„Vardan tos Lietuvos“

Prieš 75-erius metus, prasidėjus vienai iš žiauriausių Sovietų Sąjungos okupacijų Lietuvoje, kai valstiečiai per prievartą buvo varomi į kolūkius, iš žmonių atiminėjama privati nuosavybė ir visuomenei prievarta primetamos tam tikros idealoginės dogmos, lietuviai ryžosi kilti į kovą ir pasipriešinti neregėto masto žiaurumui. 1944 metais į miškus išėjo tūkstančiai ginkluotų Lietuvos vyrų ir taip prasidėjo beveik dešimt metų trukęs partizaninis karas.

Siekiant pasipriešinti sovietų priespaudai, partizanai sukūrė gerai organizuotą veiklos tinklą, kuris pasklido po visą Lietuvą. Partizaninio sąjūdžio veiklos sritys buvo suskirstytos į 10 apygardų: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių, Algimanto, Didžiosios Kovos, Vyčio, Vytauto, Dainavos, Tauro bei Dariaus ir Girėno. Tuo metu Prienų kraštas priklausė Tauro apygardai, kurioje ypač aktyviai veikė „Geležinio Vilko“ rinktinė.
Partizaninis judėjimas itin aktyviai reiškėsi Šilavoto apylinkėse, todėl praėjusį šeštadienį (birželio 29 d.) Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje vyko šv. Mišios, skirtos partizaninio karo aukoms atminti. Po šv. Mišių susirinkusieji buvo pakviesti į paminklų, skirtų „Geležinio Vilko“ rinktinės vadams Juozui Baltrušaičiui-Tigrui ir Juozui Stravinskui-Žiedui, Kardui, Šilavoto krašte vykusioms kautynėms bei Šaltiniškių kaime esančios sodybos, kurioje buvo „Geležinio Vilko“ štabas, šeimininkams, pašventinimą. Minėjimo metu skambėjo partizanų dainos, o artimieji dalinosi iš kartos į kartą perduodamomis, širdį veriančiomis partizaninio karo istorijomis, kurios byloja, kad istorija vis dar gyva.
„Mes čia susirinkome prisimindami, kad čia žuvo, buvo žudomi ir kankinami partizanai, kurie kovojo už mūsų visų laisvę, už tikėjimą laisve, už tėvynės laisvę. Jie nebijojo aukotis už laisvę. Palaimink, Viešpatie, šį atminimo ženklą, tegul jis primena mums, kad mūsų broliai ir seserys aukojosi už mūsų tėvynę Lietuvą. Tegul jis primena mums, kad ir mes turime spinduliuoti meile, kad ir mes privalome kovoti už teisingumą, kad ir mes privalome saugoti ir ginti laisvę ir, jei reikės, atiduoti gyvybę“, – laiminimo žodžius tarė vyskupas JE Jonas Kauneckas.
Susirinkusieji aplankė ir Šilavoto davatkyną, kuris taip pat prisidėjo prie partizaninio judėjimo. Mat čia gyvenusios moterys prisidėjo prie partizanų veiklos, slapta suteikdamos laikiną prieglobstį, sunkiu laikotarpiu miško broliams pagelbėjusios maistu ir vaistais.
Paminklų, skirtų Lietuvos didvyriams atminti, statymą bei šventinimą organizavo: Jonas Raginis, Egidijus Visockas (Lietuvos šaulių sąjungos Prienų 206 -osios kuopos vadas), Leonas Sakalavičius (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų filialo pirmininkas), Alvydas Antanavičius, Algimantas Sakalauskas, Romaldas Visockas, Juozas Kursevičius, Antanas Justinas Vilkas, Kostas Aleksynas, Arūnas Bendinskas, Rimas Baliūnas. Prie iniciatyvos taip pat prisidėjo Artūras Klimas, padėjęs įsigyti ąžuolą, ir jaunimo restauratorių stovyklos dalyviai, pradėję paminklų gamybą, kurią vėliau pabaigė Alvydas Antanavičius.
Rimantė Jančauskaitė