Niekas neužmiršta, niekas nepamirštas…

Veiverių krašto istorijoje – daug ryškių asmenybių, svarbių įvykių bei jas menančių atminimo vietų, susijusių su visos Lietuvos kultūriniu, švietėjišku, politiniu bei visuomeniniu gyvenimu.

Viena iš jų – Mauručių geležinkelio stotis, šalia kurios prieš trisdešimt metų buvo pastatytas kryžius tremties kančioms atminti. Nors nuo pirmųjų trėmimų prabėgo jau 78 -eri metai, bet garbaus amžiaus žmonių atmintyje vis dar gyvi prisiminimai, tos tolimos, giliai įsirėžusios jaunystės ir vaikystės dienos, kai jie čia, Mauručiuose, buvo grūdami į gyvulinius vagonus ir vežami į rūsčią nežinią. Gyvi jie ir jau ten Sibire gimusiųjų atmintyje bei jų vaikų, vaikaičių iš tėvų, senelių pasakojimų atkurtuose vaizdiniuose.
Tad, pasak dar gyvų tų praeities dienų liudininkų, kaip galima patiems čia neateiti ir kitų neatsivesti. Buvusios ilgametės Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų filialo vadovės Dalytės Raslavičienės kviečiami, jie ateina, susiburia kasmet birželio 14 -ąją ar artimą šiai datai dieną. Pasikalba, padainuoja, tiesiog pabūna kartu.
Buvo jie susirinkę ir praėjusį sekmadienį. Padėjo gėlių prie atminimo kryžiaus, uždegė žvakeles, sustojo bendrai nuotraukai prie geležinkelio bėgių. Tiesa, dėl gąsdinančio apniukusio dangaus gražiausius Gedulo ir vilties dienai paminėti skirtus posmus mokytojos Reginos Budžiulienės mokinukai šį kartą išsakė ne prie paminklinės vietos, bet Veiverių šv. Liudviko parapijos bažnyčioje po šia intencija aukotų šv. Mišių. Čia skambėjo ir dainos apie Lietuvą, meilę tėvynei, ilgesį, padėjusios atplėšties nuo gimtosios žemės Suvalkijos krašto šviesuoliams ir darbštiems ūkininkams ištverti lagerius bei tremtis. Kartu su veiveriškiais dainavo ir Vilkaviškio šaulių ansamblio dainininkai.
Vėliau prisiminimų pynė mezgėsi Veiverių šaulių namuose.

„Gyvenimo“ informacija

Rubrikoje „Neliks duonos su druska - liks Tėvynė“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *