Saulės poveikis sveikatai: nauda, žala, profilaktika

„Saulės radiacijos intensyvumo kaita veikia žmonių sveikatą“,- teigia vaistininkė Laura iš Vilniaus. Ji laikraščio skaitytojus įspėja apie gresiančius susirgimus, kai organizmui trūksta saulės spindulių. Taip pat ir pataria, kaip išvengti odos nudegimų, kaitinant saulei.

– Žiemą žmogus gauna vos 2,5 tūkst. šviesos vienetų per dieną, o pavasarį – 7-10 tūkst. Kokią įtaką tai gali turėti žmogaus organizmui, psichologinei būsenai?
–  Negaudamas reikalingo kiekio saulės vienetų per parą, organizmas jaučia vitamino D trūkumą. Net 90 proc. vitamino D mes pasigaminame dėl saulės poveikio ir tik 10 proc. šio vitamino mes gauname su maistu. Lietuvoje yra jaučiamas vitamino D deficitas, nes mes gyvename tokioje geografinėje zonoje, kurioje labai dažnai trūksta saulės. Vitamino D stygius gali lemti kaulų lūžius, dantų ligas, taip pat silpną bendrą imunitetą, nuolatinį nuovargį, silpnumą ir net polinkį į depresiją. Taip pat gali slinkti plaukai, negyti žaizdos.
– Kuo rizikuojame nesaikingai būdami lauke, šviečiant kaitriai saulei?
– Visų pirma rizikuojame nudegti odą. Nesaikingas buvimas skatina priešlaikinį odos senėjimą, paskatina odos vėžio atsiradimą. Norint to išvengti, reikia naudoti apsauginius kremus.
– Kiek laiko tokiu oru rekomenduotumėte praleisti lauke?
– Kaitrios saulės rekomenduočiau vengti. Ypač nuo 10 iki 15 val.
– Minėjote, kad saulė kenkia mūsų odos būklei? Kaip ji veikia odos epidermį bei dermos sluoksnį?
– UVA ir UVB spindulių veikiamos viršutinio odos sluoksnio epidermio ląstelės ilgainiui žūva, raginis sluoksnis sustorėja, oda atrodo grubiau, o veido kontūras tampa nebe toks ryškus. Gilesni odos sluoksniai taip pat stipriai paveikiami: naikinama pagrindinė odos stangrumą palaikanti medžiaga kolagenas, pradeda mažėti odos drėgmei būtinos hialurono rūgšties, pakinta kraujagyslių sienelių laidumas ir sutrikdoma natūraliems atsinaujinimo procesams svarbi kraujo mikrocirkuliacija. Oda išsausėja, ima rastis raukšlės.
– Per pastaruosius 10 metų labai išaugo odos procedūrų populiarumas,  kodėl vasarą jų reikėtų vengti?
– Odos procedūros dažnai atliekamos su koncentruotomis medžiagomis, kurios, sureagavusios su saulės spinduliais, gali sukelti alerginę reakciją, todėl po visų procedūrų reikia vengti saulės ir  rinktis maksimalią apsaugą – nuo saulės turintį kremą.
– Kokio amžiaus žmonių grupėms intensyvūs saulės spinduliai pavojingiausi?
– Pavojingi kūdikiams, mažiems vaikams, nėščioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Nors Lietuvoje vasaros saulė neatrodo labai kaitri, dažnai nejaučiame didelio karščio, tačiau saulės spinduliai gali būti pavojingi odai. Mėgautis saulės spinduliais  reikėtų saikingai ir atsakingai, naudojant apsaugines priemones, kadangi saulė gali ne tik nudeginti odą, bet ir sukelti nemalonių pakitimų.
– Ar kremas nuo saulės padeda išvengti odos susirgimų?
– Apsauginiai kremai nuo saulės mažina odą veikiančių UV spindulių intensyvumą. Jie gali būti kelių rūšių. Matiniai kremai, kurių sudėtyje yra cinko oksido ar titano dioksido, selektyviai neabsorbuojantys UV spindulių, bet atspindintys ir išsklaidantys visus spindulius. Šie kremai naudingi žmonėms, kuriuos vargina fotosensibilizacija ar kitos li-gos, dėl to reikalinga apsauga nuo viso spektro UV spindulių, bet, deja, daugumai nėra kosmetiškai priimtini. Cheminiai UV spindulius absorbuojantys preparatai naudojami dažniausiai. Jie paprastai yra bespalviai. Įprasti UVB spindulius absorbuojantys kremai maksimaliai absorbuoja UVB spindulius, tačiau praleidžia visus ilgesnius nei 320 nm bangos spindulius. Plataus spektro absorbuojamieji kremai sugeria UVA ir UVB spindulius. Tie preparatai, kurių sudėtyje yra paraaminobenzoinės rūgšties (PABA) ir jos esterių (ji plačiausiai naudojama apsauginių kremų gamybai), absorbuoja UVB spindulius, todėl efektyviai apsaugo nuo nudegimo saulėje, bet mažai veiksmingi esant fotosensibilizacijai. Tie kremai, kurių sudėtyje yra benzofenonų ar antranilatų, saugo nuo UVA spindulių.
– Kokio stiprumo apsauginį kremą nuo saulės patartumėte naudoti?  
– Kremai pagal SPF (apsaugos nuo saulės faktoriaus) intensyvumą skirstomi: „mažas“ – iki 10 SPF, „vidutinis“ – 10-20 SPF, „aukštas“ – 25-35 SPF ir „labai aukštas“ – 40-50 SPF. SPF parodo, kiek jūs galite būti saulėje, nenukentėdami nuo UVB spindulių. Jei parašyta SPF 15, būti saulėje galima 150 minučių (15×100). Tai reiškia, kad kuo žmogaus oda šviesesnė, tuo turi būti didesnis SPF arba odą reikia dažniau tepti apsauginiu kremu. Lietuvoje rekomenduočiau 20 – 50 SPF apsaugą, o būnant šiltuose kraštuose 50 SPF. Pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualaus odos tipo.
– Kaip išsirinkti apsaugą nuo saulės pagal savo odos tipą?
– Išskirčiau keturis odos tipus, į kuriuos atsižvelgus, būtų galima išsirinkti tinkamiausią kremą nuo saulės. Pirmas tipas, kai oda per 10 minučių neįdega, o nudega, atsiranda pūslelės (šviesiaodžiai, šviesiaplaukiai žmonės). Jiems būtina apsaugos priemonė su ne mažesnio kaip 30 SPF. Antras tipas – kai oda truputį įdega, tačiau per 10 – 15 minučių dažniausiai nudega (rusvaplaukiai, šlakuoti, blyškios, strazdanotos odos savininkai). Jiems būtinas apsauginis kremas turintis ne mažiau kaip 25 SPF. Trečias tipas – oda retkarčiais gali nudegti, tačiau visada įdega (tamsesnės odos, tamsių plaukų ir akių žmonės). Būtina apsaugos priemonė ne mažesnio kaip 15 SPF. O štai ketvirtas odos tipas, kai įdegama stipriai ir greitai, beveik niekada nenudegama (žmonės, kurių veido oda, akys ir plaukai yra tamsūs). Jiems vis tiek rekomenduočiau naudoti apsaugą nuo saulės, tik jau kiek lengvesnę su 8 SPF.
-Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Darija Ustilaitė

Rubrikoje Sveikata ir socialinė apsauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *