Pociūnų padangėje sėkmė lydėjo Jorį Vainių

– Ačiū už puikias varžybas! Ačiū už garbingą kovą! Ačiū, kad leidote man laimėti ir kartu džiaugiatės su manimi, – sekmadienį Pociūnuose ką tik pasibaigusiose Lietuvos atviros klasės sklandymo varžybose palydėtas audringų plojimų plačiai šypsodamasis ir mosuodamas iškovotais trofėjais, gėlių puokštėmis dėkojo naujasis čempionas vilnietis Joris Vainius.

Lietuvos atviros klasės sklandymo čempionato dalyviai.

Beje, įdomus sutapimas: Jorio mama – sklandytoja Dalia Vainienė yra Vilniaus aeroklubo direktorė, praėjusių metų čempiono Gvido Sabeckio tėtis – sklandytojas Vytautas Sabeckis, vadovauja Kauno apskrities aviacijos sporto klubui (KAASK). Šių metų varžybose sidabro medalį iškovojo Mindaugas Žaliukas, bronzos – Vladas Motūza. Abu – Kauno aviacijos sporto klubo (KAASK) nariai, patyrę pilotai, įvairių varžybų prizininkai.

Lietuvos atviros sklandytuvų klasės čempionas J. Vainius.

Čempionatas, kaip ir orai, buvo karštas, skraidyta vienuolika dienų, tiek pat įvykdyta ir užduočių. Porą kartų sklandytojams teko įveikti per 400 km ilgio maršrutus, padangėje išbūti šešias ir daugiau valandų. Orai skrydžiams buvo įvairūs: kartais nusidriekdavo kylančias oro sroves žyminčios gražios debesų gatvės, kartais tekdavo skristi be debesų ir naudotis saulės termikais. Vieną dieną keldavo iki 2500 m, o kitą – tik iki 1300 m aukščio… Ir lyderiai keisdavosi. Štai ilgokai turnyrinėje lentelėje aukščiausią poziciją užėmęs Darius Liaugaudas vieną dieną leidosi į aikštelę ir daugiakovėje turėjo tenkintis ketvirta vieta… Įdomi kova vyko tarp Jorio ir ir praėjusių metų čempiono Gvido, kurie dažnai atsidurdavo greta. Sėkmė labiau šypsojosi vilniečiui, Gvidas liko šeštas. Jam, kaip čempionate lietuvišku baltasparniu geriausiai skridusiam pilotui, UAB „Sportinė aviacija ir Ko“ direktorius Vytautas Mačiulis įteikė specialųjį prizą. Vytautas Sabeckis, atskiruose pratimuose iškovojęs dvi pirmas ir kartą antrą vietas, galutinėje įskaitoje atsidūrė aštuntoje vietoje. Iš prieniškių sklandytojų V. Mačiulis užėmė dvyliktą, Stasys Skalskis – tryliktą vietą. Abu pilotai, kaip ir G. ir V. Sabeckiai, skraidė Prienų UAB „Sportinė aviacija ir Ko“ pagamintais LAK-ais. Beje, čempionate buvo galima pasigrožėti įvairių tipų prieniškių pagamintais baltasparniais: į padangę kilo trys LAK-12, du LAK-17b/18 m, po vieną LAK-17a/15 m, LAK-19/15 m, LAK mini fes ir dvivietis 23 m sparnų ilgio – LAK/20T 23 m.

G.Sabeckiui prizą įteikia Ramunė ir UAB direktorius V. Mačiulis.

Užkalbintas naujasis čempionas sakė, kad buvo išsikėlęs sau tikslą laimėti, laikėsi griežto dienos režimo, prieš pat skrydį lįsdavo atsigaivinti į baseiną, į startą ateidavo tik prieš pakylant, gėrė daug vandens…
– Karšta buvo tik žemėje, pakilus karštis nekamuodavo. Skridau individualiai, kartais ir su kitais, bet specialiai draugystės neieškojau. Dažniausiai sutikdavau biržietį Gintarą Drevinską. Mūsų nuomonės dažnai sutapdavo ir pasirenkant starto laiką. Sudėtingiausia buvo skristi, kai maršrutas nusidriekdavo į Šakius.Ten lygumų kraštas, aikštelių daug, bet termikų mažai. Net posakis yra: prie Šakių – „šakės“.
Onutė Valkauskienė