Birštono Tarybos posėdis

Pasveikinti kulinarinio konkurso nugalėtojai

Birštono savivaldybės merė N.Dirginčienė – su kulinarinio konkurso nugalėtojais restorano „Old Town Grill“ įkūrėjais ir darbuotojais.

Birželio 21 dieną vykusio Tarybos posėdžio pradžioje Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė įteikė apdovanojimus „Birštono kulinarinio konkurso 2019“ nugalėtojams. Suskaičiavus rinkėjų balsus, absoliučiu konkurso nugalėtoju tapo restorano „Old Town Grill“ patiekalas „Brandinta jautienos išpjova“, surinkęs 53 proc. balsų. Antrąją vietą užėmė to paties restorano desertas „Dekonstruotas tiramisu“ su 43 proc. balsų. Trečiąja vieta pasidalijo du patiekalai, surinkę panašų balsų skaičių – restorano „Moon“ ėrienos kepsnys (23 proc. balsų) ir „Royal SPA Residence“ šamas (22 proc. balsų).
Birštono kulinarinis konkursas vyko jau trečius metus iš eilės. Konkurso tikslas – kiekvienais metais, artėjant vasaros sezonui, išrinkti geriausius Birštono maitinimo įstaigų patiekalus, jų pagrindu sukurti „Birštono kulinarinį žemėlapį“. Juo siekiama formuoti išskirtines Birštono gastro tradicijas, paskatinti Birštone veikiančias maitinimo įstaigas atsinaujinti, kūrybiškai pažiūrėti į restoranuose, kavinėse tiekiamus patiekalus, juos pristatant, pritaikyti naujausias maisto gaminimo tendencijas ir laikytis sveikos mitybos principų. Kitaip nei iki šiol, šiemet konkursui pateiktus patiekalus vertino ne profesionali komisija, o patys kavinių ir restoranų lankytojai. Už patiekalus maitinimo įstaigų lankytojai balsavo internetu. Balsavime dalyvavo ne tik lietuviai, bet ir kurorto svečiai iš užsienio šalių – Airijos, Italijos, Vokietijos, Švedijos, JAV, Jungtinių Arabų Emiratų, Tailando.

Plečiasi veiklos ir paramos gavėjų ratas
Tarybos posėdžio metu buvo patvirtinti naujos redakcijos Birštono savivaldybės žemės ūkio rėmimo fondo nuostatai. Pagal naujus nuostatus yra nurodoma, kad fondas skirtas remti ne tik kaimo turizmo veiklą, bet visas alternatyvias veiklas, o fondo parama gali naudotis ne tik ūkininkai, bet ir visi žemės ūkio veiklos subjektai. Pagrindiniu prioritetu nurodomas smulkių ir vidutinių ūkių kūrimosi skatinimas.
Naujuose nuostatuose įrašyta, kad bus kompensuojamos ne tik naujos, bet ir naudotos žemės ūkio technikos ir mechanizmų įsigijimo išlaidos, bus remiami ne tik kaimo turizmo veiklą, bet ir visas alternatyvias žemės ūkio veiklas vykdantys asmenys, kurie bus įregistravę žemės ūkio valdą. Prašymus pareiškėjai galės teikti raštu, paštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą. Kad daugiau žemdirbių galėtų pasinaudoti parama, maksimali paramos suma sumažinta iki 700 Eur, skiriama įsigijus ne brangesnę kaip 10 000 Eur žemės ūkio techniką. Išsamūs nuostatai bus viešinami Savivaldybės interneto puslapyje.

Pritarta visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai
Posėdžio metu Taryba patvirtino Birštono savivaldybės 2019 m. visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą. Programos įgyvendinimas padės stiprinti gyventojų sveikatą, didinti fizinį aktyvumą, formuoti visuomenės požiūrį į sveikatą, kaip vieną iš pagrindinių gyvenimo prioritetų, leis mažinti gyventojų sergamumą, kurį lemia netinkama žmonių gyvensena, elgsena, neigiami aplinkos veiksniai, bus gauta informacija apie aplinkos kokybę. Pagrindinis programos tikslas – remti visuomenės sveikatos priežiūrą, mažinančią gyventojų sergamumą, neįgalumą, mirštamumą, finansuojant savivaldybėje įgyvendinamas visuomenės sveikatos priemones. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad 98 proc. mirčių išsivysčiusiose pasaulio šalyse lemia 7 rizikos veiksniai: padidėjęs kraujospūdis, tabakas, cholesterolis, antsvoris, nepakankamas šviežių daržovių ir vaisių vartojimas, fizinės veiklos trūkumas ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Tai pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys lėtines neinfekcines ligas. Lietuvoje 18 proc. mirčių yra susijusios su tabako vartojimu, 12 proc. – su nepakankamu vaisių ir daržovių vartojimu, 11 proc. – su alkoholio vartojimu, 10 proc. – su antsvoriu, 9 proc. – su fizinės veiklos stoka.

Suteikti gatvių pavadinimai
Taryba nutarė suteikti Birštono mieste esančioms gatvėms Bokšto alėjos, Žibuoklių ir Viensėdžio takų pavadinimus, Geležūnų kaime esančiai gatvei – Laukų gatvės pavadinimą. Adresų registre suteikus pavadinimus bei įregistravus gatves Birštono mieste, bus galimybė gauti finansavimą esamų gatvių elementų pritaikymui žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, o suteikus naują pavadinimą gatvei Geležūnų kaime, bus galima esamiems sklypams suteikti naujus adresus.

Patvirtino naują tvarkos aprašą
Taryba patvirtino naują Renginių organizavimo Birštono savivaldybei priklausančiose ar valdytojo teise valdomose viešojo naudojimo teritorijose tvarkos aprašą. Naujasis tvarkos aprašas nustato komercinių ir nekomercinių renginių, nereglamentuojamų Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (koncertų, spektaklių, švenčių, mugių, teatralizuotų renginių, meninių ir reklaminių akcijų, sportinių varžybų ir žaidimų, pramogų ir atrakcionų parkų, filmavimų ir kitų viešų renginių), organizavimo Birštono savivaldybės viešojo naudojimo teritorijose tvarką: prašymų pateikimą, jų nagrinėjimą, leidimų išdavimą ir organizatorių atsakomybę. Atsižvelgiant į renginio dydį bei sudėtingumą, koordinatoriui, o ne komisijai (kaip buvo iki šiol) bus suteikta teisė kviesti į aptarimą renginio organizatorius bei Savivaldybės administracijos padalinių, institucijų atsakingus atstovus. Nustatyta renginių organizatorių atsakomybė bei pareiga turėti leidimus, derinimus ar kitus dokumentus, jeigu organizatoriai vykdys veiklą, kuriai vykdyti tokie dokumentai reikalingi.

Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su kroatais
Taryba pritarė sudaryti sąlygas vystyti tarpusavio bendradarbiavimą turizmo, sveikatinimo, kultūros, švietimo, socialinio ir ekonominio bendradarbiavimo srityse bei imtis bendrų veiksmų, įgyvendinant įvairius projektus tarp Birštono savivaldybės ir Lipik miesto savivaldybės (Kroatijos Respublika). Lipik – kurortinis SPA miestas Kroatijos Respublikoje, Požegos – Slavonijos apskrityje. Nuo XVIII a. Lipik garsėja kaip mineralinių vandenų ir šaltinių kurortas, čia yra gydomieji mineralinio vandens šaltiniai, sveikatinimo, sveikatingumo ir SPA paslaugos, vyksta aktyvi turizmo plėtra. Bendradarbiavimą inicijavo Kroatijos Respublikos ambasada Lietuvoje ir J. E. Kroatijos Respublikos ambasadorius Krešimir Kedmenec. Pastaraisiais metais įgyvendinti bendri kultūros ir turizmo projektai, surengtos parodos, Kroatijos muzikos atlikėjų koncertai Birštono kurorte. Numatomi šie bendradarbiavimo tarp savivaldybių būdai: turizmo srityje; sveikatinimo, sveikatingumo, SPA srityse; informacijos ir komunikacijos mainai; profesiniai mainai; kultūriniai mainai.

Ar sutartis bus pratęsta?
Jeigu dėl daugumos darbotvarkėje įrašytų klausimų Tarybos nariai jau buvo apsisprendę komitetuose, tai „Dėl 2016 m. balandžio 21 d. Savivaldybės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų nuomos sutarties Nr.(11.18.)-18-119, sudarytos su UAB „Sanatorija Vytautas“ nutraukimo žadėjo apsispręsti posėdžio metu. Bet ir posėdyje prireikė pertraukos, mat situacija – sudėtinga.
Prieš 3 metus pasirašant minėtą sutartį, buvo džiaugiamasi tuo, kad labai gražiai prisistatę „Vytautas SPA“ šeimininkai pasiryžo dar didesnėms investicijoms ir panoro išsinuomoti 99 metams šalia SPA komplekso esančius du sklypus. Juose planuojama statyti dar kelis patrauklius objektus: Grožio ir chirurgijos centrą, viešbutį ir kitus. Pasak posėdyje kalbėjusio investuotojų atstovo Norberto Pranckaus, jie savo planų neatsisako. Savivaldybė taip pat nori, kad investuotojai su partneriais įgyvendintų savo projektą. Tad kodėl atsirado Savivaldybės administracijos inicijuotas sprendimo projektas dėl sutarties nutraukimo?
Priežastis, pasirodo, tame, kad bendrovė nemoka žemės nuomos mokesčio, vėluoja investicijos, kaupiasi delspinigiai. Tai buvo konstatuota ir posėdyje aptariant klausimą, ir vėliau vykusios spaudos konferencijos metu. Taigi iš Savivaldybės pusės nuskambėjo gana griežtas perspėjimas, kad būtina laikytis sutarties sąlygų. Juo labiau, kad, kaip sakė Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Valentinas Vincas Revuckas, bendrovė nereagavo į siunčiamus nerimo laiškus, o vieninteliame iš atsiųstų raštų kaltę bandė suversti vėluojančioms Birštono savivaldybės bendrojo plano korekcijoms. Pasak direktorės pavaduotojo, tai pagrindo neturintis pasiaiškinimas, nes investuotojas apie tai, kokie yra Bendrojo plano sprendiniai, gerai žinojo, o dabartinės korekcijos vykdomos ne dėl investuotojo, o kitų numatomų įgyvendinti projektų.
Norbertas Pranckus savo pasisakyme akcentavo, jog bendrovė investavo apie 100 000 eurų į projektą, pritraukė į Birštoną ES lėšas, bet dėl vykdomų antrojo korpuso statybų darbų bei laukiamų Bendrojo plano korekcijų negali užbaigti projektavimo darbų, gauti Draudimo garanto pratęsimo. Taip pat Investuotojo atstovas prašė supratimo ir tikisi sutarties terminų pratęsimo.
Taryba nesiryžo iškart priimti sprendimo ir padarė pertrauką, po kurios Tarybos valdančioji frakcija pasiūlė sprendimą dėl šio klausimo atidėti iki kito posėdžio, kuris vyks rugpjūčio 30 d. Su sąlyga, jog Investuotojas privalo iki rugpjūčio 1 d. sumokėti 44 657 eurų sumą, kurią sudaro žemės nuomos mokestis ir delspinigiai už ne laiku sumokėtą mokestį ir nepadarytas investicijas. Jei skolos bus sumokėtos, tuomet bus galima kalbėti apie sutarties terminų pratęsimą. Kitu atveju, sutartis bus nutraukta ir Investuotojas turės sumokėti 200 000 eurų baudą už sutarties nutraukimą užsakovo iniciatyva.

Ataskaitoms pritarta be diskusijų
Šiame posėdyje buvo tvirtinamos Biudžetinės įstaigos Birštono miesto tvarkymo tarnyba ir UAB „Birštono šiluma“ 2018 metų veiklos ataskaitos. Tai – dvi labai svarbios ūkinės organizacijos, nuo kurių veiklos priklauso ir birštoniškių kasdienio gyvenimo gerovė, ir miesto įvaizdžio bei infrastruktūros gerinimas. Posėdyje didesnių diskusijų dėl šių įmonių darbo nekilo. Tarybos narių teigimu, jie į visus kilusius klausimus atsakymų sulaukė komitetuose, tad posėdyje prieš balsuojant dėl pritarimo Miesto tvarkymo tarnybos ataskaitai tik trumpam buvo stabtelta prie Valės Petkevičienės siūlymo – pasirūpinti, kad savivaldybės teritorijose esančiose kapinėse būtų laistytuvų ir kitų reikiamų įrankių kapams tvarkyti. Pasak Tarybos narės, vyresnio amžiaus žmonėms, važinėjantiems autobusais į Nemajūnų ar Škėvonių kapines, kyla problemų. Nepatogu juos vežtis ir važiuojant dviračiu.
Merės N.Dirginčienės manymu, tai tikrai vertas dėmesio siūlymas, kuris bus perduotas Škėvonių kapines prižiūrinčiai UAB „Prienų butų ūkis“, o Birštono senosiose kapinaitėse šia paslauga turėtų pasirūpinti Miesto tvarkymo tarnyba. Seniūno Jono Kederio teigimu, Nemajūnų kapinėse bendro naudojimo laistytuvais jau pasirūpinta. Seniūnas tik apgailestavo, kad kažkas jau spėjo „pasiskolinti“ du laistytuvus.
Svarstant UAB „Birštono šiluma“ metinį pranešimą, kiek padiskutuota dėl priemonių kovojant su skolininkais. Bendrovės direktoriaus Gintaro Versecko tvirtinimu, didžiausia problema – socialiniai būstai. Žinoma, ne visi, bet, pavyzdžiui, šiuo metu esama penkių tokių būstų šeimininkų, kurių bendras įsiskolinimas sudaro apie 40000 eurų. Bendrovei tai – nemaži pinigai, juo labiau, kad praėjusieji metai ir Birštono šilumininkams, kaip ir daugeliui kitų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių, dėl Valstybinės kainų ir energetikos komisijos nustatytų ženkliai mažesnių kainų buvo nuostolingi.
Pasigirdus Tarybos narių nuomonėms apie tai, kad neatsiskaitančius už komunalines paslaugas gyventojus reikėtų perkelti į prastesnius būstus – be patogumų, ir bendrovės vadovas, ir Savivaldybės administracijos specialistai tvirtino, kad tai beveik neįmanoma. Mat daugumą jų saugo teisės aktai. Pasak G.Versecko, nuo priteistų išieškojimų išsisukti sugeba net ir nuosavybę turintys skolininkai.

Susisiekimas su Puzonimis ir Siponimis nenutrūks
Pristatydamas klausimą „Dėl vietinių (priemiestinių) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutų pripažinimo visuomenei būtinais ir nuostolių kompensavimo, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Valentinas Vincas Revuckas informavo, kad Prienų rajono savivaldybė, derindama maršrutus su KAUTRA, į sąrašą neįrašė maršrutų Prienai – Puzonys ir Prienai – Siponys. Atsisakius šių maršrutų, daliai Birštono savivaldybės kaimiškosios teritorijos gyventojų kiltų sunkumų, kaip pasiekti Birštoną.
Tarybos nariai pritarė parengtam sprendimo projektui dėl nuostolių, kurie sudarytų apie 1200 eurų per mėnesį, kompensavimo, todėl Puzonių ir Siponių krašto žmonės gali likti ramūs. Vasaros sezono metu maršrutu Birštono stotis – Siponys kursuojantis autobusas pasieks ir Šilėnų sodus, o žiemos sezono metu autobusas važiuos maršrutu Birštono stotis – Nemajūnai – Siponys ir atgal.
Aptariant šį klausimą, merė N.Dirginčienė pastebėjo, kad atsiranda tam tikrų neaiškumų ir dėl 152 maršruto Kaunas – Birštonas, kuris yra susietas su trimis savivaldybėmis: Kauno ir Prienų rajonų bei Birštono. Visai neseniai Kauno rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, pagal kurį ji kompensuos tik tą sumą, kuri bus negauta už lengvatinius bilietus, važiuojant jų rajono ribose. Iki šiol KAUTROS patiriamus nuostolius už lengvatinius bilietus visos savivaldybės kompensuodavo solidariai. N.Dirginčienės teigimu, šis Birštonui labai reikalingas maršrutas nėra nuostolingas, bet už lengvatinius bilietus negautos pajamos sudarytų apie 4500 – 4800 eurų.
Merė yra įsitikinusi, kad sprendimai dėl viešojo transporto turi būti aptarti ir sprendžiami regiono lygiu, nes jie yra neatsiejami. Apie tai buvo kalbama ir neseniai vykusiame Birštono ir Prienų r. savivaldybių vadovų susitikime, o rudeniop bus aptariama ir Kauno regiono plėtros taryboje.

Ramutė Šimukauskaitė