Konkursas „Mano kaimo, miestelio, miesto vardas“

Strielčiai
Ar kas pagalvojote, iš kur kilo gyvenvietės Strielčiai pavadinimas?
Strielčiai – kaimas Prienų rajone, 4 km į šiaurę nuo Prienų, šalia kelio Alytus – Kaunas. Kaimo pavadinimas slaviškos kilmės: žodynas nurodo, kad strielčius () yra tas, kuris šaudo (iš lanko ar iš šautuvo), šaulys, medžiotojas, eigulys. Kaimo pavadinimas liudija, kad kadaise čia buvę miškai, o prie miškų gyvenę medžiotojai – strielčiai, kurie medžioję su strėlėmis.
Šiuo metu Strielčiuose gyvena apie 340 gyventojų. Jame gimė ir užaugo garsus irkluotojas, Europos čempionas ir olimpietis Rolandas Maščinskas. Šiomis dienomis Strielčiai garsėja lentpjūve, kurios pagrindinė veikla yra medžio apdirbimas.
Žodis Strielčiai yra antrosios kirčiuotės, todėl daugiskaitos galininke kirčiuoti reikia galūnę: į Strielčius.

Mačiūnai
Netoli Strielčių, už vieno kilometro, yra įsikūres Mačiūnų kaimas. Mačiūnų pavadinimas kilęs nuo piečiau kaime esančio Mačiūno miško. Galbūt kaimo, miško pavadinimai kilę iš pavardės Mačiūnas, Mačys, o ši iš lotyniško vardo Matas, Motiejus.
Dabar kaime gyvena apytiksliai 90 žmonių. Mačiūnuose 1930 m. spalio 4 d. gimė Lietuvos poetė Marija Katiliūtė – Lacrima (lot. ašara). Kadangi poetė garsi religinės lyrikos kūrėja, sovietmečiu jos kūryba, nenurodant autoriaus, plitusi tik savilaida, pateko į užsienį ir, nenurodant autorystės, buvo išleista JAV, Australijoje, Kanadoje, Brazilijoje. Daug jos eilėraščių tapo bažnytinėmis giesmėmis, neretai laikytomis tiesiog liaudies kūryba.
Žodis Mačiūnai yra pirmosios kirčiuotės, todėl kirčiuojamas pastoviai: Mačiūnai.

Bagrėnas
2 km į rytus nuo Prienų ir 3 km į pietryčius nuo Strielčių, kairiajame Nemuno krante, nuo kalno leidžiasi Bagrėno kaimas. Kaimo pavadinimas siejamas su Bagrėno, kitaip žinomo kaip Žarijų, kalnu. Dabar kaime gyvena maždaug 140 gyventojų. Bagrėne gimė lietuvių filosofas Antanas Maceina (1908 – 1987). Jis laikomas vienu iš žymiausių Lietuvos pedagogų, filosofų, kultūros tyrinėtojų. Antanas Maceina aprėpė ir analizavo gana nemažai sričių – pedagogiką, filosofiją, kultūrą, religiją, dėjo tautiškumo pamatus. Ilgą laiką A. Maceinos veikalai Lietuvoje buvo mažai žinomi, plito tik nelegaliai. Filosofo atminimas įamžintas prie Prienų kultūros centro. Čia pastatytas paminklas.
Žodis Bagrėnas pirmosios kirčiuotės, kirčiuojamas pastoviai: Bagrėnas

Bačkininkai
Šalia kelio Prienai – Kaunas, ties sankryža su Pakuoniu, yra įsikūręs Bačkininkų kaimas. Kaimo šiaurėje plyti Bačkininkų miškas, manoma, kad iš to kilo ir kaimo pavadinimas. Mažiau tikėtina vietovardžio kilmės versija yra ta, jog seniau kaimo apylinkėse gyvenę vyrai, kurie gamino „bačkas“ alui, midui ir kitiems gėrimams, todėl vietos žmonių jie buvo praminti „bačkininkais“, o nuo vyrų pravardės kilo ir kaimo pavadinimas. Žodis „bačka“ atėjo iš slavų kalbos, jis yra nevartotinas, keičiamas lietuvišku „statinė“, bet pavadinime jis išliko ir bus gyvas, kol gyvuos kaimas. Dabar kaime gyvena apie 190 gyventojų.
Tai pirmosios kirčiuotės žodis, kirčiuojamas pastoviai: Bačkininkai.

Išlaužas
Išlaužas – kaimas Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Jo vietovardžio kilmė labai įdomi. Legenda pasakoja, jog Išlaužo vietoje buvo gūdus miškas, kuriuo ėjo didelė, stipri meška. Meška eidama per mišką išlaužė medžius, iš to ir kilo pavadinimas Išlaužas.
Žodynas aiškina, kad išlauža – tai plėšinys, padarytas mišką iškirtus. Matyt, kaimas įsikūrė, iškirtus mišką. Taip pat reikia paminėti, jog Išlauže gyventojai gyvena nuo 1882 m. ir tada kaime jų buvo 104, dabar Išlauže apie – 720 gyventojų. Žodis Išlaužas pirmosios kirčiuotės, kirčiuojamas visada pirmasis skiemuo.

Linksmakalnis
Netoli Išlaužo įsikūręs Linksmakalnis, kuris yra Jiesios ir Šventupės santakoje, apsuptas tvenkinių. Nuo XIX a. iki Pirmojo pasaulinio karo ant Šventupės kranto stovėjo dvaras, vokiečio savininko pavadintas Liustbergiu (vok. Lustberg – „linksmybių kalnas“). 1944 m. vasarą Linksmakalnyje įsikūrė rusų kariškiai. Iš vietovės buvo iškeldinti visi gyventojai, teritorija apjuosta spygliuota viela, atvaryti vokiečių belaisviai, kurie pastatė dabartinį seniūnijos raštinės pastatą, kareivines, Žaliosios gatvės namus. Liustbergis oficialiai pervadintas Linksmakalniu 1958 m. gegužės 15 d. Tuomet jis tapo miesto tipo gyvenviete, tačiau 1970 m. rugsėjo 30 d. šių teisių neteko ir tapo kaimu. Šis pavadinimas yra iš dviejų žodžių – linksmas + kalnas. Linksmakalnis pirmosios kirčiuotės žodis, kirčiuojamas pastoviai: Linksmakalnis. 

Parengė Kamilė Paužaitė, Tadas Munikas, Arvydas Stonys, Tomas Vilkas , Vestina Kašiubaitė ir Justė Marejeva
Prienų „Žiburio“ gimnazija, III kl.
Žiburiečių mokytoja Snieguolė Vanžodienė

Rubrikoje Kultūros kryžkelė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *