„Birštono veidas, kai termometras rodo 35 laipsnius šilumos…“

Šį savaitgalį birštoniečiai ir kurorto svečiai tradiciškai švęs kasmetinę Birštono kurorto šventę. Šiųmetės kurorto šventės šūkis – „Būk Birštone“. Šios šventės metu prognozuojama rekordinė kaitra šiam metų laikui.

Druskų pliažas Birštone, 20 a. 3 – 4 deš.

Visgi Birštono muziejaus fonduose saugomuose periodinės spaudos leidiniuose galima rasti faktų, bylojančių apie dar įspūdingesnį karštį Birštono kurorte, tvyrojusį 1937 m. vasaros pradžioje. Štai ką apie Birštono kurorto sezono pradžią, gyvenimo ir laisvalaikio ypatumus jame 1937 m. gegužės – birželio mėn. rašė laikraštis „Lietuvos Aidas“:
„Šiemet (1937 m. – A.S.) vasarotojai pradėjo rinktis žymiai anksčiau negu kitais metais. Daugis jų norėjo pasinaudoti pigesniu gydymu. Pavasario pigusis sezonas turi ir savo malonumus, kurių neturi kiti sezonai. Dabar Birštone pats smagiausias vasarojimo laikas. Tankiuose panemunių krūmuose rytais suokia lakštingalos, miškuose ir soduose kukuoja gegutės. Tuščios patalpos kasdien susilaukia naujų gyventojų. Daugis geresnių vasarnamių ar ūkininkų trobų jau išnuomota. Apypilnės ir Raudonojo Kryžiaus laikomos sanatorijos. Dėl pigesniųjų sanatorijų kambarių jau eina varžybos. Žiūrėk, nespėjo išvažiuoti vienas vasarotojas, jo vietai atsirado keli kandidatai. Kiti dar tebegyvenamus kambarius išnuomoja 2 – 3 savaitės anksčiau. Nors miestelyje ir geresniuose vasarnamiuose tuščių butų palyginti yra nedaug, tačiau Suvalkų pusės puikūs namai dar tebėra apytuščiai. Jei bus tokia karšta vasara, kaip pernai, tai butų gali pritrūkti. Apie tai jau dabar kalba kai kurių viešbučių ir sanatorijų savininkai, kasdien gaunantieji laiškų palikti butus ar kambarius. Patogus nemokamas susisiekimas per Nemuną atvykusiems svečiams sudaro didelių patogumų. Nuo saulės tekėjimo iki vėlyvos nakties Nemuną skersai skrodžia du keltai. Juose visuomet daug žmonių. Kai kurios šeimynos net du tris kartus keliasi į Suvalkų pusę (kairė Nemuno pusė – A.S.) ir tiek pat kartų grįžta atgal. Mat, daugis laiką praleidžia tyrame pušų ore. O vasarotojai, kurie nesinaudoja gydyklomis beveik ištisas dienas praleidžia miške. Naujai atvykusieji „žaliukais“ vadinami neboja nė karštų dienų oro, ruošia ekskursijas į puikias apylinkes: Kernuvė, Ožkų Krosnis, Verknės žiotys kasdien susilaukia naujų svečių. Nemažas gyvumas ir paplūdymyje. Čia galima sutikti ir tokių vandens sporto mėgėjų, kurie saulės taip įdegę, kad daugiau primena arabus, negu baltuosius. Pernai Birštono vasarotojai be kitų malonumų galėjo naudotis ir vandens dviračiu. Šiemet vienas technikas savo išradimais pralenkė vandens dviračio savininką. Jis prie dviračio pritaisė nedidoką motorėlį, kuris trauks vandens dviratį prieš Nemuno srovę 12 – 15 kl. per valandą greitumu.

Prienietis Jonas Klimas ant savo sukonstruoto vandens dviračio, 20 a. 4 deš.

Dabar Birštono vasarvietėse jau ne tik šilta, bet stačiai karšta. Kai kurie vasarotojai sako, kad ši vieta bene bus šilčiausia visame mūsų krašte. Nuo birželio 8 d. šiluma kasdien didėjo. Termometrai vis registravo aukštesnę temperatūrą. Pagaliau birželio 11 d. apie 14 – 15 val. nedidukės meteorologinės stotelės termometrai rodė 35 laipsnius šilumos. Keli užsispyrėliai ryžosi įrodyti, kad meteorologinės stotelės termometrai esą sugedę. Ir kitose vietose temperatūra pavėsyje buvo nuo 31 iki 35 laipsnių šilumos (C). Vietos fotografas meteorologines stoteles su aukščiausiai pakilusiais termometrais nufotografavo. Vietos meteorologinės stotelės vedėja – gailestingoji sesuo, atvykusi patikrinti duomenų, turėjo į knygas įtraukti 35 laipsnius šilumos. Daugis vasarotojų pradėjo kalbėti, kad Birštone šilčiau negu Ispanijoje. Net didžiausi skeptikai turėjo progos įsitikinti, kad „drėgnasis ir šaltasis Birštonas“ yra šilčiausia mūsų krašto vieta. Nenuostabu, kad esant tokiems karščiams prie Vytauto ir Birutės šaltinių nuolat stovi būreliai žmonių. Kiti nė žingsnio neina iš parko: malonu sėdėti paunksnėje ir gerti tyrą mineralinių šaltinių vandenį“.
Straipsnyje panaudotos tarpukario fotografo Jokūbo Skrinsko fotonuotraukos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Birštono muziejaus fondų.
Angelė Sabaliauskaitė
Birštono muziejaus
vyr. fondų saugotoja

Rubrikoje „Neliks duonos su druska - liks Tėvynė“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *