Konkursas „Mano kaimo, miestelio, miesto vardas“

Žemaitkiemis
Anot Vikipedijos, tai – Prienų rajono kaimas, besidriekiantis į šiaurės rytus nuo Naujosios Ūtos, seniūnaitijos centras. Šiaurės vakaruose ribojasi su Skuigės kaimu ir buvusio Tartupio-Pašlavančio kaimo pievomis. Rytuose Žemaitkiemio ir Tartupio kaimus skiria senasis kelias Marijampolė-Prienai per Naująją Ūtą. Dauguma Žemaitkiemio kaimo sodybų buvo įsikūrusios Aviniškės upelio pakrantėse. Sovietmečiu, vykstant melioracijai, aplinkinių kaimų sodybos buvo nukeldintos, o jų gyventojai įsikūrė dabartinėje Žemaitkiemio gyvenvietėje – kalvoje prie šilo. Taip išnyko du – Baltramurgio ir Tartupio Pašlavančio kaimai. Žemaitkiemio gyvenvietė atsirado 1974-1975 m. 2014 m. gyventojų surašymo duomenimis, Žemaitkiemyje gyveno 172 gyventojai.
Gyvenvietės pavadinimas sudarytas iš dviejų žodžių: būdvardžio „žemas“ ir daiktavardžio „kiemas“. Paradoksalu, nes gyvenvietės centras išsidėstęs ant kalvelės, o pavadinimas sako, kad tai kaimas, esantis žemai. Tai pirmosios kirčiuotės žodis, visi linksniai kirčiuojami vienodai: Žemaitkiemis.

Jiestrakis
Kaimas Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, seniūnaitijos centras, išsidėstęs Jiesios dešiniajame krante.  Iš vakarų prieina Varnabūdės giria. Jiestrakis minimas 1761 m. Prienų parapijos metrikų knygose. 1950–1995 m. kolūkio centrinė gyvenvietė. 1923 m. įsteigta pradžios mokykla, dabar – Šilavoto mokyklos pradinio ugdymo skyrius, jame mokosi apie 50 vaikų. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Jiestrakyje gyveno 269 gyventojai.
Pavadinimas sudarytas iš dviejų daiktavardžių „Jiesia“ ir „trakas“ – Jiesia yra upė, tekanti per pačią gyvenvietę, o trakas reiškia iškirstą ar išdegusią miško vietą, taigi pavadinimas nurodo vietą, kur įsikūrusi gyvenvietė. Tai irgi pirmosios kirčiuotės žodis, kirčiuojamas pastoviai: Jiestrakis.

Šiauliškiai
Gyvenvietė Prienų rajone. Prienų šile stūkso Šiauliškių akmuo (gamtos paminklas). 1932 m. įsteigta pradinė mokykla. Iki 1954 m. – Šiauliškių apylinkės centras. TSRS metais buvo M. Vasiliauskaitės kolūkio centrinė gyvenvietė. Šiauliškiuose gyvena 155 gyventojai. Pavadinimo kilmę galbūt galima sieti su vietovardžiu Šiauliai, o šis kilęs iš senųjų lietuviškų formų Soule, Saulia ir Saulen, gal saulėta vietovė? Tai antrosios kirčiuotės žodis: Šiauliškiai, Šiauliškių, Šiauliškiams, Šiauliškius, Šiauliškiai. Atkreipkite dėmesį – vns. galininko kirčiuota galūnė: Šiauliškius.

Čiudiškiai
Kaimas Prienų rajone, seniūnaitijos centras. Yra M. Šalčiaus muziejus, stūkso Čiudiškių piliakalnis. Pro kaimą teka Jiesios baseino upeliai Šventupė ir Eglinė, toliau šiaurėje prasideda Išlaužo tvenkiniai. Kelias veda į Strielčius, Klebiškį, Išlaužą. 1948 m. kovo 7 d. Čiudiškių k. kautynėse su NKVD kariuomene žuvo Tauro apygardos „Geležinio vilko rinktinės“ Lietuvos partizanai: majoras Algirdas Varkala-Žaliukas, Daumantas, Vytautas Jundila-Jaunutis, Zigmas Juška-Pjūklas, Vytautas Žemaitis-Saulius, Kazimieras Gudauskas-Varnas, Vaidila ir Antanas Pranka-Vytautas. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Čiudiškiuose gyveno120 gyventojų. Pavadinimas sudarytas iš rusiško žodžio Čiūda (stebuklas). Tai antrosios kirčiuotės žodis: Čiudiškiai, Čiudiškių, Čiudiškiams, Čiudiškius, Čiudiškiais, Čiudiškiuose.

Parengė: Prienų „Žiburio“ gimnazijos III kl. mokiniai Alvaras Zagurskas, Tomas Mikalauskas, Mantas Mikalauskas.