„Judėkime ir plaukime kartu“

Birštono sporto centro pagal socializacijos programą organizuota stovykla „Judėkime ir plaukime kartu“ nusikėlė į nešiltus orus, tačiau dėl to buvo dar smagiau…


Po stovyklos atidarymo dviem autobusiukais išvykome į Vilnių, kur nuo Gedimino pilies bokšto gėrėjomės nuostabia sostinės panorama. Kalno šlaite padaryti statūs mediniai laiptai, kuriais, ypač žemyn, reikia lipti labai atsargiai… Pasivaikščioję po senamiestį, užsukome į garsųjį MO muziejų – modernaus meno centrą, kuriame treneris Linas Smailys buvo užsakęs įdomią edukaciją „Gyvūnas – žmogus – robotas“. Ji – apie tai, kuo gyvūnai ir kitos gyvybės formos tapo mūsų gyvenime, ir kuo jiems tampame mes. Kas išliks, laimės ir nulems ateitį? Vadovė Evelina labai nustebo, kad mūsų 30 -ties vaikų būryje buvome labai nevienodo amžiaus – tarp stovyklautojų yra ir pradinukų, ir vienuoliktokų. Tačiau jai vadovaujant, buvo labai smagu savaip „perskaityti“ meno kūrinius, pajusti tą jausmą, kurio įkvėpti dailininkai juos nutapė. Net judriausi vaikinukai mąstė ir dirbo labai susikaupę. O edukacijos pabaigoje, vadovaujant Augustinui, iš sėdėjimo kubų sukonstravome Birštono apžvalgos bokštą, kurį net nufotografavo MO muziejaus administracija.
Kitą dieną, susikrovę palapines ir visą reikalingą mantą keturioms dienoms, išvykome prie Guostaus ežero. Greitai įkūrę palapinių miestelį, ėjome į kavinę pietauti. Po gardžių pietų mus užklupo audra ir sulijo kaip reikiant. Naktį lietus su žaibais perlijo kiaurai kai kurias palapines, bet treneris Jonas Juozaitis buvo apdairiai pasiėmęs atsarginių…
Stovykloje smagiai leidome laiką žaisdami įvairius žaidimus, mokydamiesi plaukti, žaisdami vandens tinklinį, badmintoną, futbolą ir kt. Labai patiko badmintono varžybos, kuriose gerų emocijų netrūko nei dalyviams, nei sirgaliams… O kur dar vakarai prie laužo, kepant bulves, dešreles, pokalbiai palapinėse ir pan. Visus labai pralinksmino į stovyklą atvykęs klounas, pamokęs mus visokių smagių dalykų…
Kaip sakė stovyklautojai, buvo smagu išlaikyti išgyvenimo be tėvų egzaminą, pabūti gamtoje be Pin.kodo… Kaip pastebėjo Danielė, visi buvo labai draugiški. O tai ir yra svarbiausia.
Dėkojame „Guostos“ kavinės vadovei Zitai už skanų ir ekologišką maistą, vairuotojams – Algimantui ir Povilui už saugų vežiojimą, Sporto centro direktoriui Sauliui Smailiui – už rūpestį ir mūsų nuostabiems treneriams – Linui bei Jonui – už gyvenimiškas pamokas, buvimą su mumis dieną ir naktį…
Augustė Klimaitė

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *