Namų ūkis

Birželio mėnesio priminimai

Sveikatai…
Savo žydėjimu vasarą tuoj sveikins vienas iš seniausių vaistinių augalų – juodauogis šeivamedis. Birželį dažno mūsų žvilgsnį patraukia gelsvai balti skėtiški tankūs ir kvepiantys žiedynai. Šio augalo vertingos ne tik uogos, kurios sunoksta jau rudeniop, bet ir žiedai, žievė. Žieduose yra glikozido sambunigrino, eterinio aliejaus, gleivių, rauginių medžiagų, organinių rūgščių, vitamino C, rutino.
Žiedynus skinkime birželį, kai išsiskleidžia pusė žiedų, džiovinkime pavėsingoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Kai išdžius, žiedus nuskinkime nuo žiedynų. Žaliava bus tinkama vartoti 3 metus.
Juodauogių šeivamedžių antpilas ar užpilas skatina šlapimo išsiskyrimą, prakaitavimą, slopina uždegimą. Toks užpilas geriamas sergant gripu, kvėpavimo takų, inkstų, šlapimo pūslės uždegimu, galima skalauti skaudamą gerklę.
Antpilui paruošti reikia šaukštą džiovintų žiedų užpilti stikline karšto vandens, pritraukus nukošti ir gerti dieną po kelis kartus prieš valgį. Rudenį paruoštas vaisių užpilas vartojamas nuo tų pačių ligų.
Žiedų užpilo kompresais galime gydyti nudegimus, pūliuojančias žaizdas, furunkulus, plauti ilgai negyjančias žaizdas. Sumaišius su vaistinių ramunių žiedais, galima dėti kompresus, tinkančius podagrai ir reumatui gydyti.
Nedidelės juodojo šeivamedžio žievės nuoviro dozės skatina šlapimo išsiskyrimą, laisvina vidurius. Tinka vartoti nuo artrito. Tik prisiminkite ir nedidinkite dozių.
Panašiomis savybėmis pasižymi švieži ir džiovinti lapai. TAČIAU ĮSIDĖMĖKIME! Žiedų ir uogų nepatartina vartoti pagausėjus baltymų šlapime, gausiai prakaituojant, sumažėjus leukocitų, nelaikant šlapimo, padidėjus kraujo krešėjimui, sergant inkstų akmenlige.
Būtinai pasigaminkite vertingo šių žiedų sirupo. Reikės: 20 – 25 juodauogių šeivamedžių žiedų kekių, 1 kg cukraus, 1 l vandens, 2 citrinų. Į dubenį sudėkite nuplautus žiedus. Didesnius žiedkočius pašalinkite. Nutarkuota citrinų žievele apibarstykite žiedus, užpilkite išspaustomis šviežiomis citrinų sultimis. Į puodą supilkite vandenį, cukrų ir kaitinkite, kol cukrus ištirps, bet neleiskite užvirti. Nukelkite puodą nuo ugnies, suberkite paruoštus žiedynus, permaišykite mediniu šaukštu. Uždenkite sirupą dangčiu ir palikite 2-3 dienas prisitraukti. Vėliau perkoškite per tankų sietelį, išpilstykite į nedidelius indelius, gražiai apriškite dangtelius ir laikykite šaldytuve.
Labai tiks smaližiams prie blynų, vasaros gėrimams paskaninti ar peršalus į karštą arbatą šliūkštelėti. Padės nuo kosulio. Sirupas malonaus skonio ir kvapo.

Sodininkui…
Stiprios šalnos šiemet pridarė sodams daug bėdų. O sausra ir vėliau niokojo augaliją. Jeigu pernai rudenį pasisodinote medelių, laistykite juos. Pavyzdžiui, labiausiai drėgmės kriaušėms reikia birželį ir rugpjūtį. Kriaušės gerai vystosi ir auga, kai nejaučia drėgmės stygiaus. Šiuolaikiniuose didesniuose soduose jau pirmaisiais metais įrengiamos drėkinimo sistemos.
Birželį  2,5 m aukštyje dar galima patrumpinti kriaušių viršūnes. Vėlesniais metais tą galima pakartoti. Pirmaisiais metais vasaros pradžioje viršūnėse šalinami naujai išaugę ir vainikui nereikalingi  ūgliai. Palikti reikėtų žemiau augančius silpnesnius ūgelius, kurie formuos žiedinius pumpurus.
Kai kurios kriaušių veislės, pav., „Alka“, „Kliapo mėgstamoji“, „Jūratė“ linkusios pramečiuoti. Todėl stebėkime ir jei susidarys gausūs žiedynai, reikia juos retinti. Užuomazgas verta retinti norint išauginti geresnės kokybės vaisius. Jei medelių nedaug, tą galima padaryti rankomis, viename žiedyne paliekant po 1 – 2 stiprias užuomazgas.
Beje, pirmaisiais kriaušių auginimo metais reikėtų organinėmis medžiagomis mulčiuoti pomedžius: medžių žievėmis ar drožlėmis, pjuvenomis, nerūgščiomis durpėmis. Piktžoles pirmais metais geriau išravėti, bet nepurkšti chemikalais.
Jeigu neturite sodo ar jūsiškiame jau nebėra vietos  naujiems medeliams, tuomet verta pagalvoti apie naują madą – sodą balkone arba terasoje. Jeigu tinkamai prižiūrėsite, vazonuose jums puikiai derės žemaūgės ar miniatiūrinės vyšnios, trešnės, obuoliai, kriaušės, slyvos, persikai, abrikosai, nektarinai. Pasirinkite įprastos arba koloninės formos medelį. Koloninis užaugs iki 2 m. aukščio ir subrandins vaisius aplink savo kamieną. Pav., obelaitė sunokins apie 30 vaisių Tokiais medeliais dar galite terasoje sukurti ir žaliąją sienelę.
Labiausiai tokiems sodams tiks balkonai ir terasos į pietus ar į pietvakarius, kur daugiausia saulės. Spalvoti keramikiniai ar plastikiniai vazonai taip pat, kaip ir augalai, papuoš jūsų aplinką.
Tiesa, jeigu jūsų sode susikaupė nugenėtų sveikų vaismedžių ir vaiskrūmių šakų, mokslininkai pataria jas šiek tiek pasmulkinti ir panaudoti ruošiant naują komposto krūvą. Sukraukite jas pačioje apačioje (jos ilgiausiai pūva), kad kompostuojamos medžiagos geriau vėdintųsi, nubėgtų ir geriau susigertų drėgmės perteklius.
Panaudoję šakų smulkintuvą – kapoklę galite medienos traškučius panaudoti augalams mulčiuoti. Komposte jie  greičiau mineralizuojasi.

Bitininkui…
Birželio pradžioje, kai baigia žydėti kaštonai ir ąžuolai, reikėtų išsukti pavasarinį medų.
Pats laikas iš produktyviausių sveikų šeimų išsiauginti motinų ir jomis pakeisti senas.
Paruoškime avilius, spietines ir visą kitą bitininkystės inventorių spiečiams susemti, naujoms bičių šeimoms sudaryti. Svarbu nepavėluoti atnaujinti bičių lizdus. Gydykime nesveikuojančias bites.
Keli priminimai apie tai, kokie augalai naudingi bitėms. Nektarą jos renka iš šalavijų, baltųjų meškyčių, bijūnų, tulpių, rožių. Žiedadulkes teikia alksniai, tuopos, beržai, lazdynai, lubinai, erškėčiai, plūkės.
Nektarą ir žiedadulkes – blindės, karklai, sodų vaismedžiai, vaiskrūmiai, esparcetai gargždeniai, dobilai, grikiai ir kiti entomofiliniai augalai. Lipčių teikia slyvos, klevai, alksniai, ąžuolai, eglės, kėniai, jaunos drebulės.

Gėlininkui…
Vasarą didžiausias gėlininkų rūpestis – vienmečių gėlių sodinimas ir jų pasirinkimas. Gėlių pasaulyje taip pat vyrauja įvairios mados, nestinga naujienų. O kartais ir gerai pažįstami tik primiršti augalai vėl užima svarbią vietą. Pavyzdžiui, mums gerai pažįstamas margenis laikomas foniniu augalu dėl dekoratyvių, spalvingų, įvairių formų ir faktūrų lapų.
Puošniai ir stilingai atrodo ir jo deriniai, linksmai nuteikia ryškūs kiaušiniški lapai. Pasak gėlių augintojų, margeniai, pasodinti loveliuose, pastatomuose vazonuose gali būti ir svarbiausiu, pagrindiniu akcentu gėlių kompozicijose.
Labai gražiai derės su pelargonijomis, begonijomis, sprigėmis, verbenomis, žilėmis, šlamučiais, gvazdikiniais serenčiais, petunijomis, raudonosiomis lobelijomis, žioveiniais, puikūnais. O spalvingoje kosmėjos ir lantanos kompozicijoje dominuos būtent margenis „Bronze“. Nepakartojamas margenio grožis išryškės kompozicijoje su šlamučiais, batatiniais sukučiais „Yelow“.
Margeniai papuoš ir gėlynus, labai tiks kapinėse. Geriausiai augs saulėtoje vietoje, nes jiems, kaip ir visiems margalapiams, reikia ryškios saulės.
Parinkite nuo vėjo apsaugotą vietą, vandeniui ir orui laidžią, nerūgščią (pH 6,5) dirvą. Labai svarbu, jei auginate vazonuose, neperlaistyti. Tai margenių pražūtis. Galite augaliukus karpyti, formuoti. Jie tikrai suteiks džiaugsmo, nes auginami lengvai, priežiūros didelės nereikalauja.

Daržininkui…
Labai svarbu laikas nuo laiko purenti žemę lysvėse. Sausros išdžiovino ją, susidarė kieta pluta. Stebėkime augalus ir nepražiūrėkime laiko, kai būtinai reikia juos palaistyti, patręšti.
Dar galima kai ką ir pasisėti, pasisodinti. Štai, kad ir brokolius. Ar mėgstate juos? Net jeigu tai nėra įprasta ir pamėgta jūsų daržovė, verta su ja susidraugauti labiau. Naujausi mokslininkų tyrimai parodė, kad brokoliniai kopūstai gali sumažinti chroniškų ligų, tokių, kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, cukrinio diabeto riziką.
Vėliausias terminas sėti ar sodinti brokolius rudens derliui yra birželio 8 – 13 d. ir liepos 14 d. Augalai į lauką sodinami su 4 – 5 lapeliais. Juos auginti patartina plastikinėse, durpinėse daigyklose ar durpių puodeliuose, taip augalus apsaugosime nuo streso, o šaknis nuo pažeidimų persodinant į lauką.
Jei daigus auginsite lysvėje, daigyną įrenkite humusingame, daug organikos turinčiame dirvožemyje. Lysvėje auginti daigai bus tvirtesni, užaugina geresnės kokybės žiedynų derlių. Atstumas tarp daigų – 5 cm.
Sėkite 1 – 1,2 cm gylyje. Vagutes užžerkite žemėmis ir lengvai suplokite lenta, kad sėklos geriau suliptų su žeme. Lysvę pridenkite agroplėvele, taip susidarys geresnis mikroklimatas sėkloms sudygti ir augti.Jei oras sausas, laistykite kas antrą dieną. Atidengę plėvelę, papurenkime tarpueilius, išravėkime, jei būtina, patręškime.
Kai daigeliai išleis po 2 – 3 lapelius, plėvelę nuimkime, kad neužpultų ligos. Sėklos sudygsta maždaug po 4 – 6 dienų. Daigams užauginus 4 – 5 lapelius, persodinkime į dirvą, prieš tai gerai palaistę. Išrautų kopūstų šaknis pamirkykite ir apvelkite karvės mėšlo, molio ir vandens mišinyje.
Gerai apžiūrėkite daigų šaknis, kad nebūtų pažeistos juodosios kojelės. Tuomet šaknelė būna patamsėjusi, suplonėjusiu kakleliu ir toks daigelis dažniausiai nunyksta.
Dirva sodinant turi būti pakankamai drėgna, arba sodindami gausiai palaistykite daigus. Pakartotinai liekite po 3 – 4 dienų. Nepamirškite, kad brokolių šaknų sistema labai stipri, tad žemę įdirbkite giliai, vėliau purenkite tarpueilius, kol susiglaudžia gretimų eilučių augalų lapai.
Gero derliaus!


Pašnekesiai

Išgirsti atodūsį…

Praėjusį  sekmadienį per  radiją išgirdau nuostabų pamokslą. Negirdėjau pačios pradžios, tad nežinau, iš kur transliavo Mišias ir kas jį sakė, bet kelios mintys tiesiog užbūrė. Ir greičiausiai todėl, kad labai atitiko tuometinę pačios nuotaiką ir būseną. Pasibaigus  rinkimų ir visokiausių debatų maratonams, taip norėjosi ramybės ir visai kitokio bendravimo: nuoširdaus, atviro, draugiško pasibuvimo su artimu žmogumi, širdingo pokalbio apie paprasčiausius gyvenimo dalykus. Ilgai nelaukusi pasikviečiau į sodelį pavakaroti ir arbatos puodeliui su pyragu buvusių bendradarbių, labai mielų žmonių porą. Turime daug bendrų pomėgių, tad temų pokalbiams niekada nestinga. Tik bičiulė šį kartą labai jau susimąsčiusi pasirodė, su kažkokiu rūpestėliu veide. Pagaliau neištvėrė: „Duktė išteka…“. Tai ko čia liūdėti, manau, jau seniai verkšlendavo, kad laikas anūkus supti, o nei sūnus, nei dukra neskuba. Bet, išgirdusi gilų atodūsį, supratau šios moters rūpestį ir širdies nerimą – dukra pradeda naują gyvenimą ir tik Motinos širdis žino, kad jame  bus visokiausių dienų… ir šviesių, ir apniukusių. Pasikalbėjome – švelniai ir moteriškai. Ramino vasaros pradžios švelnus ir šiltas vakaras, lakštingalų trelės, jazmino kvapas.
Tuomet prisiminiau tą sekmadienį dvasininko išsakytus žodžius, kad jokios technologijos nepakeis bendravimo akis į akį, patiktukai ar žinutės neatstos žodžio iš burnos į ausį, žvilgsnio – akis į akį, o svarbiausia, anot jo, reikia išmokti išgirsti balso spalvas ar išsprūdusį atodūsį. Išgirsti ir atliepti į jį, tiesiog išklausyti šalia esantį. Suprantama, ant liežuvio galo dažniausiai kaip koks kipšiukas jau sukasi moralas ar teisuoliški pamokymai. Bet kaip svarbu ir verta nuo jų susilaikyti. Kas gali būti vertesnio už gerą, šiltą žodį? Su amžiumi ir pati darausi kiek išmintingesnė – susivaldau, nepuolu teisti ir moralizuoti, tramdau save, auklėju. Net  smagiau ir lengviau gyventi darosi. Štai aną kartą parduotuvėje vėlų vakarą kasininkė tokia jau pavargusi pasirodė, tad atsisveikindama tyliai padėkojau, palinkėjau gerai pailsėti. Nustebusi pakėlė akis, tuomet šyptelėjusi ir man gero vakaro palinkėjo.
Ech, viskas kaip toj vaikystės pasakoj, apie stebuklingąjį žodelį, kuris nieko nekainuoja, o galingesnis už pinigą.
Sodelyje jau visai subrinkę pradeda skleistis bijūnų ir pinavijų žiedai. Netrukus pasklis salsvas jų kvapas, primenantis artėjančias Antanines, Jonines, o vėliau Petrines ir Povilines. Antanina – mano mokyklos draugė. Kažkada gėdijosi, kad tėvai tokį senovišką vardą išrinko. O dabar, kai susirenkame nedidelis būrelis bendraamžių, linksmai vardadienio išvakarėse pavakarojam. Kad tik tos baltosios, stambiažiedės išsiskleistų… Anksti ryte dar su rasa priskinta puokštė išsilaiko gerai, vienas kitas mėlyno snapučio įmaišytas žiedelis dar romantiškiau nuteikia. Taip ir matau, kaip bičiulė panardina veidą į puokštę ir atsidūsta – „Kaip jaunystėje…“
Tik šis atodūsis jau kitoks…bet ir jį verta išgirsti.
Gražios ir šiltos vasaros, mielieji!
Jūsų Augustina


SKANAUS!

Žolelių ir sūrio užtepas
Reikės: 40 – 60 g kietojo fermentinio sūrio, poros saujų mėgstamų prieskoninių žolelių (petražolių, bazilikų, mairūnų, laiškinių česnakų, raudonėlių, krapų ar kitokių…), 80 g minkšto sviesto arba trečdalio stiklinės alyvų aliejaus, 2 – 3 česnako skiltelių, 2 šaukštų maltų saulėgrąžų branduolių (galima ir migdolų), po žiupsnelį druskos ir maltų pipirų.
Sūrį smulkiai sutarkuokite. Prieskonines žoleles nuplaukite, nudžiovinkite ir kartu su nuluptais česnakais elektriniu trintuvu sutrinkite iki vientisos masės. Minkštą sviestą išsukite, (jei naudosite aliejų, paprasčiausiai sumaišykite) su tarkuotu sūriu bei smulkiai sumaltomis saulėgrąžomis. Įmaišykite žalumynų masę ir užtepą paskaninkite druska bei pipirais. Papuoškite žolelių lapeliais ir sūrio drožlėmis.
Labai skanu ir tinka ant šviežios ir skrudintos duonos, prancūziško batono, trapių sausainių, krekerių, džiūvėsių, taip pat su makaronais, skryliais, bulvių kukuliais, virtiniais su varške ar kitais švelnaus skonio patiekalais.

Kokteilis su špinatais
Reikės: 50 g špinatų, 2 bananų, 1 sunokusio avokado, 2 apelsinų ar greipfruto.
Supjaustytus bananus, avokadą ir špinatus sudėkite į plaktuvą, užpilkite šviežiai spaustomis apelsinų sultimis. Jei patinka skystesnis kokteilis arba kad geriau plaktųsi, įpilkite stiklinę ar mažiau vandens ir viską sutrinkite.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *