Ar laimingas Prienų kraštas? (II)

„Aktyviai dalyvauti patiems…“

Diskusijoje „Jaunimo užimtumas ir galimybės Prienuose“ dalyvavo Prienų meno mokyklos muzikos mokytoja Daiva Radzevičienė, Prienų rajono savivaldybės tarybos narys Mindaugas Rukas, Prienų r. savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Roberta Revuckienė, Atviros jaunimo erdvės „Prienas“ atstovė Živilė Rusevičienė, moksleivės Odeta, Martyna ir Skaistė. Diskusiją vedė maltietis savanoris Kristijonas Raibužis.

Buvo diskutuojama apie jaunimo veiklų erdvių plėtimą, jaunimo savirealizacijos galimybes, aptartos gyvenimo kelio pasirinkimo problemos bei tendencijos, kūrybiškumo ugdymo ir savanorystės svarba.
Meno mokyklos mokytoja pasakojo apie jau daugiau kaip dešimt metų vykstančią mokyklos edukacinę veiklą, kuri orientuota į nuo ikimokyklinio iki „gimnazijinio“ amžiaus moksleivius. Meno mokykloje galėtų mokytis ir daugiau moksleivių. Tėvai klysta manydami, kad jei vaikas pradės lankyti meno mokyklą, atsiras daug papildomų rūpesčių. Gal verta pagalvoti, kad meno mokykla – tai erdvė, kurioje vaikai gyvena kitokį, taip pat labai svarbų jiems gyvenimą: groja, dainuoja, piešia, kuria. Mokytoja Daiva pakvietė įsitraukti ir suaugusius į mokyklos veiklą: groti, dainuoti, pabūti kartu su savo vaikais, nes tai puiki terapija, padedanti puoselėti santykius ir spręsti paauglystės problemas. Šį pasiūlymą įkvėpė Europos patirtis, kur muzikuoja ne tik vaikai, bet ir tėvai.
Buvo diskutuojama ir apie tai, kaip jaunimas leidžia laisvalaikį, ko trūksta, kaip prasmingiau jį būtų galima praleisti. Laisvalaikiu Prienuose vieni lanko Meno mokyklą, kiti šoka, dainuoja, sportuoja, važinėja į teatrą Kaune, savanoriauja, po pamokų dažnai eina pasivaikščioti su draugais po miestą. Tačiau į renginius ateina mažai. Dalyvių pastebėta, kad tikriausiai trūksta drąsos, bijoma išsiskirti iš minios. Kai kurie bijo dalyvauti renginiuose, kad jų nenufotografuotų, aiškina – bus gėda. Nuo šio rudens yra susitarimas, kad, jei moksleivis nenori, viešinama nebus.
Savivaldybės tarybos nario Mindaugo Ruko manymu, „Jaunimo diskusijų forumas“ yra įžanga į ateityje galimą festivalį.
Živilė dalinosi mintimis apie atviros jaunimo erdvės „Prienas“ veiklą. Šis projektas kol kas veikia tik apie metus. Nors kiti rajonai panašias veiklas skaičiuoja jau dešimtmetį, tačiau, kaip sakoma, nėra blogo, kas neišeitų į gerą, jų ilgametė patirtis gali daug padėti. Jaunimas į klubą kviečiamas ir labai laukiamas nuo 14 iki 29 m. amžiaus. „Prienas“ įsikūrė Prienų kultūros ir laisvalaikio centre, kuriame draugėn buriamasi tris kartus per savaitę: ketvirtadienį renkasi aktyvus jaunimas, linkęs savanoriauti, o kitomis dienomis laukiama visų. Jaunimas atvyksta net iš kitų miestų, organizuojamos veiklos pagal poreikį, vasarą planuojami susitikimai lauke. Tiesiog smagu praleisti laiką kartu, realizuoti save, žiūrėti kartu filmus, pasikalbėti, pažaisti ar užsiimti kita naudinga bei linksma veikla.
Kristijonas kėlė klausimą, ką turėtume daryti, kad jaunimas pasirinktų savo veikloje gerąsias patirtis. Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos mokinių seimo narė priminė maltiečių iniciatyvas ir pastebėjo, kad mokykla, jeigu neišmoko, tai nukreipia, pataria, padeda įsitraukti į gerąją veiklą.
Ypač opi problema – kaip stabdyti rūkymo ir alkoholio vartojimo kultą tarp jaunimo, kuo sudominti tuos jaunuolius, kuriems, kaip sakoma, „nusispjaut į viską“. Živilė pastebėjo, kad kai kurie turi daug problemų, pasirenka netinkamas bendruomenes, todėl labai svarbu kalbėtis su jais, padėti.
Roberta pasiūlė atlikti apklausą ir sužinoti, kas jauniems žmonėms įdomu, ko reikia, kad jie būtų laimingi, gyvendami Prienuose.
Diskusijos dalyviai aiškinosi darbo su jaunimu klaidas, aptarė būdus, kaip jaunimą „užaktyvinti“ veiklai, padėti susikalbėti, paskatinti savanorystę. Svarstant minėtas problemas, buvo atkreiptas dėmesys į bendrą mokyklų, jaunimo organizacijų darbą, Kultūros ir laisvalaikio centro bei savivaldybės glaudesnį bendradarbiavimą.
Diskusija baigėsi optimistine gaida – mes mylime savo kraštą, todėl ir grįžtame čia gyventi, dirbti, kurti šeimas, auginti vaikus ir skiepyti jiems meilę kraštui, nes jausmas, kad esi savam krašte, daro tave laimingą. Dalyviai pakvietė visus būti geranoriškiems vienas kitam, kurti galimybes patiems ir savo miestui. Būtent nuo to turi prasidėti kiekvieno kiekvienas rytas.

„Iššūkis – karjera“

Diskusijoje „Iššūkis – karjera“ mintimis dalinosi Mantas Karanauskas, geografijos mokytojas, rašytojas“, Marius Leonavičius, Prienų krepšinio komandos „SkyCop“ trenerio asistentas, Ignas Brazauskas, organizacijos „Darom“ įkūrėjas, Petras Lincevičius, dailininkas, dėstytojas, Indrė Vareikytė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė. Diskusiją moderavo Roberta Ažukaitė – Zacharevičienė, „Prienų savanorių klubas“ vadovė, organizacijos „Darom“ valdybos narė.

Mantas Karanauskas prisiminė, kaip tapo mokytoju ir kaip gimė knyga „21 sėkmingos istorijos“. Mantui patinka iššūkiai, visada įdomi buvo geografija ir labai patinka mokytojo darbas, o knyga gimė po vieno moksleivių susitikimo su įdomiu žmogumi, po kurio sekė kiti susitikimai, kurie moksleiviams buvo įdomūs ir naudingi. Visos įdomių žmonių sėkmės istorijos ir sugulė į knygą.
Mariaus meilė krepšiniui prasidėjo būnant 6 – 7 metų amžiaus ir aistra šiai sporto šakai neblėsta iki šiandien. „Jei nesi tikras, kas tavo aistra, reikėtų išmėginti kuo daugiau dalykų, atrasti ir pasinerti į savo mėgstamą veiklą“, – sako Marius, kuris turi daug svajonių, galbūt net tapti Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu, o dabar kasdien eina į darbą, daro tai, kas patinka, ir viliasi, kad jo darbą pastebės, įvertins ir suteiks galimybę toliau save realizuoti.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė Indrė papasakojo apie komiteto, kuriame yra 355 nariai iš visos Europos, darbus. Puikus Indrės, buvusios Studentų sąjungos prezidentės, karjeros kelias. Koks jis? Indrei visada patiko būti globalaus pasaulio piliete, suprasti, kuo žmonės gyvena, pamatyti jų problemas ir pasiūlyti sprendimus. Tas noras ir nukreipė mokytis ir dirbti ten, kur buvo galima tai pasiekti ir būti ten, kur yra dabar. Jaunimui renkantis studijas pirmas sėkmingos karjeros žingsnis yra išsiaiškinti, kas tau patinka, nes gali baigti sėkmingiausias studijas, bet būsi nelaimingas. Indrei labai daug davė savanoriška veikla, nes ji formuoja tam tikrus įgūdžius. Jos dėka Indrė tapo greitesnė ir kūrybiškesnė, o jaunimą ji skatina ieškoti, bandyti, atrasti save.
Menininko profesijai atstovaujantis Petras pasidalino savo asmeniniais pastebėjimais apie tai, kas vyksta šiandien akademiniame gyvenime, mokant jaunus žmones. Jis akcentavo kūrybinį mąstymo, pokyčio, ieškojimų ir pasirinkimo svarbą. Šiandien yra labai svarbu, pasirinkus kažkurią mokymosi sritį, pasiekus jau atrodytų gerų rezultatų, nesustoti, o nuolatos ieškoti savo kelio ir toliau mokantis, visą gyvenimą, siekti tobulybės galbūt ir kituose horizontuose. Diplomo neturėjimas dar nereiškia, kad nereikia mokytis, atvirkščiai – būtina dar labiau mokytis, ieškoti galimybių, kaip tobulėti, nes vien diplomas nieko gyvenime negarantuos.
Ignas pasakojo, kaip susikūrė organizacija „Darom“, atkreipdamas dėmesį į tai, kad dažniausiai viskas prasideda nuo vieno žmogaus sprendimo ir pasiryžimo, o toliau prisijungia kiti. Kodėl pavyko? Buvo stipri idėja. Žmonės mėgsta sekti paskui lyderius, mados tendencijas, susiburti į grupes ir veikti. Reikia nebijoti ką nors padaryti nepopuliaraus, kad užaugintum idėją iki nacionalinio lygio. Ateityje „išliks“ plačių pažiūrų, kūrybiškas, mokantis prisitaikyti, adaptuotis, sugebėti dirbti komandoje ir priimti kitų žmonių lyderystę, žmogus.
Indrė pabrėžė šeimos ir savanorystės svarbą jauno žmogaus pasirinkimuose – leisti bandyti, klysti, pasitikėti. Kai kurie žmonės linkę manyti, kad darbas veltui – savanorystė, tai tiesiog laiko švaistymas. Pasak Indrės, neigti savanorystės svarbą – tai neįvertinti realaus pasaulio. Darbo rinka keičiasi, robotizuojasi, šiandien svarbu „multitaskinti“ – gebėti atlikti įvairius darbus vienu metu, išspręsti neišsprendžiamas problemas, nes mokymasis nesibaigia už mokyklos durų. Taip pat reikia neužsidaryti nuo pasaulio ir būti atviriems naujovėms. Daug galimybių atveria kalbų mokymasis.
Visi dalyviai vieningai pritarė idėjai burtis, dalintis mintimis, kurti idėjas ir palaikyti vienas kitą, nes dideli dalykai prasideda nuo mažų žingsnelių.
Romualda Bartulienė