Belaukiant „koloradinės“ koalicijos

Prieš porą savaičių rašiau, kad išrinktam LR prezidentui Gitanui Nausėdai dar ligi inauguracijos senesni politikos vilkai surengs išbandymų, kurių tikslas – išmėginti būsimąjį S. Daukanto aikštės Vilniuje rūmų šeimininką, tiksliau jo vertybines nuostatas ir „raudonąsias linijas“, kurių jis bent jau dabar nedrįstų peržengti.
Po teisybei, negalėjau net košmarais susapnuoti, ką p. Nausėdai pasiūlys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Praėjusią savaitę LVŽS išgirdo, kad išrinktasis prezidentas, kuriam po inauguracijos teks tvirtinti naujos vyriausybės sudėtį, tarsi pabrėžtinai pasisako už politinį stabilumą. Ir šiuo požiūriu p. Karbauskis pasiūlė jam dovanėlę – „še, tau, prezidente“. Pakviesdamas derėtis dėl dalyvavimo naujojoje valdančioje koalicijoje ne tik senesnius partnerius – Lietuvos socialdemokratinę darbo partiją ir partiją „Tvarka ir teisingumas“, bet ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA – KŠS), kurios lyderiui – Valdemarui Tomaševskiui „lenkų tautinės mažumos gelbėtojo“ nišos Lietuvos politikoje nebeužtenka. Jis koalicijoje su rusų mažumų organizacijomis, kurių ideologinis leitmotyvas – ne rusų padėtis Lietuvoje, o Kremliaus propagandos padėtis Lietuvoje.
Aptariant bendriau, akylesnių už mane stebėtojų požiūriu, dar prieš keletą metų p. Tomaševskis tiesiog rinkosi simbolines akcijas, tarkime, kiekvienų metų gegužės 9 -ąją į savo švarką įsisegdavo dryžuotą juodai oranžinę „kolorado juostelę“ ir su savo rėmėjais žygiuodavo į sovietų karių kapines, kur šlovino Raudonosios – sovietinės armijos žygdarbius, gi dabar – rinkimų į Europos Parlamentą kampanijos metu p. Tomaševskis pareiškimais „lenkė“ labiau už visus pas mus žinomus Kremliaus propagandos ruporus. Ko gero, gaudydamas rusiškai kalbančių Lietuvos piliečių balsus, nei tomis deklaracijomis tikėdamas. Juo labiau, p. Tomaševskiui kaskart rinkimuose pavyksta gauti palyginti vis mažiau balsų, tad reikia kažko imtis.
Ketvirtadienį posėdžiavusi LLRA – KŠS taryba nutarė imtis derybų dėl organizacijos dalyvavimo koalicijoje. O kadangi sprendimas derėtis manding yra priimamas turint tikslą dėl ko nors sutarti, o ne pasiųsti derybų partnerius po velnių, manyčiau, galime tikėtis tam tikro rezultato.
Norėčiau pamatyti, ar toks – „didesnį politinį stabilumą“ užtikrinantis rezultatas bus priimtinas p. Nausėdai. LLRA – KŠS atstovų yra buvę valdžioje, kur jie ilgą laiką nedemonstravo nelojalumo Lietuvai. Kita vertus, valstybės institucijų komandos branduoliai visokeriopai padėdavo šios organizacijos atstovams „nenublūdyti“ ir pakilti nuo paprastai jų turėto savivaldos ligi nacionalinio lygio supratimo. Tačiau ši išvada tinka tik iš dalies ir tik kai kuriems politikos personažams. Nes kai kurie LLRA – KŠS atstovai valdžioje labiau atitiko taisyklę – „kiek vilką bešertum tvarte, jis vis vien į mišką žiūri“ – kaip, pavyzdžiui, energetikos viceministrė Renata Cytacka, dėl kurios viešų pareiškimų iš posto virto ne tik ji pati, bet ir energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius (nors, po teisybei, tai nebuvo vienintelė jo pasitraukimo priežastis).
Tačiau tokie prisiminimai tinka labiau apibūdinti neilgą valdžios ir LLRA – KŠS apsičiupinėjimą. Mes nežinome, kuo ir kaip baigsis p. Tomaševskio ir p. Karbauskio rimtos derybos dėl valdžios funkcijų pasidalijimo. Ir bent jau šiandien turiu didelių abejonių, ar po to pasidalijimo naujasis prezidentas jausis patogiai. Didesnis stabilumas nebūtinai lygu stabilumui.
Nesu sąmokslo teorijų šalininkas, tačiau neatmesčiau tikimybės, kad trejus šio pavasario rinkimus „laimėjusiam“ p. Karbauskiui suburti „koloradinę“ koaliciją yra paskutinė galimybė įstatyti klizmą „landsberginei Lietuvai“, kurios, kaip rodo jo vieši pareiškimai, jis nekenčia juodai, atvirai ir negrįžtamai.
O ką apie tai mąsto p. Nausėda? Kas jam svarbiau – „didesnis“ politinis stabilumas ar prokremliniai elementai valdžioje, darantys įtaką kolektyviniams sprendimams Vyriausybės vardu?

Rytas Staselis