Birštono kraštovaizdis senose fotografijose

Nuotrauka su užrašu „Birštono kurortas“ (1956 05 13). Galima sakyti, jog tai fotografija, turinti istorinę vertę – joje geriausiai užfiksuotas to meto Nemuno (ties Naravais) vingis ir nuo Škėvonių gūbrio atsiveriantis kraštovaizdis. Sėdi (dešinėje) – Ona Danulevičienė, buvusi sanatorijos „Spalis“ virėja (dirbo pastate prie Nemuno, kuriame vėliau buvo įkurta šviesios atminties gydytojo Vytauto Meškos vadovaujama tyrimų laboratorija) ir Zuzana Ilgūnienė, sanatorijos „Spalis“ sekretorė. Fotografavo O.Danulevičienės vyras, sanatorijos fotografas Bronius Danulevičius.
Nuotraukos iš J.Raisko archyvo.

Jau kurį laiką, važiuojant magistraliniu keliu A16 Birštono link, ties sankryža, keliautojų žvilgsniai nukrypsta į dešinę, kur ant Škėvonių gūbrio stūkso aukštas ir senovinę gynybinę pilį primenantis apžvalgos bokštas. Praėjusią savaitę jis pagaliau buvo atidarytas ir daugelis birštoniečių bei miesto svečių turėjo progą užlipti į šį Birštono „Laimės žiburį“ bei iš paukščio skrydžio pamatyti nuostabią panoramą.

Vartant prieškario ir pokario laikų nuotraukas, įsigytas Kauno antikvariatuose, kuriuose užfiksuoti tuometiniai Birštono apylinkių vaizdai, kyla nostalgiškas noras pasukti laiko ratą atgal, savo akimis pamatyti prieš 60–80 metų buvusį kerinčio grožio kraštovaizdį.
Straipsnyje „Kauno HES-ui 50 metų“ esu rašęs, kad šalia Nemuno, nuo Kernuvių skardžių Birštono „Seklytėlės“ link, pokariu buvo ganomi gyvuliai. Tuomet „iškilūs menininkai“ man replikavo, kad tie žmonės, kurie laikė gyvulius ir juos ganė, buvo žemo

Įspūdingi Kernuvių skardžio šlaitai netoli straipsnyje minėtų Buzų nuosavos žemės. Ant skardžio sėdi kariškiai ir civiliai vyrai. Nuotrauka pirkta Kauno Laisvės alėjos antikvarinėje parduotuvėje 1999 11 30. Nuotraukos, kuri apytikriai datuojama 1938 m., autorius nežinomas.

intelekto, ubagai ir neišprusę… Į tai atkirtau, kad pokariu, sugriovus visą infrastruktūrą, turėjusieji gyvulį (konkrečiai karvę) galėjo ne tik išgyventi ir išmaitinti savo šeimą, bet ir padėti tiems, kurie laikė rankose teptuką ir paletę dažų.
Kita vertus, kol panemunėse ties Birštonu, šlaituose šalia Naravų ir Kernuvių, ganėsi gyvuliai, šios teritorijos nebuvo apaugusios krūmais ir medžiais, ir nuo skardžių atsiverdavo gražus vaizdas į upę.
Pradėjus iš žmonių atiminėti jų turėtą žemę ir perleisti ją kolūkių (valstybės) žinion, „apkarpius“ laikomų gyvulių skaičių, Nemuno skardžiai ir šlaitai apaugo medžiais ir brūzgynais, kurie užgožė vaizdingą panoramą.
Verta prisiminti ir „Birštono versmėse“ išspausdintame straipsnyje „Kernuvių ąžuolui – 99 -eri“ (2004 m., vasario 7 d.) perpasakotus kernuviškio šviesios atminties Juozo Buzo prisiminimus: „Gausi (Buzų) šeima gyveno nepaprasto grožio kampelyje. Netoliese Nemuno link tekėjo Kernuvių upelis, šalimai stūksojo skardžiai bei atodangos nuošliauža. Vaizdas buvo išties kerintis, tuomet ant skardžių nebuvo priaugusių medžių, ir Nemunas bei kitapus kranto ramiai snaudžiantis Naravų kaimas buvo matyti kaip ant delno. Ši vieta poilsiautojus ir svečius traukė lyg magnetas. Ir pėsti, ir važiuoti, jie čia surasdavo kuo pasigrožėti. Gerbiamas Juozas mena tuos laikus, kai mažas būdamas su draugais šokinėdavo „važiuojančio“ skardžio šlaitais ir maudydavosi skaidriame bei švariame Nemuno vandenyje, kuriame knibždėjo daugybė žuvų ir vėžių.“

1935 m. nuotrauka su užrašu „Birštonas – Nemunas ties Kernuve“ – jos autorius nežinomas. Nuotrauka įsigyta 1994 m. viename iš Kauno Laisvės alėjos antikvariatų, šalia tautodailininkų parduotuvės „Saulutė“. Pardavėjos teigimu, šią nuotrauką atnešė parduoti senučiukė moteris, deja, nei jos adreso, nei telefono ji negalėjo pasakyti.

Tik atidarytas Birštono apžvalgos bokštas per praėjusį savaitgalį sulaukė rekordinio lankytojų skaičiaus, bemaž 10 tūkst. žmonių turėjo progą pasižvalgyti į Nemuno kilpų regioninio parko gamtines vertybes iš viršaus. Šia proga parinkau tris nuotraukas, kad laikraščio skaitytojai galėtų palyginti prieškario, pokario (1956 m.) ir dabartinius, Birštoną supančių apylinkių, vaizdus. Dėkoju tiems žmonėms, kurie sudarė galimybę lankytojams nepakartojamą kraštovaizdį išvysti ir plika akimi.
Jonas Raiskas

Rubrikoje „Neliks duonos su druska - liks Tėvynė“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *