Konkursas „Mano kaimo, miestelio, miesto vardas“

2019 – Vietovardžių metai

Kodėl Prienai vadinami Prienais?
Mūsų gimtasis miestas yra Prienai. Istoriniuose šaltiniuose apie Prienus užsimenama jau nuo 1502 m., miestas pradėjo augti XVII a., kai LDK kunigaikštis Aleksandras Prienų dvarą ir apylinkių žemes padovanojo didikui Mykolui Glinskiui, jam valdant 1604m. pastatyta pirmoji Prienų bažnyčia. XIX a. miestas dar labiau išaugo – 1827 m. buvo 1972 gyventojai, o naujausiais duomenimis 2018 m. – 8623 gyventojai. Miesto vardas tikriausiai yra asmenvardinės kilmės – dar ir dabar pavardė Prienas gyva Lietuvoje. Legenda pasakoja, kad vietovė pavadinta čia medžiojusio kunigaikščio Prienio vardu. Anot legendos, kunigaikštis, sužavėtas apylinkių grožio, pastatė čia pilį ir davė jai savo vardą. Pagal kitą padavimą, senovėje į Prienus siųsdavo nusikaltėlius, kurių vienas, pavarde Prienas, prie Mielupio upelio pasistatęs sodybą, gavusią savininko pavardę. Dabar jau niekas negali pasakyti, kuri iš šių legendų tikroji, bet jos patvirtina asmenvardinę pavadinimo kilmę. Pavardžių žodynas nurodo, jog pavardė Prienas kilusi iš žodžių „prėnas“ ar „prėnis“, šių žodžių kilmė ir reikšmė neaiškios. Trečioji legenda nurodo kitokią miesto vardo kilmę. Ji byloja, jog gyventojai upę (dabartinį Nemuną) vadino „ana upe“, todėl naujakurius sakydavę kuriantis „prie anos upės“, taip ir išsirutuliojo pavadinimas Prienai.


Dvariukas
Prienai, kaip ir kiekvienas miestas ar miestelis, turi keletą mikrorajonų, jiems visiems žmonės suteikė pavadinimus: vieni jų oficialiai įteisinti, kiti naudojami tik buitinėje vietinių gyventojų kalboje. Vienas iš senesnių – Dvariuko mikrorajonas. Dvariuko pavadinimas kilęs iš žodžio „dvaras“, pridedant mažybinę maloninę priesagą –ukas (plg. namukas). Teritorija taip vadinama, nes prie Nemuno, šalia santakos su Revuonos upeliu, 1667-1701 stovėjusi puošni Prienų pilis, kurią valdė Gotardas Vilhelmas Butleris ir jo giminė. Pilis buvo sugriauta karų su švedais metu 1701 m. Pagal 1782 m. dvaro inventoriaus aprašą Prienų dvaras buvęs gana stambus, pagrindiniai rūmai buvę barokinio stiliaus, dviejų aukštų su mansarda, ūkiniai pastatai nuo rūmų buvo atskirti tvenkiniais, kurie ir dabar išlikę. Šalia buvusios žemės ir pavadintos Dvariuku. Nors dvaro seniai nebėra, bet pavadinimas išliko ir primena garsios giminės klestėjimo metus.

Popiernė
Dvariuke, ant sraunaus Drubengio kranto, netoli upelio žiočių, prie pat Prienų, būta malūno ir popieriaus dirbtuvių. Dar ir šiandien vietovė vadinama Popierne. Drubengio, kitaip jis dar vadinamas Dvariuko, tvenkinyje, kuris susidarė užtvenkus upelį, buvo pūdomi skudurai, paskui jie malami. Iš jų buvo gaminamas aukštos kokybės popierius. Gaminiai buvo vežami į Maskvą, Varšuvą, Peterburgą Tai viena seniausių ir stambiausių popierių gaminusių įmonių to meto Lietuvoje. Vietovės pavadinimas yra padarytas iš daiktavardžio „popierius“ ir primena Prienų klestėjimo metus.
Miestui plečiantis, nauji gyventojai pradėjo statytis namus ir kurtis ant aplink Prienus esančių kalvų. Naujas mikrorajonas, įsikūręs ant Dvariuko kalvos, dėl vaizdingos panoramos, kalvoto reljefo, vešlaus miško vietinių gyventojų išdidžiai vadinamas Šveicarija.

Greta Mateikaitė, Greta Ustilaitė, Sandra Bartuškaitė
Prienų „Žiburio“ gimnazijos III kl. mokinės
Šaltiniai: https://lt.wikipedia.org/wiki/Prienai
https://www.lithuaniainworld.lt/lt/component/tags/tag/prienai-zemelapis.html


Stadionas
Dabar šioje teritorijoje puikuojasi daugiabučiai, parduotuvės, ošia baltaliemeniai berželiai, krykštauja vaikai žaidimų aikštelėje, ramiai teliūškuoja vandens telkinys, bus statomos lauko žaidimų aikštelės. Pavadinimas „Stadionas“ kilo iš nuo seno Prienuose, toje teritorijoje, buvusio sporto stadiono. Tas pats pavadinimas suteiktas ir pagrindinei gatvei. Simboliška – naujasis Prienų stadionas bei Sporto ir pramogų arena įsikūrė gale Stadiono.

Paprienė
Po karo kitoje Nemuno pusėje buvo pastatyta ligoninė, poliklinika, senelių namai. Žmonėms buvo išdalinti sklypai, jie pasistatė individualius namus. Taip susiformavo dar vienas mikrorajonas. Paprienė yra rytinėje Prienų dalyje, pavadinimą nulėmė geografinė padėtis: šį mikrorajoną ir patį Prienų miestą skiria Nemuno upė, tad mikrorajonas yra „prie Prienų“. Buitinėje kalboje žmonės dalį šio mikrorajono kartais pavadina „Čigonynu“ , nes didžiąją dalį šios teritorijos gyventojų 20 a. pradžioje sudarė romų tautybės žmonės.

Kareivinės
1937 m. lapkričio 14 d. Prienuose pradėjo veikti 5 -ojo Kęstučio pėstininkų pulko kareivinės, pastatytos šiek tiek atokiau nuo miesto sodybų, ant aukšto Nemuno kranto. 1939 m. į Lietuvą įsiveržus TSRS kariuomenei, kareivinės buvo pritaikytos desantininkų mokymo centro reikmėms. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kareivinės buvo apleistos ir iki šiol dalis jų virto griuvėsiais. Taigi, pavadinimas kilo iš kadaise toje teritorijoje buvusio Prienų karinio miestelio. Šiandien iš karinio miestelio teliko griuvėsiai, tik vietoje aukštesniojo laipsnio karininkų štabo buvo įrengta „Vita Simplex“ klinika.

Kalnų sodai
Gyvenvietė įsikūrė, kai gyventojams buvo skirti sklypai sodams. Pavadinimo atsiradimą nulėmė reljefas – ši teritorija yra ant kalno, ją supa įvairūs sodai. Nuo kalno atsiveria plati Prienų miesto panorama. Mikrorajonas, įsikūręs netoli Miškų ūkio, dar kitaip vadinamas „Žvaigždžių miesteliu“, kadangi teritorija yra ant kalno – ji yra arčiau žvaigždžių.

Raminta Dabrišiūtė,
Monika Pranckevičiūtė,
Ignas Malinauskas
Prienų „Žiburio“ gimnazijos III kl. mokiniai
Žiburiečių mokytoja Snieguolė Vanžodienė

Rubrikoje Kultūros kryžkelė. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *