Būtina priminti

Šį pavasarį daugiau kaip 11 tūkst. kiaulininkystės ūkių aplankę VMVT pripažįsta, kad beveik 10 proc. nekomercinių ūkių nustatyta biologinio saugumo priemonių neatitikimų.

Dažniausiai nėra dezinfekcinių kilimėlių prie visų įėjimų į kiaulių laikymo vietas arba jie nėra užpildyti biocidinėmis medžiagomis. VMVT inspektoriai dažnai randa neaptvertus tvartus ir pastebi, kad kiaulių augintojai neturi patalpos ar vietos, kur galėtų pasikeisti darbo drabužius ir avalynę, prieš pradedant darbus tvarte. „Taip pat pastebime, kad ūkininkai turi įsigiję visas priemones, tačiau jų nenaudoja. Dezinfekcinis kilimėlis guli sausas šalia įėjimo, yra įsigyta biocidinių produktų, tačiau pakuotė dažnai net neatidaryta. Ūkininkas nežino, kaip tinkamai paruošti dezinfekcinį tirpalą, tvora nuardyta ir padėta šalia pastato, nes trukdo pavasariniams darbams, sunku pravažiuoti su žemės ūkio technika per kiemą.
Svarbu suprasti – visų šių priemonių reikia ne tikrintojams. Patys ūkininkai privalo rūpintis savo turto saugumu. Kiaulininkystės ūkiams keliami biologinio saugumo reikalavimai turi tapti rutina. Biologinio saugumo reikalavimai yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti padėti kiaulių augintojams apsaugoti savo gyvūnus nuo itin pavojingos ir užkrečiamos ligos. Taisyklių privalu laikytis ne tik per patikrinimus, bet ir kasdien. Tik taip maras bus sustabdytas. Reikalavimas pasikeisti apavą ir persirengti, einant į tvartus, turi tapti įpročiu, kaip ir būtinybė įrengti bei naudotis dezinfekciniu kilimėliu. Kiaules ir šerti, ir prižiūrėti privalu atsakingai. Tačiau tai tik dalis biosaugos taisyklių, užkertančių kelią AKM.
Visiems kiaulių augintojams privalu laiku deklaruoti gyvulius – kiekvieno metų ketvirčio pirmąjį mėnesį. Įsigytus gyvūnus reikia atsivežti į tinkamai paruoštą laikymo vietą: aptverti tvartą tvora ir užtikrinti, kad į jį nepaklius laukiniai gyvūnai, graužikai ar kiti kenkėjai, naminiai augintiniai. Todėl apsaugotas turi būti ne tik pagrindinis įėjimas į tvartą, bet ir visi kiti. Kartu svarbu prižiūrėti aplinką, šienauti žolę, genėti krūmus. Taip aplink tvartą bus sunku daugintis graužikams. Draudžiama šerti kiaules šviežiai nušienauta žole, termiškai neapdorotais pašarais, virtuvės atliekomis, naudoti pakratus, atvežtus tiesiai iš lauko. Juos privalu išlaikyti ne trumpiau nei 90 dienų. Kiaulių negalima laikyti lauke.
Įtarus, kad gyvuliai serga, privalu nedelsiant kreiptis į vietos privatų veterinarijos gydytoją arba teritorinės VMVT specialistus. Vakcinos ir vaistų nuo maro nėra. Todėl biosauga tiesiog būtina. Perkami paršeliai turi būti paženklinti į vieną ausį segamu įsagu su bandos numeriu. Gyvulius įsigyjantis asmuo iš pardavėjo turi gauti gyvūnų sveikatos būklę patvirtinantį veterinarijos pažymėjimą, išduodamą tokį įvertinimą atlikusio veterinarijos gydytojo. Kiaules parduodantysis turi užpildyti ir paršelių pirkėjui pateikti GŽ-2 formą bei Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštį. Duomenys apie išvežimą iš ūkio ir atvežimą į jį turi būti užregistruoti Ūkinių gyvūnų registre per 7 kalendorines dienas po sandorio. Primenama, kad visi kiaulių laikytojai kiekvieno einamųjų metų ketvirčio pirmąjį mėnesį Ūkinių gyvūnų registre privalo registruoti laikomų gyvūnų skaičių. Tai padaryti, jei turi suteiktą prieigą prie registro, gali ir pats kiaulių laikytojas, tokią paslaugą gali suteikti ir privatus veterinarijos gydytojas arba VMVT specialistai. Ūkinių gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimai gali užtraukti sankcijas. Griežčiausių gali sulaukti vengiantys prievolės deklaruoti laikomas kiaules ir įsigiję jas be veterinarijos pažymėjimo. Įvertinus riziką tokiam kiaulių laikytojui gali būti nurodyta kiaules savo lėšomis ištirti dėl AKM ir, gavus rezultatus, kiaules paskersti arba nugaišinti“
VMVT Informacija

Rubrikoje Teisė žinoti. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *