles saugome atsargai. Neproduktyviose šeimose motinėles keičiame naujomis. Stebime ir gydome, jei reikia, bičių šeimas.


SKANAUS!

Soti agurkų diena

Nesiraukykite žiūrėdami į kiek peraugusius ar kreivai užsiraičius lysvėje agurkus. Sumaniai juos paruošę, sočiai, skaniai ir sveikai pamaitinsite visą šeimyną.

Sočios agurkų salotos
Agurkus (nuluptus arba ne, kaip patinka) smulkiai supjaustome, beriame paskrudintų anakardžių riešutų, užpilame saikingai sezamo aliejaus, sumaišyto su žiupsneliu maltos aštrios paprikos, užberiame Provanso žolelių, pasūdome ir, jei mėgstame, dar pagardiname grūstu česnaku.
Patariame paruošti kuo didesnį indą, nes su gardžia duonyte salotos kaip mat ištirps.

Šalta agurkų sriuba su mėtomis
Kelis mažesnius ar vieną didelį agurką perpjaukite į kelias dalis ir kartu su smulkintomis mėtomis bei krapais (po šaukštelį) sutrinkite iki vientisos masės elektriniu trintuvu. Supilkite dvi stiklines natūralaus jogurto, šaukštą aliejaus ir gerai viską suplakite. Sriubą pagardinkite druska, pipirais, papuoškite keliais agurko griežinėliais, mėtų lapeliais.
Ši šalta ir gaivi sriuba patiekiama su karštomis bulvėmis ar skrudinta duona.

Tiršta agurkų ir duonos sriuba
Nulupkite 2 agurkus ir supjaustykite nedideliais gabalėliais. 1 žalią papriką perpjaukite pusiau, iškrapštykite sėklas, supjaustykite gabalėliais. Paimkite kelias riekeles baltos pastovėjusios duonos, nupjaukite pluteles, o minkštimą užpilkite trupučiu šalto virinto vandens ir palikite pastovėti. Išmirkusią duoną kiek nuspauskite ir dėkite į trintuvą kartu su pjaustytais agurkais, paprika, dar įberkite smulkintų petražolių, skiltelę česnako ir trinkite. Į masę įpilkite 2 šaukštus aliejaus, pusę stiklinės šalto virinto vandens, įberkite druskos, pipirų, viską gerai išmaišykite. Sriubą patiekite atšaldytą.
Na, o desertui, kaip jau įprasta, agurkai su medum!

Improvizuokite, skanaukite, dėkite naujų ingridientų pagal savo skonį.
Skanaus!

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *