Rizikoms miškuose valdyti – palankesnės paramos sąlygos

Keičiantis klimatui kontrastingi ir permainingi orai tampa kasdienybe. Audros, vėtros, gausūs krituliai, sausros sukelia nepatogumų, pridaro nuostolių. Jei stichijų nusiaubtą nekilnojamąjį turtą atnaujinti, pasėlius atsėti galima palyginti greitai, atkurti nuniokotus miškus reikia ištisų dešimtmečių, o ir didelių finansinių resursų.
Miškų valdytojai, kuriems aktualus rizikos valdymas, kviečiami teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Paraiškas paramai gauti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teritoriniuose paramos administravimo skyriuose galima teikti gegužės 2 – birželio 28 dienomis.

Įmanoma ir nesudėtinga atkurti gamtos stichijų nuniokotą mišką naudojantis Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 metų programos priemonės „Investicijos į miškų plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritimi „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Taisyklių pakeitimai didina išmokas
Veiklos sritis „Miškams padarytos žalos prevencija ir atly-ginimas“ nėra nauja. Miškų – ir valstybinių, ir privačių – valdytojai parama pagal šią sritį naudojasi jau gana seniai – atsiliepimai vien teigiami. Siekiant dar geresnio paramos efekto, šiemet buvo atnaujintos veiklos srities taisyklės – padidintos miško atkūrimo išmokos, patvirtinti nauji medžių rūšių įkainiai vykdant stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veiklą. Skaičiuojama, kad paramos gavėjai, vykdant stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veiklą, nuo šiol gaus apie 21 proc. didesnę miško atkūrimo išmoką. Tikslus jos dydis priklausys nuo to, kokiomis želdinių rūšimis bus pasirenkama atkurti nuniokotą mišką.
Svarbu paminėti, kad išmoka apskaičiuojama kiekvienam miško želdinimo ir žėlimo projektui atskirai. Pavyzdžiui, miško atkūrimo išmoka (Eur už ha), pasirinkus sodinti paprastąsias pušis, sieks 2070 Eur; paprastąsias egles – 1848 Eur; karpotuosius ir plaukuotuosius beržus – 1703 Eur; juodalksnius – 1706; europinius maumedžius – 3088 Eur; paprastuosius klevus, paprastuosius uosius, kalnines guobas, paprastuosius skirpstus, paprastąsias vinkšnas – 3723 Eur; mažalapes liepas – 3792 Eur; bekočius ir paprastuosius ąžuolus, paprastuosius bukus – 4206 Eur.

Parama prevencinėms priemonėms
Paramą pagal veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ galima gauti ir miškų priešgaisrinei apsaugos infrastruktūrai kurti bei miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangai diegti ir gerinti. Tai turėtų būti patrauklu tiems savininkams, kurių miškai plyti miško teritorijose, kurios pagal Lietuvos Respublikos miškų gaisringumo žemėlapį  priskirtos prie didelės ar vidutinės gaisrų rizikos plotų. Šiuo atveju tinkamomis finansuoti išlaidos laikomos tada, kai pareiškėjai numato miškų priešgaisrinės apsaugos tikslais įrengti ar rekonstruoti miško kelius su žvyro danga; įrengti arba rekonstruoti atviras vandens paėmimo vietas; įrengti naujas ar prižiūrėti esamas miško priešgaisrines juostas; kai numatoma diegti detektorius, duomenų perdavimo sistemas, programinę įrangą ir kt.

Galimybės gauti finansavimą
Svarbu paminėti, kad, norint gauti paramą pagal minėtą priemonę, nesvarbu, kam ją ketinama gauti – miškui atkurti ar priešgaisrinės apsaugos infrastruktūrai kurti bei miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangai diegti ir gerinti – būtina surinkti mažiausiai 30 projektų atrankos balų. Surinkti juos nėra sunku, o tie, kam svarbu žinoti savo galimybes, turėtų pasidomėti, už ką kiek balų galima gauti.
Pavyzdžiui, jei pareiškėjas numato atkurti pažeistą mišką, kuriame vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) spygliuočių medžių rūšys, skiriama 20 balų. Jei vyrauja (daugiau kaip 50 proc.) lapuočių medžių rūšys, suteikiama kiek mažiau balų – 15. Kai įsipareigojama atkurti pažeisto miško plotą, kurio dydis yra nuo 3 iki 10 hektarų imtinai, skiriama 10 balų. Jei atkuriamas pažeisto miško plotas siekia daugiau kaip 10 hektarų, numatoma suteikti 20 balų. Jeigu pareiškėjas yra privataus miško valdytojas, taisyklėse numatyta jam skirti taip pat 20 balų. Balų galima gauti ir tada, kai pareiškėjas prašo mažesnio paramos intensyvumo, nei nustatytas galimas didžiausias paramos intensyvumas (taikoma, kai paramos prašoma prevencinėms priemonėms), – už kiekvieną sumažintą procentinį punktą pareiškėjui skiriamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų. Jei prevencinės priemonės diegiamos didelės gaisrų rizikos teritorijose, suteikiama 20 balų. Privalumų turi pareiškėjas, kuris yra miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo narys, – jam skiriami 5 balai.

Reikalingi komerciniai pasiūlymai
Tiesa, reikėtų paminėti, kad tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti pareiškėjams būtina pateikti tris komercinius pasiūlymus, jei iki paraiškos pateikimo nebuvo atlikti prekių, paslaugų ir (arba) darbų pirkimai. Komerciniai pasiūlymai turi būti su lygiaverčiais išlaidų pagrindines technines savybes apibūdinančiais techniniais parametrais, kurie negali skirtis daugiau kaip 10 proc. nuo mažiausią kainą pasiūliusio tiekėjo komerciniame pasiūlyme nurodytų techninių parametrų. Tinkama finansuoti išlaidų suma nustatoma pagal mažiausią pasiūlytą kainą. Šis reikalavimas netaikomas kreipiantis paramos stichinės nelaimės pažeistam miškui atkurti.

Rubrikoje Aplinkosauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *