Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčiai – 110 metų

Vietos dvasios beieškant

Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčia šiemet švenčia 110 metų jubiliejų. Minint šią svarbią datą, Birštono kurorto šventės dienomis Sakraliniame muziejuje ir bažnyčioje bus prisiminta šventovės istorija, vyks įvairūs renginiai, skambės sakralinė muzika. Tai patvirtina, kad Bažnyčia, įžengusi į antrąjį veiklos šimtmetį, išlieka gyvybingu Birštono tikinčiųjų bendruomenės dvasinio, kultūrinio ir karitatyvinio gyvenimo centru, kviečiančiu susitelkti geriems darbams, artimo meilei ir tikėjimui. Verta atsigręžti į praeitį, paminėti svarbiausias datas, įvykius, aplinkybes ir žmones, kūrusius ir tebekuriančius tvirtą bažnyčios pamatą.

1909 m. pastatyta ir Šv. Antano Paduviečio vardu konsekruota Birštono bažnyčia tikintiesiems tarnauja iki šiol.

XIX a. pabaiga ir XX a. pradžia buvo svarbi Birštono kurorto tikintiesiems. Caro valdžiai uždarius karmelitų vienuolyną Vilniuje, 1899 metais į Birštoną klebonauti atvyko

Monsinjoras dekanas Jonas Dalinevičius Birštono parapijai vadovauja nuo 1992 m. Nuotraukoje – su jį paskyrusiu Kaišiadorių vyskupu emeritu Juozapu Matulaičiu.

karmelitų vienuolis kunigas Albertas Rubša OC (1829 – 1904). Vos tik pradėjęs eiti parapijos klebono pareigas, greitai suprato, kad besivystant Birštono kurortui ir didėjant poilsiautojų skaičiui, laikas pasirūpinti ir maldos namais: vietoje esančios medinės Šv. Judo Tado bažnyčios pastatyti mūrinę. Nors buvo garbaus amžiaus, bet, matydamas šį poreikį, kunigas pradeda rūpintis mūrinės bažnyčios statyba. Tuo metu dar galiojo naujų katalikų bažnyčių statybos ribojimai, kurie atsirado po 1863 m. sukilimo. Nors minėtas draudimas buvo atšauktas 1897 metais, leidimus naujų bažnyčių statybai vyskupijos turėjo suderinti su gubernijų statybos

Bažnyčios fundatorius kun. Jonas Karvelis Birštone dirbo 1903 – 1918 m. Perkeliant jį į kitą parapiją, dėkingi parapijiečiai išrūpino jam vyskupo leidimą ant krūtinės nešioti parapijiečių dovanotą kryžių.

skyriais, buvo reikalaujama statybų organizavimo ir lėšų panaudojimo kontrolės. Todėl kunigas Albertas Rubša, laikydamasis reikalavimų, subūrė statytojų komitetą iš to meto įtakingų Prienų ir Birštono žmonių. Gavęs leidimus statybai, 1900m. mūrinės bažnyčios architektu pasirinko Vaclovą Michnevičių, kuris tuo metu buvo vienas autoritetingiausių bažnyčių statytojų ir pateikė tuo metu populiaraus neogotikinio architektūros stiliaus bažnyčios projektą.

Kadangi naujoji bažnyčia turėjo iškilti medinės vietoje, pastaroji 1902 m. birželio mėn. 16 d. parduota iš varžytinių už 550 rublių. Kertinis naujosios bažnyčios akmuo buvo padėtas 1903 m. Netrukus mirė kunigas Albertas Rubša OC, jis buvo palaidotas Birštono senosiose kapinėse. Jo pradėtus darbus perėmė iš Švenčionių parapijos atvykęs kunigas Jonas Karvelis. Statybos darbų priežiūrą vykdė architektas Edmundas Emilijonas Frykas. Bažnyčia buvo statoma septynerius metus. Teigiama, jog jos statybai panaudota 576 tūkst.

Bažnyčios langus puošia šeši įspūdingi vitražai.

vietos plytinėje išdegtų plytų. Manoma, kad bažnyčios statybą daugiausia parėmė pasiturintys kurorto poilsiautojai ir gyventojai. Siekiant pritraukti daugiau lėšų, buvo išleistos keturios labdaros ženklų knygelės su 2 kapeikų vertės ženklais („plytelėmis“), taip pat rengti šokių vakarai ir labdaros koncertai.
1909 m. naujoji neogotikinė trijų altorių bažnyčia buvo konsekruota Šv. Antano Paduviečio titulu. Bažnyčios interjero įrangą (altorius, sakyklą, vargonų prospektą, klausyklas, suolus, zakristijos baldus) 1910 m. sukūrė garsus meistras Adomas Karalius. Vidaus erdvės dominuojantis objektas yra centrinis didysis altorius,

kuriame kabo Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslas su aptaisu – jį bažnyčiai padovanojo Zofija Fedaravičienė. Atvaizdą ant lentų nutapė dailininkas Stanislovas Gobiata.

Sakraliniame muziejuje saugomas mažasis Karmelitų mišiolas, 1762 m. naudotas kun. A.Rubšos OC.

Šių metų gegužę aptaisus nuvalė Vilniaus dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistai, todėl jie vėl blizga lyg nauji.
Antrą didžiojo altoriaus tarpsnį sudaro trys bokštelių formos koplytėlės. Viduriniojoje, virš Aušros Vartų Marijos paveikslo, įkomponuotas kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Šoninėse koplytėlėse skulptūros – „Šv. Petras“ ir „Šv. Paulius“.
Šoniniame – dešiniajame – altoriuje, skirtame Šv. Antano Paduviečio garbei, stovi natūralaus dydžio Šv. Antano skulptūra. Antrame altoriaus tarpsnyje – paveikslas „Šv. Jurgis“. Kairiame altoriuje – Švč. Jėzaus Širdies skulptūra.

Dabartinės Birštono mūrinės bažnyčios vietoje per šimtą metų stovėjo medinė Šv. Apaštalo Judo Tado bažnyčia, kuri buvo pašventinta 1795 m.

Bažnyčią puošia įspūdingi vitražai. 1984 – 1986 m. kunigas Mykolas Marijonas Petkevičius į Birštoną pakvietė jauną vitražų specialistą Vytautą Švarlį, kuris sukūręs bažnyčiai įspūdingo grožio vitražus, pelnė pasitikėjimą ir kitiems darbams kurorte: vėliau sukūrė kultūros centro vitražą „Lietuva“ ir kitus. Vytautas Švarlys drauge su dailininku Andriumi Giedrimu vitražuose įamžino Lietuvos krikšto 600 -ųjų ir Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero mirties 500 -ųjų metinių sukaktis, kunigaikščius Mindaugą ir Vytautą Didįjį, vyskupus: Motiejų Valančių ir Valerijoną Protasevičių, Šv. Jurgį, Šv. Kankinį Maksimiljoną Kolbę, Arkangelą Mykolą. Vitražai šiuo metu yra restauruojami, ir dalis jų yra iškelti iš bažnyčios langų.

Ilgametis bažnyčios klebonas kun. Mykolas Marijonas Petkevičius, Birštono bažnyčioje dirbęs 1969 – 1987 m. Kunigų marijonų kongregacijos narys, puikus sielovadininkas, tremtinys, katekizmo mokytojas, poetas. Jo pastangomis bažnyčioje įstatyti šeši vitražai, pagaminti nauji mediniai suolai, pastatytas koplytstulpis, įvestas centrinis šildymas. Svajojo įrengti bažnytinį muziejų, rinko Birštono ir bažnyčios istorinę medžiagą.

Be minėtų meno kūrinių, bažnyčioje kabo Čenstachovos Marijos paveikslas ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio portretas.
Bažnyčios vargonus maždaug 1908 m. pastatė vargonų meistras Jonas Garalevičius. 1959 m. kapitaliai vargonus remontavo meistrai Stanislovas ir Liudvikas Černiauskai, o 1999 m. vargonus restauravo vargonų meistras Laimonas Pikutis iš Vilniaus. Šiais vargonais grojo bažnyčios vargonininkai: Kazimieras Stasiulevičius, Povilas Čiukšys, kurio sūnus Mindaugas šiuo metu vargonuoja ir jungia Birštono parapijos chorą. Jau kelerius metus gyvuoja moterų ansamblis, kuriam vadovauja dainininkė Inesa Sėmėnaitė – Rutkauskienė. Vargonai puikiai skamba, todėl vasaros savaitgaliais vyksta koncertai, kuriuose groja profesionalūs vargonininkai, kūrinius atlieka žymūs solistai.
Nuo 1994 m. į Mišias kviečia, mirusiuosius išlydi trys Graikijoje nulieti varpai. Vienas jų dedikuotas Palaimintajam Teofiliui Matulioniui, antras – kunigui Marijonui Mykolui Petkevičiui, o trečiasis – visų kunigų garbei.
Bažnyčioje švenčiami Šv. Antano Paduviečio, Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės ir Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos atlaidai. Parapijoje gyvuoja prasminga tradicija atlaidų, liturginių švenčių metu eiti Eucharistinę procesiją aplink bažnyčią.
Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje tarnavę kunigai:
1899 – 1904 m. Albertas Rubša,
1904 – 1918 m. Jonas Karvelis,
1918 – 1928 m. Tadas Akstinas,
1928 – 1932 m. Pranas Gaidamavičius,
1932 – 1938 m. Pranas Cibulskis,
1938 – 1951 m. Kazimieras Meškėnas,
1951 – 1957 m. Jonas Jonys,
1957 – 1958 m. rezidavo Teofilius Matulionis,
1959 – 1962 m. Vytautas Sidaras,
1962 – 1969 m. Vytautas Melkūnas,
1969 – 1987 m. Marijonas Mykolas Petkevičius,
1987 – 1989 m. Zigmas Gustainis,
1989 – 1992 m. Gediminas Tamošiūnas,
1992 – 1992 m. Robertas Rumšas,
Nuo 1992 m. ir iki dabar – mons. Jonas Dalinevičius.
Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje tikintieji meldžiasi 110 metų. Ne viena karta čia

Procesijos aplink bažnyčią dalyviai.

priėmė Pirmąją Šv. Komuniją, patyrė Atgailos, Sutvirtinimo sakramentų malonę, ne vienas tūkstantis įvyko palaimintų santuokų, krikštų. Šiandien jau trečią dešimtmetį bažnyčios gerove ir dvasiniu Birštono tikinčiųjų gyvenimu rūpinasi parapijos klebonas dekanas mons. Jonas Dalinevičius. Jis įdėjo daug pastangų, jog bažnyčia įsigytų naujus varpus, būtų įrengta ir renovuota parapijos šarvojimo salė, įkurtas Sakralinis muziejus, atidaryti parapijos Caritas bendruomenės namai.
Džiaugiamės, kad Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozapas Matulaitis prieš 27-erius metus Birštonui paskyrė uolų, darbštų ir atsakingą kunigą. Gerbiamam kunigui mons. Jonui Dalinevičiui dėkojame už bendrystę, linkime sveikatos ir sėkmingai įgyvendinti pradėtus darbus.
Daiva Valatkienė
Birštono sakralinio muziejaus vyr. muziejininkė

Šventiniai renginiai

Sakraliniame muziejuje. Birželio 8 d. 16 val. – meninių fotografijų parodos, skirtos Birštono bažnyčios 110 metų sukakčiai, atidarymas. J.Tumo – Vaižganto metų paminėjimui skirtas kūrinys „Pilkojo gyvenimo diementai“.
Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje. Birželio 8 d. 19 val. – Sakralinės muzikos vakaras su giedotojų grupe „De profundis“.
Birželio 9 d. 11 val. – sakralinės muzikos koncertas. Dalyvauja solistai L.Mikalauskas ir E.Bavikinas.
12 val. Šv. Antano Paduviečio bažnyčios tituliniai atlaidai.