2019 – Vietovardžių metai
Pociūnai
Kaimas Prienų rajone, kairiajame Nemuno krante, Nemuno kilpų regioniniame parke. Nuo Prienų iki Pociūnų yra apie 12 kilometrų. Pociūnai yra Prienų rajono šiaurės rytinėje dalyje. Statistikos duomenimis, Pociūnuose 2001 metais gyveno 59 žmonės, o dabar gyvena 53 žmonės, tad per 18 metų gyventojų skaičius ne itin pasikeitė. Taip pat reikėtų paminėti, kad Pociūnai – garsus aviacijos ir parašiutinio sporto centras. Čia įsikūrusi Sportinės aviacijos gamykla, Sklandymo sporto bazė, Pociūnų aerodromas. Kasmet čia vyksta pasaulinio lygio skraidymo varžybos, čempionatai, sąskrydžiai, organizuojami pažintiniai skrydžiai svečiams, vyksta jaunųjų sklandytojų mokymai.
Tačiau ar kas nors susimąsto apie šios vietovės kilmę ir istoriją? Apie Pociūnų kilmę istorijos daug nėra. Tačiau manoma, kad vietovardžio Pociūnai kilmė yra asmenvardinė iš pavardės Pociūnas, Pocis, Pacas. Pavardes sieja ta pati žodžio šaknis, kuri, anot kalbininko A. Vanago, kilusi iš krikšto vardo Ipatijus arba Povilas. Tai pirmosios kirčiuotės žodis, kirčiuojamas pastoviai: Pociūnai.
Žarijos
Kaimas Prienų rajone, kairiajame Nemuno krante, 1 km į rytus nuo Bagrėno ir 4 km į pietus nuo Pociūnų. Atstumas nuo Žarijų iki Prienų yra 8 kilometrai. Apie šią vietovę daug informacijos nėra, tačiau pagal istorinius šaltinius manoma, kad šioje vietovėje gyveno kalviai, kurie gamindavo įvairius metalinius įrankius, todėl buvę daug žarijų, nuo to ir kilo kaimo pavadinimas. Žarijų kaime stūkso du garsūs piliakalniai, kurie vadinami Žarijų I ir II piliakalniais. Juos skiria tik 350 metrų atstumas. Tarp piliakalnių yra įsiterpęs vadinamas Žarijų tvenkinys. Abu piliakalniai yra įtraukti į Lietuvos istorinių paminklų sąrašą ir buvo tyrinėti archeologų. Lyginant statistikos duomenis, galime padaryti išvadą, jog 1970 metais šiame kaime gyveno daugiausia gyventojų – apie 70, dabar gyvena tik 47 žmonės.
Vietovardis kirčiuojamas pagal 2 kirčiuotę, todėl vns. galininke kirtis nušoka į galūnę.
Vardininkas: Žarijos. Kilmininkas: Žarijų. Naudininkas:Žarijoms. Galininkas: Žarijas. Įnagininkas: Žarijomis. Vietininkas: Žarijose.
Ašminta
Kaimas Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į šiaurės rytus nuo Prienų. Seniūnaitijos centras. Kaimo pakraščiu teka Nemuno intakas Ošvenčia, nuo kaimo prasideda Nemuno kilpų regioninis parkas. Kaime išlikęs Ašmintos dvaras (dvare įrengta mokykla ) ir parkas. 2001 metais Ašmintoje gyveno 249 gyventojai, o paskutinio surašymo duomenimis (2011m.) gyvena 199 gyventojai. Ašmintos kaimo kilmė yra asmenvardinė. Kilmė gali būti aiškinama taip: pavadinimas kilęs iš dvikamienio žodžio *Aš-mintas, plg. pvd. Aš-mantas, v. Mintas.
Ašminta minima nuo 1609 metų, kai Prienų ir Birštono valdytojas G. Horvatas šią gyvenvietę, dvarą ir 33 valakus žemės, užrašė bažnyčiai. Iš pradžių vadinosi Paašvinta ar Paašminta (pagal Ošvenčios upelį). XX a. pokariu apylinkėse vyko mūšiai tarp sovietų ir partizanų. Ašmintiškiai kovojo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinėje.
Vietovardis yra trečiosios b kirčiuotės, todėl kirtis šokinėja: Vardininkas: Ašminta, kilmininkas: Ašmintõs, naudininkas: Ašmintai, galininkas: Ašmintą, įnagininkas: Ašminta, vietininkas: Ašmintoje.
Rūdupis
Kaimas Prienų rajone, kairiajame Nemuno krante (priešais Birštoną), įeinantis į Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją, kuriame gyvena 50 gyventojų. Kaimas pavadintas pagal Rūdupėlio upelį. Šio pavadinimas kilęs iš lietuviško žodžio rūda, t. y. gamtinė mineralinė medžiaga, iš kurios gaunami metalai. Vietos žmonės pelkėtas vietas, kurių Nemuno pašlaitėse netrūksta, vadina rūdynais, nes vanduo nuo geležies rūdžių tampa rudas. Iš čia kilo Rūdupio vardas. Vietovardis yra pirmosios kirčiuotės, kirčiuojamas pastoviai: Rūdupis.
Aistė Koklevičiūtė, Matas Išganaitis,
Brigita Skrinskaitė, Gabija Barštytė
Prienų „Žiburio“ gimnazijos III kl. mokiniai